2023-07-28 13:26

VŽ rekomenduoja: renginiai savaitgalį

Joanas Catala „Pelat“. Angels Melange / festivalio „Con Tempo“ nuotr.
Joanas Catala „Pelat“. Angels Melange / festivalio „Con Tempo“ nuotr.
Festivalių ir nacionalinių bei valstybinių muziejų nemokamo sekmadienio savaitgalis. Ta proga VŽ primena apie paskutinį skambutį Valdovų rūmų muziejuje – savaitgalį baigiama eksponuoti Žygimanto Augusto gobelenų kolekcija.

Liepos 28 d. 16 val. Kaune, „Workland Laisvės“ (Laisvės alėja 82) erdvėje, prasideda tarptautinis scenos menų festivalis „ConTempo“. 

Festivalį, dėl kurio spektaklių verta nulėkti iki Kauno, pradės Claros Giambino (Prancūzija) ir Arūno Mozūraičio šokio ir muzikos performansas „Helix“, vėliau jis kelsis į viešas, atviras ir netradicines Kauno miesto ir rajono miestelių erdves. 

Pasak Gintarės Masteikaitės, „ConTempo“ programos sudarytojos, šių metų festivalyje daugiausiai nuostabos žiūrovams turėtų sukelti spektakliai „Inertie“, „Pelat“, „Materia“, „Instante“, „Nest“ ir jos pačios bei visos festivalio komandos laukiamiausias „Figuring Age“. 

Itin laukiamas ir iš Katalonijos atvykstantis menininkas Joanas Catala, vadinamas „Barselonos kertine šiuolaikinio teatro asmenybe“. Į Kauną jis atveža du spektaklius – daugiau nei dešimtmetį pasaulyje rodomą legendinį „Pelat“ ir naują kūrinį „Idiofona“. 

Vienais kontraversiškiausių festivalio svečių jo rengėjai vadina Vengrijos bei Vokietijos kūrėjus Boglarką Borcsok ir Andreasą Bolmą bei jų spektaklį „Figuring Age“. „Šiurpą keliančiame seanse žiūrovas susitiks su trimis vyresnio amžiaus šokėjomis, kurios ketvirtajį dešimtmetį prisidėjo prie modernaus šokio sklaidos Vengrijoje“, – žada „ConTempo“ rengėjai. 

Festivalio programa skelbiama čia

Liepos 28 d. 19 val. Vilniuje, MO muziejuje, – eksperimentinio kino festivalio „Suspaustas laikas“ baigiamasis vakaras – festivalio konkursinė dalis „Nepakeliamas erdvės lengvumas“. 
Į konkursinę dalį jo rengėjai įtraukė 11 filmų iš JAV, Japonijos, Naujosios Zelandijos, Argentinos, Ukrainos, kitų pasaulio šalių. 

Nuo rugpjūčio 1 d. festivalis keliasi į Nidą ir Klaipėdą, jo programa čia

Tęsiasi pirmoji tarptautinė Vilniaus performanso meno bienalė (VB23). 

28 d. 18.30 ir 21.30 val. Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro fontane – Pontus Petterssono (Švedija) „Katiniška praktika“. 

Adamo Christenseno „Damaskas, Kopenhaga, erotinių prekių parduotuvė“. VB23 nuotr.
Adamo Christenseno „Damaskas, Kopenhaga, erotinių prekių parduotuvė“. VB23 nuotr. 

20.30 val. Vingrių šaltinių skvere prie MO muziejaus – Londone gyvenančio tarpdisciplininio menininko Adamo Christenseno „Damaskas, Kopenhaga, erotinių prekių parduotuvė“.

Tęstiniu renginiu ketinančioje tapti bienalėje pristatoma 18 tarptautinių ir Lietuvos menininkų performansų, iš kurių beveik pusė buvo sukurti specialiai VB23 ir kurių didžioji dauguma – nemokami.

Iki rugpjūčio 6 d. truksiančio renginio programa skelbiama čia

28 d. 19 val. Vilniuje, šv. Kotrynos bažnyčioje, tęsiasi šv. Kristupo vasaros festivalis. 

Lietuvos šiuolaikinės muzikos lyderiais vadinamas Vilniaus miesto ansamblis „Synaesthesis“ atliks „Hado zoną“, JAV gyvenančios lietuvių kompozitorės Žibuoklės Martinaitytės kūrinį kameriniam ansambliui ir elektronikai. 

