Rugpjūtis elektros pirkėjams tapo brangiausiu vasaros mėnesiu
Rugpjūčio mėnesio vidutinė didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje, palyginti su praėjusiu mėnesiu, padidėjo 73% nuo 46 Eur/MWh iki 80 Eur/MWh, pranešime žiniasklaidai nurodo „Litgrid“.
Pasak Pauliaus Kozlovo, „Litgrid“ Strategijos departamento vadovo, daugiausia įtakos elektros kainoms turėjo visame regione sumažėjusi vėjo elektrinių gamyba, šiluminių elektrinių remontai Latvijoje ir Estijoje, bei „Estlink 1“ elektros jungties remontas.
„Birželio ir liepos mėnesiai šiemet pasitaikė itin vėjuoti ir saulėti, o elektros kainos krito atitinkamai iki 43 ir 46 Eur/MWh. Paskutinį kartą tokios nedidelės mėnesio kainos formavosi prieš ketverius metus – 2021 m. balandį. Rugpjūtį ši tendencija baigėsi ir kainos pakilo iki įprasto pastarųjų metų lygio – 80 Eur/MWh. Ši kaina vis dar mažesnė, nei pernai ar užpernai, kai vidutinė kaina rugpjūtį viršijo 100 Eur/MWh“, – nurodė P. Kozlovas.
Nors vėjo ir saulės jėgainės Lietuvoje gamino nemažus energijos kiekius, jų gamyba visame regione buvo itin permaininga. Pirmomis rugpjūčio dienomis fiksavome net 19 valandų, kai elektros kainos buvo neigiamos, o paskutinėmis dienomis kaina buvo pasiekusi 450Eur/MWh lygį.
Baltijos šalyse tam įtakos turėjo šiluminių elektrinių remontai Estijoje ir Latvijoje bei kasmetinis Suomijos – Estijos 358 MW galios „EstLink 1“ jungties remontas. Tiesa, pabaigus remontą Suomijos pusėje įvyko gedimas, dėl kurio ši jungtis preliminariai neveiks iki rugsėjo 24 dienos.
„Litgrid“ Strategijos departamento vadovas pastebi, kad Baltijos šalių elektros rinkos tendencijos tampa artimos Suomijos rinkai.
„Stebint Europos elektros kainų tendencijas, atrodo, kad Baltijos šalių kainos seka Suomijos pavyzdžiu. Pastaraisiais metais Suomijoje stebimi dideli elektros kainų šuoliai – fiksuojama itin daug neigiamų kainų laikotarpių, tačiau pasitaiko ir itin didelių kainų pikų. Tą lemia didėjanti priklausomybė nuo atsinaujinančios energetikos, riboti pralaidumai su likusia Europa ir kol kas nedideli lanksčių priemonių, pavyzdžiui, baterijų, kiekiai. Energijos kaupiklių galios artimiausiais metais augs, tačiau trumpuoju periodu, greičiausiai, kainų pikų vis pasitaikys“, – sako P. Kozlovas.
Didžiausia elektros kaina – Lenkijoje
Latvijoje vidutinė elektros kaina buvo tokia pati kaip Lietuvoje, o Estijoje – 77 Eur/MWh. Baltijos jūros regione didžiausios kainos formavosi Lenkijoje – 90 Eur/MWh. O mažiausios – iki 10 Eur/MWh – Norvegijos šiaurinėse zonose.
Vidutinė elektros kaina rugpjūčio mėnesį Lietuvos kainų zonoje buvo 80Eur/ MWh, o tuo pačiu laikotarpiu 2023 ir 2024 metais ji atitinkamai siekė 106,9 ir 102,5 Eur/MWh.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusį mėnesį preliminariai siekė 860 GWh. Palyginti su liepa, vidutinis elektros suvartojimas per mėnesį sumažėjo 6%. Bendrai Lietuvoje per rugpjūtį buvo pagaminta 637 GWh elektros energijos – 2% daugiau nei praeitą mėnesį, kai generacija siekė 626 GWh. Vietos elektrinės užtikrino 74% šalies elektros energijos suvartojimo.
Analizuojant preliminarius Lietuvos gamybos duomenis, vėjo elektrinės gamino daugiausiai – trečdalį visos Lietuvos gamybos. Jų generacija augo 17% nuo 182 GWh iki 212 GWh. Saulės jėgainių gamyba sumažėjo 14% nuo 247 GWh iki 211 GWh. Šiluminių elektrinių gamyba siekė 118 GWh, hidroelektrinių generacija – 68 GWh, o kitų elektrinių generacija – 28 GWh.
