Malkų įlankos terminalui – 25 metai: plyną lauką pavertė našiausia vieta uoste

Ilgametis bendrovės vadovas sako, kad versle sekasi tada, kai pradedi nuo savęs: nesvarbu, ar ugdai vidinę darbo kultūrą, ar kartu su klientu ieškai efektyvesnių krovos sprendimų, ar daliniesi sėkmės vaisiais su bendruomene. Tuo principu J. Kiršis vadovaujasi nuo pat 2012 m., kai atėjo vadovauti Malkų įlankos terminalui. „Tai buvo metai, kai terminalas iš nišinio verslo tapo rimtu rinkos žaidėju. Nuo tada įmonės specializacija tik stiprėjo: dabar daugiau nei 50 proc. krovinių sudaro žemės ūkio produktai“, – pasakoja daugiau nei 300 laivų per metus aptarnaujančio, beveik 2 mln. tonų perkraunančio terminalo vadovas. Šiuo metu terminalas, žvelgdamas į ateities perspektyvas, svarsto galimos teritorinės ir veiklos plėtros kryptis.

Malkų įlankos terminalas veikia pietinėje Klaipėdos jūrų uosto dalyje, 20 ha teritorijoje, turi dvi krantines ir 5 geležinkelio atšakas. Ar šiandien jis kuo nors primena 2000 m., kai pradėjo savo veiklą?

Mūsų terminalas – pirmasis ir vienintelis Klaipėdoje, kuris kūrėsi visiškai plyname lauke, nuo nulio. Laimėjusi uosto skelbtą konkursą, bendrovė gavo 4,5 hektaro ir 168 metrus krantinės – ir viskas. Tačiau konkurso sąlygos buvo smarkiai įpareigojančios, o mūsų akcininkai – labai atkaklūs, todėl nuo sutarties pasirašymo 2000 m. gegužę iki pirmojo laivo pakrovimo praėjo tik šeši mėnesiai. Per tiek laiko terminalas buvo pilnai parengtas krovos darbams.

Šiandien turime daugiau negu 20 hektarų ploto, bendras abiejų krantinių ilgis siekia 442 m. Vis dar krauname popiermedį – nuo jo, o ne malkų, kaip dažnai galvojama, – prasidėjo įmonės krova. Dabar krovinių sąrašas yra pasipildęs generaliniais, fasuotais kroviniais, statybinėmis medžiagomis. Esame krovę ir gigantiškas įrenginių dalis Mažeikių naftos perdirbimo gamyklai, ir net gyvą krovinį – tūkstantį jautukų. Bet jau daugiau nei 10 metų MĮT specializuojasi birių žemės ūkio produktų krovoje. Šioje srityje esame stiprūs, žinomi ir vertinami.

2000-uosius primena išlikusi popiermedžio krova, įmonės pavadinimas ir nuo 2002 m. lig šiol dirbantys 2 darbuotojai.

MĮT rinkoje pasižymi itin aukštu efektyvumu ir profesionalumu. Ar tai – jūsų išskirtinumas?

Iš tiesų, palyginti su kitais uoste veikiančiais terminalais esame efektyviausi ir pagal krovos kiekį tenkantį darbuotojui, ir krantinės metrui ar teritorijos hektarui. Tai susiję su aiškia ir kryptinga mūsų krovos specializacija. Esame susikoncentravę į žemės ūkio produkcijos, apvalios medienos, statybinių medžiagų krovą ir atliekame ją pačiu efektyviausiu būdu. Nuo pat 2012 m. nebuvo nei vienų metų, kai nebūtume investavę ženklių sumų į sandėliavimo pajėgumų didinimą bei krovos technikos įsigijimus.

2017 m. terminalo teritorijoje pasistatėte grūdų džiovyklą. Ką jums reiškė šis žingsnis?

Čia reiktų sugrįžti į senesnius laikus. Pirmiausia įsirengėme grūdų kokybės laboratorijas ir sudarėme sąlygas kitokiam grūdų prekybos modeliui savo partneriams uoste. Ūkininkams atsirado galimybė javų derlių tiesiai iš laukų vežti pas mus, sutaupant didelius perkrovimo bei logistikos kaštus. Jau tada rinkoje gavome terminalo, esančio arčiausiai ūkininkų, vardą. Keletą metų taip dirbę supratome, kad reikia ir džiovinimo paslaugos, nes ne visada ūkininkams lengva tiksliai suprognozuoti, ar vežami grūdai yra tinkamos drėgmės. Jei paaiškėja, kad ne, tenka apsisukti ir važiuoti atgal. Taip terminale atsirado grūdų džiovykla, beje, viena našiausių ir galingiausių džiovyklų visoje Lietuvoje.

