Investuotojų dėmesio sulaukęs daiktų taisymo startuolis – jau ir Prancūzijoje

2024 m. veiklą pradėjusi „Tingit“ siūlo palengvinti ir supaprastinti daiktų taisymą bei priežiūrą. Socialiniuose tinkluose platformos meistrų darbą geriausiai iliustruoja „prieš ir po“ nuotraukos, kuriose, atrodo, visai sunešiota avalynė ar sudėvėti drabužiai po taisymo, atnaujinimo ar valymo procedūrų – vėl beveik kaip nauji. 

Indrė Viltrakytė, viena iš „Tingit“ platformos įkūrėjų, ją valdančios UAB „Rebel Origin“ vadovė, VŽ sako, kad tikslas – ilgainiui tapti ta vieta, kuri šauna į galvą, kai reikia pataisyti, išvalyti ar ką nors atnaujinti. 

Taip pat supaprastinti ir palengvinti drabužių ar avalynės priežiūrą, kad ji būtų įprasta dar iki prisireikiant taisyti.

„Panašiai, kaip prižiūrime automobilio ratus, taip, įsivaizduoju, mes ateityje prižiūrėsime ir savo daiktus. Kol dar galime pratęsti jų gyvenimą, o ne tik tada, kai jie visiškai sugenda“, – sezoninės priežiūros idėja dalijasi I. Viltrakytė.

Subsidijos Prancūzijoje

Pernai veiklą pradėjusi ir 0,5 mln. Eur investiciją iš tarptautinės rizikos kapitalo fondų grupės pritraukusi platforma jungia vartotojus ir meistrus, daiktų taisymo specialistus, o visi veiksmai nuo paslaugos užsakymo iki mokėjimo ir pristatymo yra integruoti į platformą.

„Tingit“ veikia taip: vartotojas įkelia nuotraukų ar vaizdo įrašą apie daiktą, o jį įvertinus specialistams, klientas platformoje gauna paslaugų pasiūlymą ir jų kainą. Sumokėjus už paslaugas, atnaujintas ar sutaisytas daiktas išsiunčiamas paštomatu. 

Pajamų gaunama iš meistrų, kurie už naudojimąsi platforma moka dalį nuo pajamų – per platformą gautų užsakymų. Fiksuoto mokesčio nėra.

Lygiai taip pat 2024 m. pabaigoje platforma „Tingit.fr“ pradėjo veikti ir Prancūzijoje.

„Matome, kad tokių paslaugų poreikis Prancūzijoje tikrai didelis, o meistrai ir taisyklos noriai jungiasi. Sakyčiau, nemažas skirtumas tarp Lietuvos ir Prancūzijos, kad ten meistrai gerai įvaldę technologijas: labai gretai suprato, kaip prisijungti prie platformos, kaip ja naudotis, taip pat puikiai pažįsta siuntų terminalus, nes „Vinted“ juos to išmokė“, – sako I. Viltrakytė.

embedgallery::https://foto.vz.lt/embed/2964?placement=

Ji pažymi, kad prancūzus rinktis tokias paslaugas skatina ir valstybė, skirianti subsidijas avalynės ir drabužių taisymui. Vartotojai gali gauti iki 25 Eur nuolaidas: 8 Eur už kulno pakalimą, 25 Eur už pamušalo keitimą ir pan. Jos taikomos, kai remontas kainuoja ne mažiau kaip 12 Eur, tam pačiam daiktui taisyti gali būti panaudotos kelios nuolaidos, jeigu neviršija 60% taisymo kainos.

„Tai labai didelis pastiprinimas visai žiedinei ekonomikai“, – sako „Tingit“ vadovė.

Įtikinti, kad grąžins rankinuką

Platforma buvo išversta ir adaptuota Prancūzijos rinkai, tad pradinės investicijos – išlaidos „Meta“ ir „Google“ reklamai – iš pradžių buvo minimalios, apie 20.000 Eur. To užtekto testui, ar prancūzams išvis reikia tokio dalyko. Pašnekovė sako, kad veikti Prancūzijoje pradėjo, bet dar nesijaučia įėję. Todėl dirbama su produktu, kad jis būtų toks, kokio reikia tai rinkai. 

