Išrinko geriausią Vilniaus Vokiečių gatvės atnaujinimo idėją
Pirmąją vietą ir 9.000 Eur prizą, vieninga komisijos nuomone, pelnė projektas „Strassen-Platz“. Savivaldybės VŽ pateiktais duomenimis, šio projekto autoriai – Ignas Račkauskas, Mindaugas Glodenis ir Mikas Kauzonas.
Antrąją vietą (7.000 Eur) laimėjo projektas „Willkommen“. Jį kūrė Arnoldas Gabrėnas.
Trečiąją vietą (4.000 Eur) pelnė idėja „Paralelės“, kurią pateikė MB „Pupa-strateginė urbanistika“ ir UAB „3SET“.
Pasak savivaldybės, dabar jos ir laimėjusios idėjos autorių laukia ilgas, kruopštus darbas, tyrimai, diskusijos su ekspertais ir bendruomenėmis, kad konkursui pateikta idėja virstų projektu. Komisija išsamias pastabas suformulavo tris pirmas vietas užėmusiems projektams – visi jie gali būti įgyvendinami susiklosčius tam tikroms procedūrinėms aplinkybėms.
„Strassen-Platz“
Komisijos nuomone, daugiafunkcę Vokiečių gatvės viešųjų erdvių sistemą „Strassen-Platz“ autoriams pavyko sukurti lakoniškais racionaliais sprendiniais, kurie leidžia skleistis gatvės charakteriui, išryškinti vietos tapatumą.
„Profesionalūs ir praktiški šiame projekte želdinių tvarkymo pasiūlymai. Projekto autoriai pakankamai įsigilino į Vokiečių gatvės želdinių priežiūrą, praktinius aspektus ir sezoniškumo keliamus iššūkius. Apgalvotas ir vietos kontekstui pritaikytas technologinių sprendimų, pavyzdžiui, šaknų barjero ar vandeniui laidžios dangos panaudojimas projekte. Realu, kad toks projektas galėtų būti įgyvendintas kokybiškai, naudojant ilgaamžes medžiagas. Komisijos vertinimu, mažosios architektūros išpildymas ir detalizacija kelia abejonių dėl jų praktiškumo, tačiau šie klausimai galėtų būti sėkmingai išspręstos tolesniame projekto detalizavime“, – teigiama savivaldybės išplatintame pranešime.
Spręsdami istorinio suderinamumo iššūkį, projekto autoriai pasiūlė subtiliai išryškinti buvusio užstatymo kontūrus, vizualiai atkuriant posesijų struktūrą, bet išvengiant dirbtinių reljefo pakitimų.
„Funkcinis erdvės dalijimas nėra fizinis, dėl to nekelia pavojaus bendram bulvaro erdvės suvokimui, neuždengiami gatvės išklotinės fasadai, išsaugoma pagrindinė bulvaro ašis, atverianti barokinės Šv. Kotrynos bažnyčios perspektyvą pietuose, parodomos senosios skersinių Žydų ir Mėsinių gatvių trasos“, – komentuoja Mindaugas Pakalnis, Vilniaus vyriausiasis architektas.
Komisija pažymėjo, kad projekto autoriai sukūrė dinamiškai besivystančią viešąją erdvę tam panaudoję paprastas formavimo priemones, kurios kiekviename segmente yra unikalios ir atsižvelgia į kontekstą. Tuo pat metu apjungiamos abi gatvės pusės ir taip sukuriama vientisa, visiems patogi gatvės šerdis. Autorių pasiūlytas istorinę urbanistinę struktūrą žymintis dangų piešinys suformuoja zonas, kurios pritaikomos skirtingoms funkcijoms – kavinių, želdynų, rekreacinių erdvių išdėstymui. Toks sprendimas suteikia galimybes improvizacijai, neunifikuoja gatvės erdvės, sudaro sąlygas kurti kiekvieno atskiro gatvės elemento, atskiros atkarpos savitą charakterį, formuojamą istorinių fasadų, želdinių bei gatvės erdvei suteikiamų funkcijų. Komisija įvertino, kad taip autoriai sukuria įvairių scenarijų gatvės erdvėje galimybę.
Nuramintas eismas naujojoje gatvės dalyje leidžia sukurti vieningesnę gatvės erdvę, tačiau kartu kelia ir pėsčiųjų saugumo iššūkius. Projekto autoriai pabrėžė siekę sukurti įspūdį, kad automobilių vairuotojai jaustųsi važiuojantys pėsčiųjų zona, o ne atvirkščiai. Žiuri išvadose atkreiptas dėmesys, kad projekte numatyta dviračių tako vieta ant istorinio grindinio keistina – jis išskirtinai nepatogus važiuoti dviračiu. Siūlytina dviratininkus iškelti į naująją gatvės dalį, kur jie galėtų judėti bendrame ramesnio eismo sraute.
Komisijos nuomone, projekto autoriams dar nepavyko rasti optimalaus gatvės želdinių ir kietųjų dangų santykio, toliau vystant projektą būtina kietųjų dangų sąskaita didinti gatvės želdinių plotą ir įvairovę.
„Willkommen“
Antrąja vieta įvertintas konkursinis darbas „Willkommen“ pratęsė bulvaro tradiciją išryškinti „senąją“ ir „naująją“ gatvės dalis. Projekto stipriąja puse komisija pavadino padidintą želdynų kiekį, tačiau kartu išsaugotą gatvės-bulvaro įvaizdį, pragmatiškus ir paprastus gatvės elementų sprendimus. Pagrindinė projekto silpnybė – universali ir niekaip su vieta nesusisiejanti architektūrinių bei kraštovaizdžio elementų raiška.
