Savickai pas Chvolesą: kelionė po 35 metų virto paroda

Raimondas ir Augustinas Savickai Paryžiuje, 1989 m. Šeimos archyvo nuotr.

„Prisiminkime 1989-uosius. Man tai buvo pirma kelionė į Vakarus. Galva svaigo nuo visko: pradedant bananais, kurių galėjai laisvai nusipirkti, ir baigiant Pompidou centru. Ten mačiau Sutiną ir Lipšicą su užrašais, kad jie – iš Lietuvos, litvakai. Mes su tėvu apsiverkėme“, – sakė tapytojas Raimondas Savickas, Lietuvos žydų kultūros ir tapatybės (Litvakų) muziejuje atidarant parodą „Pasakiška Prancūzija: Augustino ir Raimondo Savickų pėdomis“.

Jaudulys suprantamas – Augustinas Savickas (1919–2012) pirmą kartą po 50-ies metų vėl galėjo aplankyti savo tėvo Jurgio Savickio (1890–1952) namus Žydrojoje pakrantėje. Namus, kuriuose jau gyveno kiti. Apie tėvo mirtį 1952-aisiais, atitvertas geležinės uždangos, jis išgirdo per radiją...

Pasak istorijos dr. Aivaro Poškos, parodos Litvakų muziejuje iniciatoriaus, jos ašis – Augustino ir Raimondo Savickų 1989-ųjų kelionė į Prancūziją, kur jiedu atnaujino ryšius su Prancūzijoje ir kitur užsienyje gyvenusiais litvakų menininkais.

Aivaras Poška, Birutė ir Raimondas Savickai. Mindaugo Kluso nuotr.

Visą mėnesį Savickai praleido seno bičiulio dailininko Rafaelio Chvoleso (1913–2002) draugijoje, susitiko su kolega Moše Rozentaliu, grožėjosi tuo metu veikusia Chaimo Soutine'o paroda, aplankė tėvo ir senelio rašytojo Jurgio Savickio vilą, kurią savo tėviškės atminimui šis buvo pavadinęs „Ariogala“, ir jo amžinojo poilsio vietą Rokbriun Kap Marteno kapinėse.

Savickų viešnagės proga į Prancūziją iš Izraelio atvyko senas A. Savicko bičiulis, iš Marijampolės kilęs dailininkas Mošė Rozentalis. Keliauninkus ypač graudino tai, kad sutikti žmonės atvirai didžiavosi esą litvakai.

Kvietimą kelionei Savickai gavo iš Aleksandro Faino, kuris buvo išgelbėtas per Holokaustą – Jurgis Savickis jį išslapstė savo viloje Žydrojoje pakrantėje. Deja, A. Fainas mirė prieš Savickams atvykstant.

Kelionė buvo reikšminga kaip naujos epochos atspindys. Ir dėl sutiktų žmonių. Vienas jų – Augustino senų laikų bičiulis R. Chvolesas, kurio vardu pavadintame muziejuje paroda ir atidaryta.

Alexandre`as ir Rafaelis Chvolesai, 1898 m. Raimundo Savicko nuotr.

Parodą sudaro menininkų Savickų dinastijos – Jurgio, Algirdo, Augustino, Raimondo ir Ramunės Savickų kūriniai ir A. Savicko palikti 1989-ųjų kelionės dienoraščiai, iliustruoti sūnaus Raimondo nuotraukomis.

„Žinoma, jei ne mano senas prietelis iš Vilniaus Rafailas Chvolesas, gyvenantis Paryžiuje, tai mes nieko nebūtume ir pamatę... (Ačiū Tau, mielas Rafaile!)“, – rašė lietuvių tapybos klasikas.

Savickų šeima yra perdavusi Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejui visą pluoštą darbų, aprėpiantį keturias kartas. Be Augustino, Raimondo ir Ramunės drobių, jame yra vienintelis šeimai priklausantis diplomato, rašytojo Jurgio Savickio kūrinys „Natiurmortas su gėlyte“ (1920), trys Kauno meno mokykloje studijavusio vyresnio Augustino brolio Algirdo Savickio darbai.

Paroda „Pasakiška Prancūzija: Augustino ir Raimondo Savickų pėdomis“ Litvakų muziejuje, Pylimo g. 4A, veiks iki vasaros pabaigos. Vyks ekskursijos.

0 Komentarai