„Greitai supratome, kad turime skatinti pasitikėjimą. Lietuvoje viskas greitai įsivažiavo, nes daug dirbame su influenceriais – žmonės mato ir pasitiki. O kai turi kelių tūkstančių eurų vertės rankinuką ir tau reikia išsiųsti jį meistrui, reikia tikėti, kad tą rankinuką gausi atgal, – tai labai svarbus aspektas“, – paaiškina I. Viltrakytė.

Ji tęsia, kad, siekiant sukurti pasitikėjimą ir atrodyti ne kaip ką tik atėjusiam užsienio prekių ženklui, reikia pritaikyti visą komunikaciją, reklamas – pagal prancūzišką estetikos suvokimą, su prancūziškais prekių ženklais ir pan.  

„Didelis postūmis mums buvo, kai į komandą pasamdėme Caroline, vadovę Prancūzijoje. Ji buvo naudotų baldų platformos „Pamono“ vykdomoji direktorė. Tvarumas jai labai prie širdies, daug metų dirbusi su baldais, interjeru, ji mato, kaip naudoti daiktai vėl atgyja kitur. Caroline – prancūzė, tad su jos atėjimu labai pamatėme, kad tikrai galime pasukti produktą taip, kaip reikia būtent tai rinkai“, – sako ji.

Plėtrą kitose šalyse 2025-ųjų pradžioje „Tingit“ planavo ir pernai, kai pranešė apie gautą investiciją. I. Viltrakytė nurodo, kad pirmiausia reikia įsitvirtinti Prancūzijoje, o vėliau veiklai kitose šalyse reikės dar vieno raundo investicijų. Daug lėšų reikia edukacijai, kad tokios daiktų taisymo paslaugos išvis įmanomos.

Plėtra su DI 

Tolesnė plėtra dar labiau susijusi su technologijomis. Dabar dirbama prie DI sprendimo, kuris leis automatizuoti daikto įvertinimo ir pasiūlymo suformulavimo etapą, kad vartotojas pasiūlymą ir kainas gautų kone iškart.

„Kad galėtume plėstis tokiu mastu, kaip mes įsivaizduojame, tam turi būti technologinis sprendimas, – paaiškina I. Viltrakytė. – Vartotojas yra daug labiau linkęs priimti pasiūlymą, jeigu gauna jį netrukus. Dabar įprastai pateikiame jį per 2 valandas, bet gali užtrukti ir ilgiau. Mūsų tikslas – kad paslaugos užsakymas ir pasiūlymas būtų panašesnis į e. komerciją – pateiki užsakymą ir iškart iš krepšelio sumoki. Tai gali būti sekundės, minutės, bet ne kelios valandos.“

Būtų taupomas ir meistrų laikas, kurie jo skiria įvertinti daiktui, bet nebūtinai gauna jo darbų užsakymą. 2024 m. vasaros pabaigoje „Tingit“ skaičiavo, kad įvykdė per 600 užsakymų ir priėmė daugiau kaip 2.500 taisymo užklausų. Dabar, pasak I. Viltrakytės, šie skaičiai išaugę 4 kartus.

„Meistras gauna užsakymą ir pateikia kainą, bet nebūtinai klientas ją priims – gal nežinojo, kiek kainuos, gal per brangu ar nepatiko pasiūlytos paslaugos. Meistras skyrė savo laiko, bet negavo užsakymo. Realiai taip dabar veikia mūsų ir kitos konkurentų platformos. O jeigu nueini pas meistrą fiziškai, sugaišti laiko, tikimybė, kad nepadarysi užsakymo – nedidelė, nes jau skyrei laiko nueiti“, – sako ji.