„Paralelės“
Šie kūrėjai buvo pagirti už tai, kad sugebėjo gatvės rytinę išklotinę išlaisvinti nuo transporto eismo, taip laimint erdvės pėstiesiems ir aptarnavimo paslaugų plėtrai saulėtoje gatvės pusėje. Tai sudaro unikalias sąlygas tiek naujų veiklų gatvės erdvėje plėtojimui, tiek želdynų plėtrai.
Komisija tai pavadino drąsiu eksperimentu ir stipriu autorių atradimu. Galiausiai darbas įvertintas kaip konceptualus ir jautrus projektas, pagrįstas pagarba Vokiečių gatvės istorijai, siūlantis minimalią invaziją. Deja, pasiūlymas likęs abstrakčios koncepcijos stadijoje, nedetalizuotas, todėl nebuvo įmanoma įvertinti, koks jis būtų realiai įgyvendinus, ypač želdinių ir srautų organizavimo aspektais.
Dar ne čia ir dabar
M. Pakalnis sako, kad pasibaigęs konkursas ir išrinktas nugalėtojas dar nereiškia, kad konkursinis darbas bus įgyvendintas čia ir dabar.
VERSLO TRIBŪNA
UAB „Preses nams“ išpirko visas ankstesnės Rygoje vystomo projekto „Preses nama kvartāls“ emisijos obligacijas, pagal kurias investuotojams buvo mokamos 10 % metinės palūkanos.
Kiekviena sėkminga įmonė palieka pėdsaką – klausimas tik, koks jis bus. „Omberg Group“ renkasi dalytis ne tik savo sėkme, bet ir laiku, dėmesiu bei parama tiems, kam to labiausiai reikia. Socialinę atsakomybę ji vertina ne kaip priedą prie veiklos, o kaip jos prasmę.
Didžiausias pramoninis ir logistikos kompleksas Latvijoje – verslo parkas NORDO – puikus kruopščiai suplanuotos ir išvystytos pramoninės aplinkos pavyzdys. Jis įrodo, kad moderni infrastruktūra, strategiškai patogi vieta ir tvari plėtra gali sukurti naują verslo standartą Baltijos regione. Projektas jungia erdvias patalpas su precizišku išplanavimu, kur įmonės gali augti, tobulėti ir planuoti ateitį.
Pietų Ispanijos saulėje besimaudanti Marbella garsėja ne vien švelniu klimatu, išpuoselėtais golfo aikštynais, Andalūzijos architektūros paveldu, gurmanus lepinančiais restoranais, bet ir klestinčia prabangaus nekilnojamojo turto rinka. Mantas Kučinskas, „Baltic Sotheby’s International Realty“ prabangaus nekilnojamojo turto ekspertas, pasakoja, kaip Marbella tapo išrankių tarptautinių investuotojų rojumi ir kodėl ši kryptis patraukli ieškantiems kapitalo apsaugos, stabilumo ir aukštos gyvenimo kokybės.
„Konkursui pateiktų idėjų profesionalumo lygis, problemos supratimo gylis bei pateiktų sprendimų atitikimas erdvės problematikai labai skirtingi. Tai suprantama – atvirame konkurse galėjo dalyvauti ir patyrę kraštovaizdžio architektai, ir pradedantieji. Bet tuo metu, kai viešai pradėjo sklisti kritika kai kuriems konkursui pristatytiems darbams, mums atrodė, jog užteks vieno gero darbo, kad galėtume pasakyti konkursą pavykus. Sakyčiau, kad jį radome: nors ir ne tokį, kuris tinkamas įgyvendinti „čia ir dabar“, dar tikrai koreguotiną, derintiną, bet atitinkantį ir savivaldos, ir gyventojų lūkesčius esminiais aspektais“, – sako jis.
Pasak M. Pakalnio, akivaizdu, kad po pastarosios rekonstrukcijos, įvykdytos prieš daugiau nei 20 metų, Vokiečių gatvė įgijo naujų funkcijų ir tapo patrauklesnė, tačiau jos potencialas vis dar nėra visiškai atskleistas ir išnaudojamas, ypač vertinant tai, kad viešų žaliųjų erdvių, skirtų aktyvesnei rekreacijai, senamiestyje labai trūksta.
Vyriausiasis Vilniaus architektas pažymi, kad savivaldybės sprendimas ne tęsti projektavimą pagal 2015 metais parengtus Vokiečių gatvės rekonstravimo projektinius pasiūlymus, kuriuose buvo numatyta želdiniais pažymėti buvusio užstatymo kontūrus ir taip suskaidyti šiuo metu labiausiai naudojamą pėsčiųjų traktą, o organizuoti vienos svarbiausių senamiesčio viešųjų erdvių architektūrinį konkursą, buvo savalaikis ir reikalingas.
Vertinimo komisijoje dirbo M. Pakalnis, Rūta Matonienė, architektė, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vyriausiojo miesto architekto skyriaus vyresnioji patarėja, Villemas Tomiste, architektas (Estija), Ceylan Belek Ombregt, architektė (Marthos Schwartz biuras, Londonas, JK), Irena Kliobavičiūtė, architektė, Viltė Janušauskaitė, architektė, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistė, Mantas Pilkauskas, Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos pirmininkas.
