Sąjungininkės stiprina Lenkijos oro erdvės gynybą, S. Skvernelis siūlo ir Lietuvai sudaryti gynybos sutartis
Atnaujinta S. Skvernelio komentaru.
Varšuva incidentą, dėl kurio Lenkijos ir NATO pajėgos naktį iš antradienio į trečiadienį numušė kelis dronus, pavadino tyčiniu, precedento neturinčiu išpuoliu prieš šalį, Aljansą ir Europos Sąjungą (ES).
Maskva neigė, kad taikėsi į šalį, ir teigė, esą nėra jokių įrodymų, jog tai buvo rusiški dronai. Bepiločiai atskriejo tuo metu, kai Rusija vykdė dar vieną masinę ataką prieš Ukrainą.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas, bandantis tarpininkauti siekiant nutraukti karą Ukrainoje, ketvirtadienį žurnalistams sakė, kad įsiveržimas galėjo įvykti per per klaidą.
Tačiau Karolis Nawrockis, Lenkijos prezidentas, ketvirtadienį, lankydamasis oro bazėje vakarų Lenkijoje, perspėjo, kad šis incidentas yra „bandymas išbandyti NATO veiksmų mechanizmą ir mūsų pasirengimą reaguoti“.
Vokietija ir Prancūzija didina naikintuvų skaičių Lenkijoje
Vokietija pareiškė, kad išplės savo dalyvavimą NATO oro policijos programoje, kad geriau pridengtų Lenkijos oro erdvę.
Vokietijos gynybos ministerijos teigimu, šalis padvigubins dislokuotų „Eurofighter“ naikintuvų skaičių iki keturių ir pratęs jų misiją trimis mėnesiais iki metų pabaigos.
Emmanuelis Macronas, Prancūzijos prezidentas, socialiniame tinkle „X“ paskelbtame įraše paskelbė, kad Paryžius „dislokuos tris „Rafale“ naikintuvus, kad kartu su sąjungininkais prisidėtų prie Lenkijos oro erdvės ir NATO rytinio flango apsaugos“.
JT Saugumo Tarybai pirmininkaujanti Pietų Korėja ketvirtadienį paskelbė, kad surengs skubų posėdį dėl Lenkijos oro erdvės pažeidimo aptarti. Jis įvyks penktadienį 15 val. vietos (22 val. Lietuvos) laiku.
S. Skvernelis: nesvarbu, kainuos numuštas dronas
„Reikia kalbėti apie dvišales gynybos sutartis tiek su Lenkija, tiek su Vokietija, kurios brigada čia atsiranda, kad tokiais atvejais taip pat būtų galima panaudoti tuos pajėgumus, kuriuos turi mūsų kaimynai, nes mes patys naikintuvų turbūt neturėsime“, – Žinių radijui penktadienį sakė S. Skvernelis.
Pasak buvusio parlamento vadovo, tai jis dar prieš kelis mėnesius buvo aptaręs su aukščiausiais šalies pareigūnais, užsienio reikalų ministru.
„Pagrindinis Lenkijos kariuomenės ir mūsų kariuomenės tikslas yra apsaugoti žmonių gyvybes ir sveikatą, nesvarbu, kiek kainuos numuštas dronas. Jei jis numuštas, ta kaina neturės jokios reikšmės. Jeigu jis nukristų ant gyvenamo namo, į daugiabutį pataikytų, tai žala būtų neišmatuojama, žmogaus gyvybių neina pinigais įvertinti“, – kalbėjo S. Skvernelis.
„Aišku, Lenkijos kariuomenė turi didesnes galimybes, jiems padėjo sąjungininkai, manau, kad tokio pat adekvataus atsakymo mes irgi turėtume tikėtis, kad būtų“, – teigė jis.
Sustiprintas pasienio saugumas
Nuo 2022 metų, kai Maskva pradėjo invaziją į Ukrainą, Rusijos dronai ir raketos kelis kartus buvo įskridę į NATO narių, įskaitant Lenkiją, oro erdvę.
Lenkijos pareigūnai teigė, kad šį kartą dronai 19 kartų pažeidė jos oro erdvę. Aukų nebuvo, nukentėjo gyvenamasis namas ir automobilis.
Ketvirtadienį susirinko Lenkijos nacionalinio saugumo taryba, tikimasi, kad gynybos ministras informuos parlamentą apie naujausius numuštų dronų tyrimo rezultatus.
Lenkija ketvirtadienį sustiprino savo saugumą, iki gruodžio 9-osios uždarydama oro eismą palei rytines sienas su Baltarusija ir Ukraina civiliniams skrydžiams iki trijų kilometrų aukščio.
Oro eismo kontrolės agentūra PAZP paskelbė, kad nustatytoje teritorijoje šalies rytuose taip pat negalės skraidyti dronai.
