Valstybės valdomo administracinio NT laukia pertvarka

Šis klausimas buvo ilgai derinamas tarp institucijų, o paskui Vyriausybės posėdžiuose kelis kartus atidėliotas, ministrams ginčijantis dėl kai kurių nuostatų.

Pasiūlymus dėl valstybės valdomo NT pertvarkos Vyriausybei pateikė Finansų ministerija.

Vilius Šapoka, finansų ministras, šio trečiadienio posėdyje teigė, kad „Vyriausybės programos įgyvendinimo plane numatyta iki 2020 m. pabaigos perduoti 100% administracinio valstybės NT valdyti centralizuotai“.

„Tačiau formalus administracinio valstybės NT perdavimas vienam valdyti nėra galutinis tikslas. Siekiama pereiti prie naujos administracinio valstybės NT centralizuoto valdymo sistemos, kuri būtų paremta sutartiniais nuomos, o ne panaudos ir paslaugų tiekimo santykiais“, – pabrėžė jis.

„Tik maksimaliai centralizavus valstybės valdomą NT, konsolidavus bendrąją šio turto valdymo ir priežiūros funkciją ir užtikrinus visų centralizuoto valdymo veiklų tinkamą finansavimą įmanoma pasiekti, kad valstybės įstaigos būtų aprūpintos efektyviomis patalpomis ir būtų taupomos valstybės lėšos“, – nurodoma Finansų ministerijos parengtame aiškinamajame rašte.

Ponas Šapoka Vyriausybės posėdyje informavo, kad per pastarąsias kelias savaites, kol tarp institucijų vyko diskusijos dėl pasiūlytojo valstybės valdomo NT pertvarkos, pritarta vienam svarbiam pakeitimui – galimybei padaryti išlygą NT panaudą palikti kultūros organizacijoms.

Kai Vyriausybėje jau nebekilo diskusijų dėl pasiūlytojo projekto ir jam buvo pritarta, premjeras Saulius Skvernelis lengviau atsikvėpė: „Pagaliau!“ Anksčiau jis reiškė nepasitenkinimą, kad klausimas pateikiamas Vyriausybei galutinai neišdiskutavus jo su visomis institucijomis, todėl kabineto posėdyje nuolat kildavo ilgi ir bevaisiai ginčai dėl pertvarkos detalių, kas priversdavo šį klausimą nuolat atidėlioti.

Jeigu Seimas dar šio rudens sesijoje spėtų pritarti pateiktiems įstatymų projektams, nuo 2019 m. sausio 1-osios administracinės paskirties valstybės NT bus valdomas nebe panaudos, bet nuomos pagrindu. Pokyčiai kol kas nepalies viešųjų įstaigų, tokių kaip ligoninės ar mokyklos, globos ar slaugos namai, kurios įsteigtos savivaldybių ar valstybės, taip pat socialines paslaugas teikiančių asociacijų bei labdaros ir paramos fondų.

Dabar įstaigos nuomos mokesčio nemoka, bet atsiskaito už turto valdymo, priežiūros, komunalines paslaugas.

Skaičiuojama, kad iki 2020 m. pabaigos, kai bus pasiektas maksimalus centralizavimo lygis, šio turto valdymo išlaidos sumažės ne mažiau kaip dešimtadaliu.

Priekaištų dėl panaudos turėjo ir jos atsisakyti ragino tiek Valstybės kontrolė, tiek Konkurencijos taryba ir Specialiųjų tyrimų tarnyba.

Nuompinigių dydis metams, pradedant 2021-aisiais, sudarys apie 10 mln. Eur, iš kurių nusidėvėjimo sąnaudos – iki 8 mln. Eur, prognozuojama Vyriausybės kanceliarijos pažymoje.