Kai klaida kainuoja dešimtis tūkstančių: kokiose srityse verslai dažniausiai susiduria su civiline atsakomybe?
Vien pernai didžiausia draudimo bendrovė Baltijos šalyse „Lietuvos draudimas“ užfiksavo daugiau nei 850 civilinės atsakomybės žalų, o jų atlyginimui numatyta suma siekė kone 2,5 mln. eurų. Ir nors tokios sumos iš pirmo žvilgsnio atrodo skirtos stambiam verslui, skaudžiausiai jos atsiliepia būtent mažesnėms įmonėms, neturinčioms finansinių rezervų.
„Smulkiam ir vidutiniam verslui, kuris dažnu atveju neturi sukaupęs didesnių finansinių rezervų, netikėtos nelaimės gali reikšti ilgalaikius veiklos sutrikimus ar netgi įmonės veiklos pabaigą. Kasmet fiksuojame, kad vis daugiau verslų įvertina realias savo veiklos rizikas ir imasi priemonių joms suvaldyti, taip padėdamos tvirtą pagrindą savo veiklos tęstinumui“, – sako Simonas Lisauskas, „Lietuvos draudimo“ verslo klientų departamento direktorius.
Rizikos vertinamos ne visur vienodai
„Lietuvos draudimo“ užsakymu 2025 m. pradžioje atliktas smulkaus ir vidutinio verslo tyrimas atskleidė, kad mažėjo investicijos į darbuotojų saugos mokymus, fizinio turto apsaugą ar apsaugos darbuotojų samdymą. Net 69 proc. dalyvių įvardijo, kad viena iš pagrindinių rizikų yra darbuotojų klaidos, tačiau gaisro grėsmę daugelis linkę nuvertinti.
„Tai yra nerimą kelianti tendencija. Įmonės neretai deklaruoja, kad jų veikla yra labai saugi ir gaisras patalpose vargiai įmanomas, tačiau ilgametė patirtis rodo priešingai – nuo šios grėsmės nėra apsaugotas nė vienas verslas. Pasekmės neretai būna itin skaudžios, kartais ir lemtingos smulkiam verslui“, – akcentuoja S. Lisauskas.
Šią riziką iliustruoja ir didžiausia pernai išmokėta verslo civilinės atsakomybės kompensacija: nuomojamose patalpose kilęs gaisras apgadino ne tik patalpas, bet ir šalia buvusį turtą. Nuostoliams padengti buvo skirta 48 tūkst. eurų – reikšminga suma netikėtai nukentėjusiai smulkaus verslo įmonei.
Kur dažniausiai slypi pavojai
Analizuojant sektorius, daugiausia civilinės atsakomybės žalų praėjusiais metais fiksuota mažmeninėje prekyboje – čia registruota daugiau nei 350 atvejų. Kitos sritys, generavusios didžiausią žalų skaičių, buvo pastatų aptarnavimas ir kraštovaizdžio tvarkymas bei nekilnojamojo turto operacijos.
„Iš pirmo žvilgsnio tokia rami veikla kaip aplinkos tvarkymas realybėje gali atnešti įvairių žalų: nuo netyčia sugadintų želdinių, pastato konstrukcijų ar langų iki automobilių, stovinčių gatvėje. Tokiems nuostoliams atlyginti pernai buvo išmokėtos dešimtys tūkstančių eurų“, – sako S. Lisauskas.
Pastebimas ir daugiau nei dvigubai išaugęs žalų skaičius maitinimo bei gėrimų tiekimo veikloje. Bendrai tokioms žaloms padengti išmokėta per 70 tūkst. eurų. Be maisto apsinuodijimų, pasitaiko ir mažiau tikėtų atvejų – nusideginimų per karštu padažu ar net plaukų užsiliepsnojimo nuo ant stalo degusios žvakės.
Tuo tarpu didžiausia bendra kompensacijų suma – 106 tūkst. eurų – teko variklinių transporto priemonių ir motociklų prekybos bei remonto įmonėms.
„Transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto srityje klaidos gali kainuoti brangiai. Nors įmonės taiko aukštus kokybės standartus, pasitaiko atvejų, kai po servise atlikto remonto ar padangų keitimo nekokybiškai suteiktos paslaugos virsta keliasdešimt tūkstančių eurų nuostolių siekiančiomis sumomis“, – komentuoja S. Lisauskas.
Ne tik finansinė parama
Pasak eksperto, verslo civilinės atsakomybės draudimas suteikia daugiau nei tik finansinį užnugarį.
„Iš žalą sukėlusios įmonės perimame visą žalos reguliavimą: padedame gauti reikiamą informaciją iš institucijų, kartu su teisininkais tikriname, ar pretenzija pagrįsta, ar kyla civilinė atsakomybė. Bendraujame su nukentėjusiais, tikriname nuostolių realumą“, – aiškina S. Lisauskas.
Neturint draudimo, visa tai verslui tektų atlikti pačiam, kartu apmokant nepigių teisininkų paslaugas. Taigi, išlaidos apimtų ne tik žalų atlyginimą, bet ir jų sureguliavimą.
„Lietuvos draudimo“ užsakymu 2025 m. vasario mėnesį KOG institutas atliko smulkaus ir vidutinio verslo tyrimą apie išorines rizikas ir jų valdymą. Buvo apklaustos smulkaus ir vidutinio verslo įmonės, kuriose dirba iki 250 darbuotojų; iš viso buvo atliktos 402 apklausos.