Šalis jau buvo paskelbusi apie sustiprintą saugumą Baltarusijos pasienyje dėl karinių pratybų, kurias Minskas nuo penktadienio vykdo su savo sąjungininke Maskva.
Keletas dar likusių pasienio punktų su Baltarusija uždaryti nuo penktadienio dėl pratybų „Zapad“.
VERSLO TRIBŪNA
Darbą pradėjo pirmoji specializuota vaikų odontologijos klinika Lietuvoje „Neodenta Kids“. Ji atidaryta Kaune, Brastos g. 22. Pasitelkę naujausias technologijas ir modernią įrangą profesionalūs vaikų odontologai čia teikia įvairias paslaugas: dantų šalinimo ir gydymo, burnos higienos, vaikų dantų atstatymo keramikiniais vainikėliais ir kt. Tai tik pirmas žingsnis į „Neodenta Kids“ vaikų odontologijos klinikų tinklą visoje Lietuvoje. Metų pabaigoje Kaune, Savanorių pr., duris atvers antroji „Neodenta Kids“ klinika, o 2026 m. pavasarį – ir pirmoji Vilniuje, kuri įsikurs naujausiame ir moderniausiame sostinės rajone „Sakai“.
Vilniuje ruošiamasi dideliam viešosios erdvės projektui: 1,2 h plote Naujininkuose, prie Tūkstantmečio bei Dariaus ir Girėno gatvių, bus įrengtas Tūkstantmečio skveras, kuris atskleis šios teritorijos neišnaudotą potencialą. Vilniaus m. savivaldybės užsakymu projektą plėtojanti Vilniaus vystymo kompanija išrinko darbų rangovą – UAB „Eika Construction“.
Jau dešimtus metus iš eilės vykstančiame „Acme grupės“ renginyje „Gerų darbų mugė“ šiemet surinkta rekordinė suma – 327 tūkst. eurų, skirta labdaringai veiklai. Suaukotos lėšos bus naudojamos tęsti pradėtus ir inicijuoti naujus projektus, sprendžiančius švietimo, sveikatinimo bei kitas visuomenei aktualias problemas.
Lietuvai rengiant 2021–2027 m. Europos Sąjungos (ES) fondų investicijų programą buvo atlikta šalies konkurencingumą bei pažangą kuriančių verslų analizė. Nustatyta, kad šalies proveržį stabdo menki mažų ir vidutinių įmonių pajėgumai įsisavinti inovacijas, nedidelis skaičius aukštą pridėtinę vertę kuriančių įmonių bei mažos verslo investicijos į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP), o taip pat žemas verslo ir mokslo tarptautiškumas – dalyvavimas tarptautiniuose projektuose ir tinkluose. Inovacijų agentūros pradėtas projektas „InoMokymai“ skirtas šioms problemoms spręsti.
Reaguodama į uždarymą, Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pareiškime paragino Lenkiją „apsvarstyti tokių destruktyvių žingsnių pasekmes ir kuo greičiau peržiūrėti savo sprendimą“.
Sienos uždarymu norima „pateisinti politiką, kuria siekiama toliau didinti įtampą Europos centre“, pridūrė ji.
D. Tuskas perspėjo, kad tokiais veiksmais eskaluojama įtampa
Trečiadienį Donaldas Tuskas, Lenkijos ministras pirmininkas, perspėjo, kad dronų įsiveržimas žymi precedento neturintį įtampos su Rusija eskalavimą.
Jis trečiadienį sušaukė NATO susitikimą, pasinaudodamas 4-uoju straipsniu, pagal kurį narė gali sušaukti skubias derybas, kai mano, kad jos teritoriniam vientisumui, politinei nepriklausomybei ar saugumui gresia pavojus. Tai tik aštuntas kartas, kai ši priemonė buvo panaudota.
Vienas iš NATO kertinių akmenų yra principas, kad išpuolis prieš bet kurią narę laikomas išpuoliu prieš visas.
Markas Rutte, NATO vadovas, pasmerkė Maskvos „beatodairišką elgesį“ ir gyrė savo organizacijos atsaką. Aljanso oro gynyba atliko savo darbą, žurnalistams sakė jis.
Trečiadienį ir ketvirtadienį incidentą pasmerkė ES, Ukraina ir Europos šalys.
Pekine užsienio reikalų ministerijos atstovas Lin Jianas įprastoje spaudos konferencijoje sakė, kad Kinija „tikisi, jog visos susijusios šalys tinkamai išspręs savo ginčus dialogo ir konsultacijų būdu“. Kinija niekada nepasmerkė Rusijos karo Ukrainoje.
Lenkija yra pagrindinė Ukrainos rėmėja ir priėmusi daugiau nei milijoną Ukrainos pabėgėlių. Ji taip pat yra pagrindinis Vakarų humanitarinės ir karinės pagalbos Kyjivui tranzito punktas.
