VŽ rekomenduoja: renginiai savaitgalį
„Heritas“ yra pirmasis toks renginys Baltijos šalyse, skirtas ir kultūros paveldo specialistams, ir plačiajai visuomenei. Šiemet jis vyksta Vilniuje ir Kaune. Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje pranešimus paveldo tema skaito tarptautiniai specialistai. Sesijos „Galima ir negalima: įkvėpimo ir konsultacijų erdvė” dalyviai papasakos, nuo ko pradėti, įsigijus kultūros paveldo objektą. Bibliotekos kiemelyje įmonės, įstaigos, institucijos, dirbančios kultūros paveldo išsaugojimo srityje ir meistrai pristato savo veiklas, veikia kūrybinės dirbtuvės.
Kaune, Mykolo Žilinskio dailės galerijos kolonadoje, atidaroma paroda „Nuo vandalizmo iki paveldo: Kauno gatvės menas“. Festivalio renginiai atviri ir nemokami, pranešimų sekciją gyvai galima stebėti „Heritas“ „Youtube“ paskyroje, visa programa skelbiama čia.
Rugsėjo 24 d. Vilniuje rengiama Kultūros naktis.Šių metų Kultūros nakties programoje – per 80 įvairiausių nemokamų renginių atvirose ir uždarose erdvėse. Programa, renginių žemėlapis bei lankymosi sąlygos juose skelbiama čia.
Rugsėjo 24 d. nuo 21 val. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) Didžiojoje salėje vyks fortepijoninės muzikos naktis „Juodais baltais“.Kultūros nakties programoje dalyvaujanti LMTA kviečia į dviejų dalių fortepijoninės muzikos koncertą. Fortepijoninės muzikos aukso fondo kūrinius skambins 17 LMTA pianistų su profesoriais Petru Geniušu ir Zbignevu Ibelgauptu priešakyje.
Pianistų pasirodymai bus transliuojami tiesiogiai, o skvere tarp LMTA Centrinių rūmų bei Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus praeiviams bus paruošta sėdimų vietų, o garsas tiesiogiai transliuojamas iš Didžiosios salės.
Tarp dviejų koncerto dalių įsiterps nuo 22.30 val. LMTA Centrinių rūmų Balkono teatre vyksiantis akademijos Operos studijos absolventų spektaklis – operos pastišas „Miesto šviesos“ (rež. Raminta Verseckaitė), jame dainuos jaunieji vokalo talentai.
Tai irgi Kultūros nakties renginys. Jo metu J. Beuyso garbei dalyvaujant menininkei Laimai Kreivytei bus pasodintas ąžuolas, o akcijai pasibaigus bus parodytas dokumentinis filmas „Beuysas“ (rež. Andres Veiel, 2017).
Rugsėjo 24 d. Vilniuje, Bernardinų sode, Kultūros naktyje dalyvaujantis Vilniaus tarptautinis trumpųjų filmų festivalis pristatys dvi programas.Nuo 18 val. – programą „Trumpi, bet filmai: lietuviška animacija“ mažiesiems žiūrovams, nuo 20 val. festivalis rodys vieną daugiausiai dėmesio sulaukusių programų „Trumpi, bet filmai: aš ir kitas aš“. Visi kino seansai nemokami, tačiau vietų skaičius juose ribotas. Renginio lankytojams privaloma registruotis.
Rugsėjo 25 d. Valdovų rūmų muziejus pristatys renginių ciklą, skirtą Lietuvos didžiajai kunigaikštienei ir Lenkijos karalienei Bonai Sforcai (1494–1557).Lankytojai kviečiami į ekskursijas, kūrybinius užsiėmimus, nemokamas paskaitas. Vienas iš renginių – ekskursija „Arti pilies yra puikus sodas“. Jos dalyviai išgirs, kaip Vilniuje Bona Sforca užsakė perstatyti rūmus, kad į sodą galėtų patekti tik ji ir jos artimiausios aplinkos žmonės. Šiandien visuomenei atviras renesansinio stiliaus sodas primena senąjį slaptąjį sodą (giardino segreto), kuris buvo skirtas poilsiui, privatiems pokalbiams ir apmąstymams. „Ekskursijoje išgirsite, kaip buvo planuojama reprezentacinės rezidencijos aplinka, želdiniai, kokie prieskoniai ir dekoratyviniai augalai čia buvo auginami XVI amžiuje. Galėsite pasigrožėti ir sodą puošiančiu, prieš kelias savaites atidengtu Bonos Sforcos bareljefu (skulptorius Jonas Gencevičius)“, – kviečia muziejus.
