Gaja: skonio kelionė į Pjemontą

Pjemonto regiono (Italija) kalvos, įtrauktos į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Beatričės Laurinavičienės (VŽ) nuotr.

Pasaulyje siaučiant pandemijai, deja, tenka atsisakyti fizinių kelionių. Tačiau keliauti galima ne tik fiziškai, bet ir, tarkime, ragaujant įvairius skonius. Kiekvieno tauraus vyno skonis slepia informaciją apie vynuogynus, kuriuose sirpo uogos, apie vyndario filosofiją ir požiūrį, apie tai, kokios buvo klimato sąlygos uogoms sirpstant. Tai kitokia ir įdomi kelionė ne tik į vyndarystės kraštą, bet ir laiku.

Spalio pradžioje Vilniuje restorano „Gastronomika“ svečiai kaip tik ir pasinėrė į tokią skonių kelionę, kurią sykiu su oficialiu vyninės „Gaja“ atstovu Lietuvoje „Vyno klubu“ kuravo ir vyninę valdanti bene žinomiausia Italijos Pjemonto regiono vyndarių Gajų šeima.

Be kompromisų

„Gajos“ ūkio istorija prasidėjo 1859 m., kai Giovanni Gaja įkūrė nedidelį vyno ūkį Barbaresco miestelyje. Vyninės identitetą pradėjo formuoti įkūrėjo anūkas, irgi Giovanni, kai 1937 m. ant butelių etikečių raudonomis didelėmis raidėmis užrašė GAJA. 1961-ieji buvo dar vieni itin svarbūs metai – būtent tada vos 21-ų Angelo Gaja pradėjo savo žygį be jokių kompromisų siekiant kokybės. Galiausiai 1970 m. jis perėmė šeimos verslą ir įgyvendino daugelį pokyčių, atnešusių ūkiui pasaulinę šlovę. Nors šeimos istorijoje lyg ir dominuoja vyriški vardai, neverta pamiršti ir Clotilde Rey, Angelo močiutės, kuri senelį, sūnų ir anūką skatino koncentruotis į kokybę.