Prieš perteklinį turizmą Prancūzija turi slaptų ginklų

Paryžius, 2025 m. rugpjūčio 16 d. Martino Lelievre / AFP nuotr.

Pastaraisiais metais pasaulyje sparčiai kylant antiturizmo bangai, Prancūzija, turistų labiausiai lankoma šalis, išsiskiria santykine tyla, nors tokios „chrestomatinės“ vietos kaip Luvras skundžiasi nepakeliamu lankytojų pertekliumi. Ką Prancūzija daro kitaip nei jos kaimynės, kad savo gyvenimo būdu protestus vadinantys šalies piliečiai šiuo atveju elgiasi priešingai?

2024 m. Prancūzija sulaukė daugiau nei 100 mln. atvykėlių, tačiau protestų prieš turizmą buvo nedaug, ir jie buvo reti. Prieš pernelyg intensyvų turizmą šiemet vėl protestuoja Barselonos, Amsterdamo, Graikijos Santorino salos ir kitų vietų gyventojai, kaltinantys atvykėlius dėl pernelyg didelių nuomos kainų, būsto ir geriamojo vandens trūkumo. Anot BBC, visoje Pietų Europoje vasarą kilo nauja antiturizmo protestų banga, taigi panašu, kad nuo praėjusių metų, kai nusivylimas perpildytais miestais, sparčiai kylančiomis nekilnojamojo turto kainomis ir nederamu turistų elgesiu išsiveržė į viešą masinį pyktį, niekas nepasikeitė. Tik ne Prancūzijoje.

Pasak „Euronews“, nėra vienos priežasties, kodėl ši viso pasaulio turistų pamėgta šalis išvengė neigiamos reakcijos, ir baimė, kad ji vis dar gali kilti, nėra nepagrįsta. Tačiau svarbų vaidmenį vaidina valdžios įsipareigojimas plėtoti tvarų turizmą, stipri infrastruktūra ir strategija, kurios laikantis turistai „paskirstomi“ pagal regionus ir sezonus.