Kodėl Žygimantas Augustas slėpė gobelenų gamybos sąskaitas
Jeigu kas nors stereotipiškai galvoja, kad gobelenai (t. y. tekstilės meno rūšis, rankų darbo sienų kilimas, tradiciškai audžiamas staklėmis) yra atgyvenęs sovietmečio palikimas, tai tikrai – ne ne ne.
Ataudų ripso technika, kuria jie audžiami, žinota III–I a. pr. Kr. senovės Egipte, Artimuosiuose Rytuose. „Peršokus“ Kiniją, Japoniją, Renesanso ir Baroko epochas (tuomet gobeleno menas klestėjo), atsidurtume XX a. antroje pusėje, kai po gobelenams abejingų laikų – XIX a. ir XX a. pirmosios pusės, 1961 m. Lozanoje buvo įkurtas Tarptautinis senojo ir šiuolaikinio gobeleno centras (Centre International de la Tapisserie Ancienne et Moderne, CITAM), pradėjęs rengti Lozanos tarptautines tekstilės bienales ir paskatinęs gobeleno pokyčius – konceptualumą, netradicines medžiagas, trimatę plastiką. Dabar gobeleno menas išgyvena pakilimą.
Žygimanto Augusto kolekcija
Kaip ir Renesanso epochoje, kai Žygimantas Augustas pradėjo kaupti savo kolekciją. Ją sudarė apie 160 gobelenų, 1550–1560 m. sukurtų Briuselyje, svarbiausiame to meto Europos meninių audinių centre – vilnoniais ir šilkiniais siūlais, aukso ir sidabro gijomis gobelenus audė aštuoniose miesto dirbtuvėse.
Iki mūsų laikų išliko apie 140 kolekcijos gobelenų, dauguma jų saugomi Vavelio karališkojoje pilyje. Labiausiai Žygimanto Augusto gobelenai nukentėjo, kai po trečiojo Respublikos padalijimo 1795 m. buvo pagrobti ir išvežti į Rusiją, dalis jų buvo tiesiog sunaikinta.
Kad ir kaip būtų – dabar 40 gobelenų iš Vavelio eksponuojami Vilniuje. Dr. Vydas Dolinskas, Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų generalinis direktorius, sako, jog ligšiol iš Vavelio būdavo išvežami trys–keturi audiniai. Dabar – keturios dešimtys.

„Menine ir pirmiausiai istorine verte, ši kolekcija yra Lenkijos ir Lietuvos relikvija, prilygstanti valdovų insignijoms – karūnoms ir kitoms, kurių, gaila, bet nei Lenkijoje, nei Lietuvoje nėra išlikę. Todėl ši paroda yra absoliutus stebuklas, už kurį dėkojame Krokuvos Vavelio karališkosios pilies vadovui habil. dr. Andrzejui Betlejui, nes retas vadovas ir retas muziejus tokią kolekciją, kuri yra muziejaus esmė, ryžtųsi išvežti į užsienį“, – sako dr. V. Dolinskas. Anot jo, žodis, kuris pirmiausiai ateina į galvą kalbant apie šią parodą, yra „stebuklas“.
Matematika tokia, kad artimiausius du mėnesius Vavelio pilyje Žygimanto Augusto gobelenų bus eksponuojama mažiau nei Vilniuje ir pasigrožėti jais pirmiausiai teks vykti čia.
Karalius naikino sąskaitas
Apie gobelenų kainas muziejininkai nekalba. Slėpė jas ir Žygimantas Augustas. Anot dr. V. Dolinsko, jis „puikiai suvokė, kad gobelenai, kaip ir kitos jo lobyno vertybės, pavyzdžiui, brangenybės, kainavo tiek, kad daugelis jo amžininkų galėjo jį apkaltinti išlaidavimu“.
Todėl visas sąskaitas bei sutartis, viską, kas liudijo gobelenų vertę, Žygimantas Augustas sunaikino. Arba paliepė sunaikinti testamentu. Tačiau, pasak dr. V. Dolinsko, yra duomenų, kad vienai iš gobelenų kolekcijų karalius ieškojęs paskolos, o ji buvo lygi maždaug tokiai sumai, kokios reikėjo Livonijos karo vienų metų kampanijai.