Automatizuoto daiktų įvertinimo reikia tolesnei platformos plėtrai – ne tik geografiškai. Tinkamai išmokytas įrankis galėtų pasiūlyti ir kitų daiktų vertinimą. „Tingit“ vadovė paaiškina, kad jau dabar DI sprendimas atpažįsta daiktą pagal kategoriją, pavyzdžiui, ar tai rankinė, savybes – odinė ar medžiaginė, tad tai nėra naujiena. Bet ištobulinus ir išmokius, jis galėtų vertinti ir žaislus, sporto inventorių, buitinę techniką ir t. t.

„Dabar viskas yra žmonių galvose, todėl mūsų darbas – visa tai iš jų ištraukti. Kaip jie įvertina iš akies, nes taip veikia šimtus metų – ateini, pažiūri į daiktą: „Bus tiek ir tiek.“ Žmonių galvoje yra kažkokie parametrai, kaip jie vertina tą paslaugą, bet tai nėra sistemizuota. Mūsų tikslas – unifikuota sistema, kuri kartu būtų ir pakankamai personalizuota to žmogaus daiktui. Su DI, su pakankamu kiekiu duomenų galima tai padaryti.“

Toliau – prekių ženklai

Europoje „Tingit“ žvilgsnis toliau krypsta į Vokietiją, iš kurios, kaip sako pašnekovė, gaunama signalų apie tokių paslaugų poreikį, o stipraus vietinio konkurento nėra. Konkurentai, siūlantys panašią paslaugą, su kuriais būtų galima lygintis, pasak jos, yra Jungtinės Karalystės prekių ženklai „Sojo“ ir „The Seam“, kurie veikia kelerius metus, bet už JK ribų neišsiplėtė.

„Manau, kad verslo kūrimas iš Lietuvos turi didžiulį pranašumą, nes visada nori kuo greičiau eiti ir veikti globaliai. Kai iš karto esi didelėje rinkoje, tai patogu, nes yra daug ką nuveikti ten. Lietuviai yra labai alkani sužinoti, o kaip kitur, ir tiesiog nori kuo greičiau išsiplėsti. Manau, tai suteikia mums pranašumą“, – svarsto „Tingit“ vadovė.

Kol kas platforma jungia vartotojus ir meistrus, bet startuolio tikslas – prekių ženklai ir e. prekybos platformos, kurios integruotų daiktų taisymo sprendimą į savo e. parduotuves.

„Turbūt natūraliausias žingsnis būtų naudotų daiktų platformos, kurių yra nemažai. Aišku, „Vinted“ ir kitos – „Vestiaire Collective“, „Poshmark“, „Depop“, tokie portalai kaip „Skelbiu.lt“. Natūraliai ten, kur yra naudotų daiktų, yra ir poreikis juos pagerinti“, – nurodo „Tingit“ vadovė.

Ji sako, kad dažnai klientai atsiunčia daiktų nuotraukų iš „Vinted“ ir kitų naudotų daiktų platformų: prieš pirkdami nori žinoti, kiek kainuos sutvarkyti, arba norėdami parduoti nori padidinti jo vertę.

Kad Europoje yra daugiau nei 300.000 drabužių mažmeninės prekybos verslų, kurie gali prisijungti prie sprendimo, „Tingit“ skaičiavo, kai pernai rugpjūtį paskelbė apie pritrauktą 0,5 mln. Eur investiciją. Tada bendrovė nurodė ketinanti įdiegti pažangias API (angl. Application Programming Interface) integracijas, kurios leis verslams paprasčiau integruoti „Tingit“ taisymo tinklą į savo svetaines ir sklandžiai įtraukti taisymo paslaugas į savo veiklą.

„Gamintojų poreikis yra labai aiškus, nes nedaug kas įmonėje gali turėti daiktų taisymo departamentą. Žymiausi pavyzdžiai tų, kurie tai jau daro, – „Patagonia“, taip pat kai kurie luxury prekių ženklai tai turi, bet tada taiso tik savo gaminius“, – sako I. Viltrakytė.

Ji tęsia, kad prekių ženklus siūlyti tokias paslaugas ir galvoti apie tvarumą spaudžia ir jų klientai, taip pat reguliavimo pokyčiai, pavyzdžiui, ES Teisė į remontą.