Informacija apie ciklo renginius skelbiama čia.
Rugsėjo 25 d. 18.30 val. Klaipėdos koncertų salėje – festivalio „Permainų muzika“ koncertas „Šviesotamsos skambesys“.Klaipėdos kamerinis orkestras atliks kelias premjeras – Mariaus Baranausko kūrinį „Arrokoth“ violončelei ir styginiams beii Donato Prusevičiaus „Hommage a Beethoven” styginių orkestrui.
Rugsėjo 25 d. 20 val. Druskininkuose, M. K. Čiurlionio namuose-muziejuje (M. K. Čiurlionio g. 35) – Jono Meko filmo peržiūra „Prisiminimai iš kelionės į Lietuvą“ (1972).Filmą pristatys kompozitorius ir Jono Mevizualiųjų menų centro Vilniuje vadovas Gintaras Sodeika.
Iki rugsėjo 26 d. Vilniuje, šiuolaikinio meno centre, vyksta XX tarptautinis festivalis „Vilnius Mama Jazz“.Penktadienio vakarą Lietuvos džiazo legenda Vladimiras Čekasinas gros su dar dviem lietuviškojo džiazo senbuviais – multiinstrumentininku Vytautu Labučiu ir būgnininku Arvydu Jofe.
Be to, rugsėjo 24 d. atidaroma muzikos industrijos ekspertams subalansuota, bet puikiai visiems festivalio lankytojams tinkanti „Showcase“ scena, kurioje pasirodys jaunosios kartos vilniečių kolektyvas „SynthEtika“.
Visa festivalio programa skelbiama čia.
Vilniuje, Dailininkų sąjungos galerijoje (Vokiečių g. 2), atidaryta Eglės Gandos Bogdanienės kūrybos paroda „Langas. Diena ir naktis“.VERSLO TRIBŪNA
Lietuvoje sukurtas dirbtiniu intelektu grįstas terapinis rankų drebulio mažinimo prietaisas tūkstančiams Parkinsono ligos ir esencialinio tremoro pacientų visame pasaulyje gali atverti kelią į patogesnį ir lengvesnį gyvenimą. Inovaciją sukūręs lietuviškas startuolis „Vilimed“ vis plačiau praveria duris į JAV, Australijos ir Europos šalių rinkas. Tą daryti jam padeda ne tik unikalus produktas, bet ir jauni specialistai, kurie prie įmonės prisijungė padedant Inovacijų agentūros programai „Sparnai“.
Visoje Europoje yra taikomas išplėstinės gamintojo atsakomybės principas, kurio esmė – atsakomybė už tam tikrų produktų visą gyvavimo ciklą, įskaitant jiems tapus atliekomis po vartojimo. Įprastai principas taikomas griežtai laikantis ES reikalavimų, apibrėžiamų reglamentuose ar direktyvose ir perkeltų į Lietuvos teisinę bazę.
Investicinė sąskaita, startavusi šių metų pradžioje, turėjo paskatinti gyventojus investuoti savarankiškai. Į investicinę sąskaitą dairosi ir dalis šiuo metu kaupiančiųjų II pakopos pensijų fonduose. Juos gundo galimybės II pakopos pensijų fondų lėšas investuoti savarankiškai. Ekspertai sutinka, kad investicinė sąskaita ėmė judinti lietuvius žengti į investicijų pasaulį, tačiau abejoja, kad tai taps alternatyva kaupti II pakopos pensijų fonduose.
Didžiausius kiekius žaislų „nuperka“ Kalėdų senelis. O padėti jam įgyvendinti vaikų norus ir svajones ruošiamasi gerokai anksčiau, bent jau prieš pusmetį ar net metus. Tuo metu parduotuvių atstovai keliauja po parodas, kad atsirinktų ir užsakytų geidžiamiausių, populiariausių ar mėgstamiausių vaikų žaislų.
Parodoje eksponuojami du darbai: vienas – dieną, kitas – naktį. Kūrinių serija „Menininkai ir kritikai. Dialogai ir monologai“ – tai skaitmeninio žakardo technika išaustų darbų ciklas, kuriame vaizduojami Lietuvoje kuriantys ir meno procesus tyrinėjantys asmenys.