„Dar galima pasakyti, kad ir gobelenų kartonai (monumentaliosios dailės kūrinio – freskos, mozaikos, gobeleno, vitražo – tikslus piešinys), ir patys gobelenai, nuausti pagal modelį, kainuodavo šimtus kartų brangiai nei ant drobės net genialiųjų dailininkų nutapytas paveikslas“, – pasakoja dr. V. Dolinskas.
Beje, dailininkas Michielis I Coxcie (1499–1592), kūręs kartonus Žygimanto Augusto užsakytiems biblinių scenų gobelenams, buvo vadinamas flamandų Raphaeliu – jis sekė garsiojo italų dailininko Raphaelio (1483–1520) stilistika ir gobelenais, kurie buvo išausti popiežiui Leonui X.
Žygimantas Augustas, bijodamas Lenkijoje būti apkaltintas išlaidavimu dėl gobelenų, daug jų atsiveždavo į Vilnių. Iš popiežiaus pasiuntinio Bernardino Bongiovanni liudijimų žinoma, kad brangenybes, deimantus, auksą, šarvus Žygimantas Augustas saugojo Vilniaus rezidencijoje:
„Jis žinojo, kad Lenkijoje, kur yra formaliai renkamas valdovas, gali būti apkaltintas išlaidavimu. Ir pats popiežiaus pasiuntiniui pasakojo, kad Lietuvoje jis, kaip paveldimas didysis kunigaikštis, gali sau leisti daugiau“, – pasakoja dr. V. Dolinskas.
Vilnietiška kilmė
Dalį gobelenų Žygimantas Augustas užsakė gyvendamas Vilniuje, tarp jų – gobelenai iš „Pirmųjų Tėvų“, „Nojaus“ grupių, jie, patys didingiausi, irgi rodomi Vilniuje.

„Bet aišku, – priduria dr. Vydas Dolinskas, – greičiausiai ir daugiau gobelenų užsakyti Žygimanto Augusto rezidencijoje Vilniuje. Pavyzdžiui, 2009 m. mums pavyko įsigyti vieną gobeleną Paryžiaus aukcione. Tai vienintelis Žygimanto Augusto gobelenas, kuris kada nors buvo parduodamas, jis yra iš visiškai nežinotos jo gobelenų serijos, kuri, panašu, buvo ankstesnė, negu visos šitos, užsakytos Vilniaus rezidencijoje. Taigi, vieną gobeleną mes irgi turime savo nuolatinėje ekspozicijoje.“
Anot dr. V. Dolinsko, gobelenai visada keliaudavo su valdovu, ir ne tiek buvo svarbu, kokioje rezidencijoje jie yra, kokiai rezidencijai buvo užsakyti. Jos visos – Vilniaus, Krokuvos ir vėliau Varšuvos, buvo labiau ar mažiau pritaikytos šiems audiniams – t. y. salių aukštis, sienų plotis turėjo tikti audinių eksponavimui:
VERSLO TRIBŪNA
„Ten, kur keliavo valdovas ir jo dvaras, kur vykdavo seimai, buvo priimami užsienio svečiai, ten gobelenai kurdavo ypatingą aurą, didybės atmosferą. Nes per jų simbolines prasmes valdovas paliudydavo, kas jis, kokios valstybės valdovas yra. Žygimanto Augusto gobelenus galima palyginti tik su popiežiaus, imperatorių, Ispanijos karalių kolekcijomis“.
Viena iš brangiausių
Pristatant Žygimano Augusto gobelenų parodą, ji ne sykį buvo pavadinta „pačia brangiausia Lietuvos muziejininkystės paroda“.

„Tebūnie tai paslaptis, aš gal nesakyčiau, kad pati brangiausia, – sako dr. V. Dolinskas, paklaustas apie parodos finansinę išraišką. – Labai brangi paroda buvo ir Drezdeno lobyno paroda 2018-aisiais. Aišku, ten galbūt materialinė eksponatų vertė vaidino svarbiausią vaidmenį. Čia materialinė vertė irgi yra, ji užfiksuota didžiulėmis sumomis, bet istorinė vertė – absoliučiai neįkainojama. Tai tiesiog neįkainojama vertybė, kuri atkeliavo į Vilnių“, – sako dr. V. Dolinskas.
Paroda veiks iki liepos 16 dienos.