Italų paplūdimių klubai teisybės ieškos streikuodami
Neskaičiuojant Italijai priklausančių salų, vien žemyninės jos dalies pakrantės ilgis siekia 7.403 km, taigi Italija yra tarsi vienas didžiulis Europos paplūdimys, į kurį kiekvieną vasarą plūsta milijonai italų bei turistų – tūkstančiai privačių paplūdimių klubų, vadinamų lidos, bagno, arba stabilimenti balneari, yra neatsiejama jų atostogų dalis.
Šalyje skaičiuojama apie 30.000 paplūdimių verslų, iš kurių 98% priklauso šeimoms, teigia jiems atstovaujanti Italijos paplūdimio įmonių federacija (Federazione Italiana Imprese Balneari, FIBA).
Šios privačios įmonės, perduodamos iš kartos į kartą, nuomoja gultus bei skėčius. Kai kurios jų tėra paprasti paplūdimio klubai, kitos – prabangūs klubai su restoranais ir barais, užimantys didelę pajūrio dalį. Dviejų gultų ir skėčio nuoma dienai gali kainuoti nuo 25 Eur, kai kuriuose iš jų, pavyzdžiui, Kaprio kurortuose, – iki 200 Eur.
Anot „alongdustyroads.com“, nors visa paplūdimių žemė priklauso valstybei, tačiau vasaros mėnesiais daugiau nei 30.000 įmonių nuomojasi ir faktiškai valdo dideles bet kurio Italijos paplūdimio dalis.
Šios koncesijos, dažniausiai privačios šeimos įmonės, užima daugiau nei 90% pakrantės, o balneare (apytiksliai išvertus – paplūdimio valdytojo) mokamas mokestis, kaip manoma, „labai neatitinka kai kurių iš jų gaunamo pelno“.
Pajūris vis dar priklauso visuomenei, o prieš dešimtmetį Aukščiausiasis Teismas paskelbė, kad privačiai nuosavybei ar verslui negali būti trukdoma prieiti prie jūros, tačiau iš tikrųjų tai reiškia, kad reikia įrengti viešas prieigos vietas. Taigi, nors į kiekvieną paplūdimį teoriškai gali patekti visa visuomenė, tai nereiškia, kad visas paplūdimys yra „viešas“, teigia „alongdustyroads.com“.
Pasak „EuroNews“, pagal naująsias Europos Sąjungos (ES) taisykles, nuo 2025 m. sausio 1 d. paplūdimio klubų licencijoms įgyti turės būti skelbiamas konkursas. Iki šiol lidos buvo perduodami iš kartos į kartą, taigi, daugelis mano, kad šioje poilsio industrijoje vyrauja monopolija.
Paplūdimio klubų operatoriai teigia, kad jie savo verslą sukūrė daugelį metų į jį investuodami, ir, jei Italijos vyriausybė neišklausys prašymų atlyginti nuostolius bei apsaugoti verslą, jie ir toliau visą rugpjūtį streikuos, o kiekvienas protestas vis ilgės.
Rugpjūtis Italijoje yra pats judriausias turizmo mėnuo, nes daugelis italų ir milijonai užsienio turistų nedirba visą mėnesį.
Kodėl jie streikuoja
2006 m. buvo patvirtintos naujos ES konkurencijos taisyklės, vadinamos Bolkesteino direktyva, pagal kurias nuo 2025 m. sausio Italijos privačių paplūdimio klubų koncesijos turės būti skelbiamos viešame konkurse. Tokiu būdu, siekiant apsaugoti vartotojus, jos būtų perskirstytos sąžiningo konkurso būdu, teigia „EuroNews“.
Istoriškai, licencijos buvo automatiškai atnaujinamos ir dešimtmečius perduodamos iš kartos į kartą. Kai kurios šeimos iš savo verslo praturtėjo ir uždirbo milijonus eurų.
Šias taisykles ne kartą atidėjo kelios Italijos vyriausybės. 2022 m. išrinkta Giorgia Meloni pratęsė lengvatų taikymą iki šių metų pabaigos. Vėliau vyriausybė vėl bandė pratęsti jų galiojimą, tačiau Valstybės taryba ir ES pasiūlymą atmetė.
Pastaraisiais mėnesiais į kovą su ES direktyva pakilo apie 30.000 koncesininkų. Jų argumentas – kad tokia direktyva kelia grėsmę jų įmonių ir 300.000 sukurtų darbo vietų išlikimui. Dabar dvi šio sektoriaus verslo asociacijos, protestuodamos prieš direktyvą, grasina simboliškai suskleisti saulės skėčius ir pradėti streiką.
Be to, ūkio subjektai prašo vyriausybės skirti kompensacijas tiems, kurie neteks koncesijos – paplūdimio klubų savininkai pageidauja, kad G. Meloni vyriausybė priimtų nacionalinę politiką, kuri garantuotų jiems bent dvejų metų metinės apyvartos dydžio kompensaciją.
Pasak „EuroNews“, šių paplūdimių plotų nuomos mokesčiai maži, todėl valstybė iš 5 mln. kvadratinių metrų ploto koncesijų (iš kurių gaunama apie 32 mlrd. Eur pajamų) per metus surenka apie 100 mln. Eur. Todėl apie pageidaujamas kompensacijas, šiuo atveju, kalbėti sunku.
