Lenkija uždarė sieną su Baltarusija, įvykus incidentui Lietuva pasielgtų taip pat

Papildyta V. Kondratovičiaus komentaru, naujausia informacija iš pasienio punktų.

„Bet kada, jeigu būtų kažkokia provokacija, šiandien pasieniečiai turi galimybę uždaryti (sieną – BNS). Po to jau dėl ilgesnio uždarymo termino priimtų Vyriausybė sprendimą, įvertinus visą tą situaciją. Bet jeigu kažkas atsitinka – dronas ar provokacija kažkokia, mes pamatysime neaiškių padidintų pajėgų judėjimą šalia mūsų, mes tai (uždaryti sieną – BNS) galime padaryti“, – LRT radijui penktadienį sakė ministras.

Pasak jo, Lietuva šiuo metu neplanuoja uždaryti sienos su Baltarusija, nes pastebėta, kad Lenkijoje uždarius sieną sunkumų patyrė Baltarusijoje esantys ES piliečiai.

„Lenkijos pusės sienos uždarymas sukėlė ir iš tikrųjų labai daug nerimo Europos Sąjungos piliečiams, kurie liko Baltarusijoje, (buvo – BNS) išvykę ir nespėjo (grįžti – BNS). Ten irgi yra dramos. Jeigu mes uždarome sieną čia, jie tada yra neviltyje“, – nurodė jis.

Lenkijai dėl pratybų „Zapad“ penktadienį laikinai visiškai uždarius sieną su Baltarusija, automobilių srautai Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje kol kas yra įprasti, teigia Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).

VSAT atstovas Giedrius Mišutis BNS sako, kad eismo pralaidumas abiejuose pasienio punktuose yra geras, eilių nėra.

„Gyvos eilės užsikišimo nėra. O aikštelėje visada būdavo dvi valandos, penkios valandos (vilkikų laukimo laikas – VŽ), – penktadienį sakė G. Mišutis. – Standartinis pralaidumas, visi punktai veikia lygiai taip pat, kaip ir įprastai. Jokio poveikio Lenkijos to uždarymo kol kas nėra išvis“.

Jo teigimu, Medininkų punkte penktadienį apie 9.30 val. įvažiuoti į Baltarusiją tam skirtoje palaukimo aikštelėje laukė 41 vilkikas, o prognozuojamas didžiausias jų laukimo laikas siekia apie keturias valandas.

„Jie stovi visi aikštelėje, toliau nuo punkto kelyje nesirikiuoja, eilės nėra. Tos keturios valandos yra darbinis laikas, kuris buvo ir kitomis dienomis“, – teigė G. Mišutis.

Šalčininkų punkte palaukimo aikštelėje ryte stovėjo 27 vilkikai, o laukimo laikas siekė maždaug tris valandas. G. Mišučio teigimu, lengvųjų automobilių eilių taip pat nėra, jų pralaidumas per sieną yra geras.

Erlandas Mikėnas, Lietuvos nacionalinės vežėjų asociacijos automobiliais prezidentas, sako, kad ribojimai Lenkijoje neigiamai paveiks likusią nedidelę dalį dar į Baltarusiją vežančių įmonių bei krovinius tik per sieną gabenančius vežėjus.

„Tie, kurie vežioja, važiuoja – nedidelis procentas – jiems tai yra labai sunku. Sunku ir tiems, kurie atiduoda krovinius sekantiems vežėjams – jiems vis tiek didėja eilės iš ten. Bet didelės įtakos Lietuvos vežėjams matyt, kad neturėtų būti“, –  sakė E. Mikėnas, „Linava“ prezidentas.

VSAT: srautas išaugs, nors eilės į Baltarusiją dabar nedidelės

Lenkija pasienį su Baltarusija uždaro penktadienį prasidedant Minsko ir Kremliaus karinėms pratyboms „Zapad“. Reaguojant į jas, tiek prie Baltarusijos, tiek prie Rusijos sienų Varšuva dislokuoja apie 40.000 karių.

G. Mišučio teigimu, sunku pasakyti, kiek tiksliai padidės transporto srautas Šalčininkų ir Medininkų punktuose, tačiau pastaruoju metu didelių eilių iš Lietuvos pusės pasieniečiai nefiksavo. 

„Lengviesiems automobiliams praktiškai arba visai nereikėdavo laukti, arba tos eilės būdavo apie valandą, dvi. Krovininiams automobiliams per abu punktus reikėdavo vairuotojams palaukti tris valandas, šešias, šventinėmis galbūt apie dešimt“, – teigė G. Mišutis.

VSAT atstovo teigimu, dėl sankcijų Baltarusijai vykstančiųjų į šią šalį sumažėjo: „Pavyzdžiui, negalima vykti su baltarusiškais numeriais – tai iškart pasijuto per maždaug dvejų metų laikotarpį, baltarusių, kertančių sieną, apie du kartus sumažėjo. Lietuvos piliečių nedidelė dalis yra važinėjančių į Baltarusiją, bet jų apie tris kartus sumažėjo.“

Anot jo, vilkikai laukdavo specialiose laukimo aikštelėse, o ne gyvoje eilėje, todėl kelių neapkraudavo.

G. Mišutis pridūrė, jog paspartinti patikrą daug galimybių nėra – griežti teisiniai reikalavimai, sankcijos įpareigoja tikrinti kiekvieną transporto priemonę ir vairuotojus.

„Nėra kaip specifiškai pasiruošti. Nepraplatinsi punkto ar nepadarysi kažkokio palengvinto pravažiavimo, nes tai yra išorės siena, tai yra siena su Baltarusija, kur tie griežti patikrinimai, jie yra, buvo ir, matyt, artimiausiu laiku bus. Kiekvienas pilietis vertinamas, ypač atvykstantis pagal rizikos faktorius“, – teigė G. Mišutis.

„Linava“: kroviniai važiuos lėčiau

Savo ruožtu E. Mikėnas prognozuoja išbalansuotus transporto srautus, ypač įmonėms, kurios į Baltarusiją ar toliau į Rytus gabena vakarietiškas prekes.

„Linavos“ prezidentas aiškino, jog dabar Lietuvos vežėjai į Baltarusiją prekių beveik neveža, jie dažniau nugabena krovinį per sieną, kur jis perkabinamas ant kitos šalies vežėjo vilkiko.

„Kaip tai atsilieps, sunku pasakyt, nes iš Baltarusijos pusės ir taip būna milžiniškos eilės. Tai greičiausiai visi stovės ir lauks kažkokio sprendimo“, – BNS sakė E. Mikėnas.

„Pačiai transporto sistemai įtaka, faktas, kad bus. Kroviniai lėčiau važiuos su kitų šalių vežėjais, perkabinus juos ir atitinkamai transporto srautai išsibalansuos, kurie važiuoja iš Vakarų Europos į Rytus“, – teigė vežėjų atstovas.

2023–2024 metais Lietuvai uždarius Lavoriškių, Raigardo, Šumsko ir Tverečiaus pasienio punktus, pasienyje su Baltarusija veikia tik Medininkų ir Šalčininkų punktai. 

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.