„Dūmų fabrike“ – kraftiniai alūs iš Jungtinės Karalystės, Islandijos, Ispanijos

Pasak parodos rengėjų – Sakiškių alaus daryklos „Sakiškės brewery“ ir kultūrinės erdvės „Dūmų fabrikas“, per dvi parodos dienas lankytojams bus patiekta 120 skirtingų alaus stilių. Parodoje dalyvaus ir gerai žinomos daryklos, pavyzdžiui, – Estijos „Põhjala Brewery“, ir pirmą kartą atvykstantys į Lietuvą Islandijos bravorai „Einstök Beer“ ar „Smidjan Brugghus“. 

Per tarptautines pažintis

Parodos dalyvių sąraše – ir daugiau tokių sunkiai ištariamų, negirdėtų pavadinimų. Pasak Lino Zakarevičiaus, Sakiškių alaus daryklos įkūrėjo ir savininko, nuo pat bravoro įkūrimo 2015-aisiais jis pradėjo bendrauti su užsienio kolegomis ir dalyvauti įvairiose šalyse mažųjų bravorų alaus festivaliuose, prisistatymuose, su svetur gyvenančių draugų pagalba arba ir be jos ieškoti vietinių mažųjų bravorų alaus distributorių, didmenininkų. Taip plėtėsi draugų būrys, mezgėsi pažintys, aiškėjo geriausi, įdomiausi bravorai vienoje ar kitoje šalyje.

2018 m. Sakiškių alaus daryklai įsigijus naujas dideles patalpas Naujoje Vilnioje, kultūrinėje erdvėje „Dūmų fabrikas“, atsirado galimybė pakviesti bičiulius ir kolegas iš įvairių šalių ir Lietuvoje pristatyti Europos mažuosius aludarius. 

Anot Gintaro Bingelio, „Dūmų fabriko“ veiklos vystymo vadovo, mikrobravorai dažniausiai yra lokalūs, keliaujant jų reikia paieškoti, tačiau būtent jie yra įdomiausi ir pristato šalies aludarystės kultūrą bei aludarių meistriškumą. 

„Kam gi to reikia? – apie idėją surengti tokią parodą retoriškai klausia G. Bingelis. – Reikia, nes Lietuva yra aludarystės kultūros šalis, nepelnytai stumiama iš gyvenimo, o mūsų meistrų gaminamas alus pajėgus solidžiai reprezentuoti šalies vardą ne tik visame pasaulyje, bet ir pačioje Lietuvoje.“ 

Anot VŽ pašnekovo, tokios parodos yra įprastos Vokietijoje, Belgijoje, Austrijoje, Čekijoje, Airijoje, kur alus yra nacionalinis pasididžiavimas, o jo gamyba – tų šalių kultūros dalis, kurioje jie mato nemažą naudą. 

Mažiesiems – ne pyragai

Paklaustas apie kraftinio alaus gamintojų verslo sąlygas Lietuvoje, G. Bingelis, Nepriklausomų mažųjų alaus gamintojų asociacijos (NMAGA) vadovas, VŽ pasakojo, jog daugelyje Europos šalių yra įsteigtos tokios asociacijos, jas galima vadinti Europos kraftininkų tinklu. 

Pasak jo, Lietuvoje 2021-aisiais NMGA įsteigė vienuolika nepriklausomų mažųjų alaus daryklų, tačiau ji kol kas dar nėra tiek sustiprėjusi, kad pajėgtų bendradarbiauti su kolegomis kitose šalyse. Tačiau tokių ambicijų esama.

„Lietuvoje verslo sąlygos mažiesiems alaus bravorams yra nepalankios dėl valstybės vykdomos politikos įmonių, gaminančių alkoholinius gėrimus, atžvilgiu. Nepriklausomai nuo to, kiek didelis ar mažas bravoras, viešos komunikacijos reglamentavimas įstatymiškai yra vienodas, t. y., beveik visiškai uždraustas“, – kalba G. Bingelis. 

Anot jo, šiam sektoriui Lietuvoje negali būti skiriama Europos sąjungos parama smulkaus verslo plėtrai, negali būti finansuojami profesiniai mokymai ir pan.

„Šiam ekonomikos sektoriui yra užčiaupta burna, – negali būti viešos informacijos apie konkretų gamintoją, apie gaminamus produktus ir t. t. Padėtis Latvijoje ir Estijoje geresnė, pavyzdžiui, Latvijos valdžia 2008–2009 m. smulkiesiems aludariams leido kurtis kaimo vietovėse, bendrauti su visuomene per socialines medijas, organizuoti pažintinį turizmą“, – VŽ pasakojo G. Bingelis.

Kad ir kaip būtų, kraftinio alaus paroda „Dūmų fabrike“ vyks. Jos rengėjai žada lankytojus nustebinti „neįtikėtinu meistrų kūrybingumu“. Išalkusiųjų lauks parodos „Putoja“ draugai – Vytaras Radzevičius ir jo „Pasaulio puodai“, autentiška rytų virtuvė „Kinza“, žuvies maisto furgonėlis „RykLys“.

Sakiškių alaus darykla kviečia tausoti gamtą ir į „Dūmų fabriką“ atvykti traukiniu, – iš Vilniaus centrinės stoties iki Naujosios Vilnios stoties kelionė trunka 12 minučių.

Daugiau apie parodą čia.