Naktį pro galerijos vitrininius langus demonstruojamas darbas – „Kilimas ir šokis“ – performatyvi akcija, kurioje menininkė ant sudėlioto vilnonio kilimo šoka argentinietišką tango. Menininkė juokauja: kad ši akcija įvyktų, jai teko dvejus metus mokytis šokti.
Vilniaus fotografijos galerijoje (Stiklių g. 4) atidaryta Kęstučio Grigaliūno paroda „Lietuvos žydai grįžę iš nacių konclagerių“.Joje pristatomos 335 iš nacių konclagerių grįžusių Lietuvos žydų veidų fotografijos su trumpomis jų biografijomis ir knyga „Lietuvos žydai grįžę iš nacių konclagerių“, kurioje – 2.700 trumpų biografijų ir 335 asmenų veidų fotografijos.
Paroda tęsia 2008 m. pradėtą ir 2011 m. Nacionaline kultūros ir meno premija apdovanotą Grigaliūno bylų fotografijų projektą.
Rugsėjo 23–spalio 10 d. – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir internete vyksta tarptautinis Vilniaus dokumentinių filmų festivalis (VDFF).VDFF programoje – naujausia dokumentika iš viso pasaulio, lietuviškos premjeros, unikalaus šveicarų-kanadiečių menininko P. Mettlerio filmų retrospektyva, virtualios realybės (VR) patirtys. Daugiau apie festivalį čia, jo programa – čia.
Vilniuje, Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) padalinyje Istorijų namai (T. Kosčiuškos g. 3), atidaryta paroda „Deivės ir kariai“.Paroda pristato žymiausią pasaulyje lietuvę archeologę Mariją Gimbutienę (1921–1994) ir jos mokslines įžvalgas, o 300 unikalių parodos eksponatų pasakoja apie prieš 6.000 metų įvykusį dviejų skirtingų kultūrų susidūrimą, pakeitusį Europos tapatybę ir nulėmusį tai, kas mes esame šiandien.
Tarptautinėje parodoje eksponuojama iš 18-os Europos muziejų ir institucijų į Vilnių atvežta unikali medžiaga, įkvėpusi prof. Marijos Gimbutienės (1921–1994) hipotezes apie Europos kultūros raidą ir tapatybę bei pelniusias jai visuotinį akademinį pripažinimą.
Parodos pasakojimas išdėstytas per tris sales ir apima 5.000 metų istoriją. Pirmoje pristatoma Deivių epocha, antroje – karių laikotarpis, trečioje – M. Gimbutienės biografija.
25, 26 d. Nacionalinė dailės galerija (NDG) kviečia į didžiosios vasaros parodos „Aniceta, Stasys, Teresė, Jonas, Janė, Petras, Mykolas, Uršulė, Anupras ir kiti. Čiabuvių pasakojimai“ uždarymo svetingąjį savaitgalį.Parodoje išskleidžiama trijų istorinių epochų (carinės Rusijos, pirmosios nepriklausomos Lietuvos Respublikos, sovietmečio) gilaus kaimo panorama. Čiabuvių pasakojimai, jų sukurti artefaktai, fotografų, kraštotyrininkų, etnologų, tautosakininkų surinkti liudijimais atveria kaimo žmogaus savastį, jos lėtą raidą, atidengia tykios kultūros sluoksnį.
Rugsėjo 25 d. 14 val. vyks ekskursija su parodos kuratore dr. Margarita Matulyte. Rugsėjo 26 d. 12 val. – ekskursija po parodą su NDG gide. Ekskursijos nemokamos, registracija būtina, informacija čia.
Iki spalio 7 d. Vilniuje tęsiasi tarptautinis teatro festivalis „Sirenos“.Šį savaitgalį festivalio fokuse – „Lietuviško teatro vitrina“, pristatanti trylika darbų. Lietuvos teatro vitriną jos kuratorės, teatro kritikės Rimgailė Renevytė ir Ieva Tumanovičiūtė, suskirstė į keturias kategorijas: „Meistrai“, „Eksperimentai“, „Tarpdisciplininiai“ ir „Jauni balsai“. Lietuviškosios vitrinos ir viso festivalio programa skelbiama čia.