Pasak Martos Finkelštein, „Synaesthesis“ meno vadovės, šis „kūrinys turi labai aiškią koncepciją – esame nardinami į giliausią vandenyno zoną. Jis apgaubia, veikia emociškai ir fiziologiškai. Įdomu tai, jog dirbdami su kompozitore Žibuokle Martinaityte atrandame vis kitų kompozicijos sluoksnių, kuriuos, tikiu, intuityviai užčiuops ir klausytojai“. 

Erdvinį sprendimą sukūrė videomenininkė Akvilė Aglickaitė. 

Iki rugsėjo 5 d. truksiančio festivalio programa čia

Liepos 28 d. 20 val. uostamiestyje, Pauliaus Lindenau elinge, prasideda III Klaipėdos festivalis. 

Šiemet festivalis skirtas Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui. Pradžios koncerto programą „Karo ir taikos dainos“ atliks su Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro (KVMT) simfoninis orkestras, KVMT bei Kyjivo nacionalinio akademinio operetės teatro solistai ir choro artistai. 

Klaipėdos festivalio momentai. Dmitrijaus Matvejevo nuotr.
Klaipėdos festivalio momentai. Dmitrijaus Matvejevo nuotr. 

Diriguos KVMT vyriausiasis dirigentas Tomas Ambrozaitis ir Sergiy'us Didokas iš Kyjivo nacionalinio akademinio operetės teatro. Skambės L. van Beethoveno uvertiūra „Egmontas“, G. Verdi vergų choras „Skrisk, svajone“ iš operos „Nabukas“, V. Klovos operos „Pilėnai“ arijos, Kristinos arija iš G. Kuprevičiaus operos „Prūsai“, kiti karo ir taikos temai skirti įvairių laikotarpių ir šalių kompozitorių vokaliniai-instrumentiniai kūriniai balsams, chorui ir simfoniniam orkestrui. 

Dvi savaites truksiantį festivalį užbaigs XX a. vokiečių kompozitoriaus Carlo Orffo kantata „Carmina Burana“, laikoma viena įspūdingiausių pasaulio muzikos šedevrų. Festivalio programa čia

VERSLO TRIBŪNA

RĖMIMAS

28 d. 21 val. Valdovų rūmų didžiajame kieme, – baigiamasis festivalio „Vilnius Midsummer2023“ koncertas.

Po pertraukos į sceną sugrįžta dainininkė Justė Arlauskaitė–Jazzu atliks gerbėjų pamėgtus savo hitus – nuo „Tik pasilik“, „Po mano oda“ iki „Dumblas“, „Mėnulio šviesoje“ bei naujas, dar neskambėjusias dainas.

Iki liepos 29 d. Panevėžyje tęsiasi muzikos ir meno festivalis „Iškrovos“. 

Sovietmečiu buvęs pramonės centru, Panevėžys, Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, susidūrė su demografijos ir industrijos nykimo problema. Daugelis didžiųjų gamyklų stovi apleistos. Tačiau Panevėžys nepasiduoda ir traukia talentus, kuriančius miestą iš naujo. (Post)industrinį miesto rajoną iš betoninės komos gaivina ir alternatyvus festivalis „Iškrovos“. 

Gamyklos rūsiuose, meno galerijose, menininkų rezidencijose ir trijose scenose vyksiantis renginys lankytojų lauks su daug muzikos, ekskursijomis, filmų peržiūromis, dirbtuvėmis, maisto ir visais kitais privalomais ilgo vakarėlio atributais. 

Festivalio programa skelbiama čia

Nacionalinėje dailės galerijoje (NDG) atidaryta Nomedos ir Gedimino Urbonų retrospektyvinė paroda „Dalinai užpelkinta institucija“, bene išsamiausiai lig šiol Lietuvoje pristatanti kūrėjų meno praktikas. 

Pasak parodos rengėjų, joje eksponuojami tiek ankstyvieji, tiek pasaulyje gerai žinomi Nomedos ir Gedimino Urbonų projektai, tiek naujausi kūriniai. 

