S. Roachas. JAV centrinės bankininkystės herojai

Ilgoje JAV centrinės bankininkystės istorijoje Federalinių rezervų sistemos (FED) pirmininkas Jerome'as Powellas išsiskiria kaip didvyris. Jo kalba šių metų Jackson Hole, ekonominės politikos simpoziume buvo koncentruota ir disciplinuota, rodanti tvirtą analitikos išmanymą ir gerai pagrįstus sprendimus formuojant pinigų politiką. Ir visa tai jam pavyko, jis susidūrė su precedento neturinčiu JAV prezidento Donaldo Trumpo politiniu spaudimu, kuris vėliau metastazavo į bandymą atleisti FED valdytoją Lisą Cook.

Būdamas aršus ilgametės FED nepriklausomybės gynėjas, J. Powellas yra vertas prisijungti prie Paulo Volckerio ir Alano Greenspano JAV centrinės bankininkystės Panteono. P. Volckeris savo vietą užsitarnavo dėl politinės drąsos: jis sugriežtino pinigų politiką, kad sutramdytų dviženklę infliaciją, nors žinojo, kad tai JAV ekonomiką įstums į didelę recesiją. Jo, kaip centrinio banko vadovo, drąsa kovojant su didžiąja septintojo dešimtmečio infliacija buvo svarbiausias žingsnis JAV ekonomikos atsinaujinimo kelyje.

Savo ruožtu A. Greenspanas į iššūkius, susijusius su dezinfliacijos palaikymu laikotarpiu po P. Volckerio, pažvelgė plačiau ir pinigų politikoje pradėjo taikyti rizikos valdymo metodą, kuris leido FED, priimant sprendimus, atsižvelgti į turto burbulus ir produktyvumą. Dirbdamas „Morgan Stanley“ kritikavau A. Greenspaną už tai, kad jis nesilaikė savo nuogąstavimų, kuriuos drąsiai išsakė savo garsiojoje 1996 m. gruodžio mėn. kalboje apie „neracionalų išpindėjimą“. Tačiau jis nusipelno didžiulio pripažinimo už tai, kad sugebėjo mesti iššūkį rinkoms tuo metu, kai jos buvo labai išpuikusios.