Šis žingsnis suteikė ženklų privalumą mūsų klientams konkurencinėje kovoje su prekybininkais ir davė postūmį tiek mūsų terminalo, tiek mūsų klientų augimui.

embedgallery::https://foto.vz.lt/embed/3142?placement=

Šįmet iš Uosto direkcijos gavote išskirtinį įvertinimą už tvarų cemento transportavimo sprendimą. Tvarumas yra jūsų prioritetų sąraše?

Vienareikšmiškai. Planuodami investicijas visada ieškome geriausio santykio tarp našumo, finansinės naudos ir poveikio aplinkai. Vien šiemet investuosime beveik milijoną eurų į veiklos poveikio aplinkai mažinimo sprendimus. Esame įsirengę saulės elektrinę, perkame tik žaliąją elektros energiją. Įsigijome vieną didžiausių pasaulyje hidraulinių kranų – pasirinkome ne dyzelinį, o gerokai brangesnį elektrinį modelį, kurio eksploatacija nebūtinai yra pigesnė.

Pernai kartu su „Heidelberg Materials Lietuva“ įgyvendinome cemento transportavimo sprendimą. Investavome į cementui gabenti skirtų konteinerių gamybą, tad galime krauti konteinerius tiesiai ant geležinkelio platformų ir pervežti cementą ne tik sausumos transportu, bet ir plukdyti upėmis. Procesas visiškai uždaras, tad ženkliai sumažinami CO2 išmetimai transportuojant krovinį. Šis projektas  yra vienas labiausiai pasiteisinusių – šįmet dvigubai didiname cemento transportavimui skirtų konteinerių cisternų (angl. tank) kiekį.

Kasmet vis daugiau investuojame ir į darbuotojų mokymus, gerovės didinimą, darbo sąlygas. Be to, kaip įmonė, kuriai ne vienerius metus sekasi tikrai gerai, jaučiame atsakomybę dalintis sėkme su miesto bendruomene. Biudžete kasmet numatome reikšmingą sumą socialiniams projektams, iniciatyvoms.

Papasakokite apie savo kelią bendrovėje. Koks esate vadovas?

Atėjau vadovauti 2012 m., tad įmonėje esu jau daugiau nei pusę jos amžiaus. Buvau jaunas vadovas, iššūkių netrūko, bet buvo ir yra labai įdomu. Manau, mane tuomet pakvietė dėl tų pačių savybių ir požiūrio, kuris nedingęs ir šiandien. Jį geriausiai apibūdina posakis lead by example (angl. lyderystė per pavyzdį). Esu įsitikinęs, kad žmonės neklauso, ką sakai – visi stebi, ką tu darai. Keliu aukščiausius reikalavimus ne tik kitiems, bet ir sau.  

Požiūrį, kad esame patikimi partneriai, kurie laikosi žodžio, skiepijame ir visai komandai. Mūsų tikslas – pateisinti akcininkų ir klientų lūkesčius. Tą ir darome, pasitelkdami efektyvumą, drausmę, atsakomybę. Pas mus nėra nesvarbių klientų klausimų, nesvarbių problemų ar nesvarbių prašymų. Manau, esminis mūsų išskirtinumas, kad klientai – dažniausiai juos vadiname partneriais, nes beveik su visais dirbame daugiau nei 10 metų – visada turi vieną konkretų kontaktinį asmenį, kuriam gali skambinti bet kuriuo klausimu. Nesikratome atsakomybių, jei susitarėme, tai ir padarysime. Iškilus nesklandumams, pirma ieškome problemų pas save, tik po to – pas kitus.

Kokiais iššūkiais, planais ir projektais terminalas gyvena šiandien?

Mūsų pagrindinis iššūkis visgi yra krantinių skaičius ir teritorijos plotas. Dirbame efektyviausiai Klaipėdoje ir, turbūt, esame geriausias uosto klientas, gebantis išnaudoti net ir pačias nepatogiausias darbui teritorijas.

Todėl natūraliai žvelgiame į priekį – turime aiškią ambiciją įdarbinti didesnę teritoriją bei plėsti sandėliavimo plotus. Terminalo efektyvumas leidžia mums augti, tačiau tam būtina infrastruktūros plėtra. Tikslas – priimti daugiau krovinių, pasiūlyti dar lankstesnius sprendimus klientams ir tapti dar stipresniu uosto partneriu.