„Pelkės observatorija“ (2022), Gotlando sala, papildytos realybės programėlė. „Urbonas Studio“ nuotr.
 „Pelkės observatorija“ (2022), Gotlando sala, papildytos realybės programėlė. „Urbonas Studio“ nuotr. 

Pasak kuratoriaus Larso Bango Larseno, Art Hub Copenhagen direktoriaus, paroda NDG „atveria skirtingus Urbonų kūrybos etapus – nuo ankstyvųjų feministinių (po)sovietinio mąstymo interpretacijų iki bendruomeninio aktyvizmo bei meno ir mokslo asambliažų. Tačiau atspirties taškas įvairiems šių menininkų bendradarbiavimams visuomet buvo tai, ką šiandien vadiname aplinkodariniu pilietiškumu“.

Bostone reziduojančių, Masačiusetso technologijos institute dirbančių Nomedos ir Gedimino Urbonų darbai buvo eksponuoti Venecijos vizualiųjų menų ir architektūros, San Paulo, Berlyno, Liono, Gvangdžu, Busano, Taipėjaus bienalėse, tarptautinėse parodose „Manifesta“ ir „documenta“. 

Plačiau apie parodą čia

Dar viena naujutėlė paroda Nacionalinėje dailės galerijoje – „6 arai priežiūros. Kolektyviniai sodai“: iš meilės ir neapykantos sodininkystei“.

Jos kuratoriai Goda Aksamitauskaitė ir Matas Šiupšinskas į sodų sklypelius siūlo pažvelgti kaip į alternatyvią prieštarų erdvę. Joje idilė pynėsi su juodu darbu, finansinėmis ir statybinėmis machinacijomis, tarpo pomidorai ir intrigos, skleidėsi ir dužo asmeninės utopijos, vystėsi kultūros elito ir disidentų pašnekesiai. 

Architekto Algimanto Umbraso namelis, 2023. Gintarės Grigėnaitės / LNDM nuotr.
Architekto Algimanto Umbraso namelis, 2023. Gintarės Grigėnaitės / LNDM nuotr.

Kolektyviniai sodai Lietuvoje sovietmečiu pirmiausia sprendė maisto ir gyvenamo būsto trūkumo problemą, o per 50 savo gyvavimo metų virto socialiniu reiškiniu. Jis domino ir tebedomina dailininkus, architektus, fotografus, rašytojus, televizijos laidų kūrėjus, kitus šiuolaikinio meno ir socialinių iniciatyvų autorius, kurių darbai parodoje ir pasakoja apie kolektyvinę sodininkystę. 

Eksponuojamiems kūriniams kontekstą suteikia senųjų sodininkų liudijimai ir reiškinį ironizavusių kritikų strėlės. 

Sugrįžti į prarastuosius kolektyvinius rojaus sodus galima iki rugsėjo 24 d.  

Vilniaus miesto muziejuje (Vokiečių g. 6) atidaryta paroda „vilniaus_kambariai_v.1.1“.

Pirmojo Vilniaus paminėjimo 700 metų sukakties proga itin daug kalbama apie žmonių Vilnių, tačiau kur kas mažiau dėmesio sulaukė kiti Vilniaus gyventojai ir jiems priklausantis miestas. Kas buvo pirmieji miesto gyventojai? Kokie vabzdžiai, augalai ir gyvūnai čia gyvena ir sugyvena tarpusavyje? Iš ko susideda miestas ir kodėl jis šiandien atrodo būtent taip? 

Naujoje parodoje Vilniaus muziejus kviečia į miestą pasižiūrėti plačiau, į pasakojimą įtraukiant įvairiausius jo gyventojus – nuo tarakono iki mamuto – ir pasigilinti į tai, kaip susiformavo Vilniaus reljefas. Šios dvi temos – Vilniaus gyventojai ir Vilniaus geologija – ir pristatomos parodoje. 

Ją kuravo menotyrininkė, Vilniaus muziejaus direktorė Rasa Antanavičiūtė, istorikas, Vilniaus muziejaus tyrėjas-rinkinio kuratorius Povilas Andrius Stepavičius bei architektas Povilas Marozas. REngiant parodą dalyvavo geologai Andrej Spiridonov ir Jonas Šečkus, istorikė Vitalija Stravinskienė, ekologas Darius Stončius.

Paroda veiks iki gruodžio 31 d. 



 

52795
130817
52791