Kodėl Europoje sparčiai populiarėja kredito unijos ir kooperatiniai bankai? Pelnas – gyventojams, nauda – vietos ekonomikai
Subordinuotąsias 8–8,25 proc. pajamingumo obligacijas šiuo metu pirmą kartą platinančios didžiausią kredito unijų grupę Baltijos valstybėse vienijančios Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) valdybos pirmininko ir administracijos vadovo Mindaugo Vijūno teigimu, šį jau bene dešimtmetį stebimą pokytį lemia keli veiksniai.
„Visų pirma, pasikeitė klientų lūkesčiai – gyventojai bei verslas, pastaraisiais metais gyvendami neužtikrintumo, nuolatinių geopolitinių, ekonominių ir kitų sukrėtimų sąlygomis, ieško finansų partnerių, veikiančių itin nuspėjamai, atsakingai. Būtent taip veikia kredito unijų grupės Lietuvoje ir kiti kooperatiniai bankai Europoje. Antra, kooperatinės institucijos turi stiprų santykį su vietos ekonomika, todėl jų kreditavimo sprendimai atliepia regionų poreikius ir leidžia tiksliau įvertinti rizikas“, – sako M. Vijūnas.
Kooperatinis modelis, kuriuo remiasi kredito unijos, reiškia, kad bankas ar unija priklauso jo klientams-nariams, o ne išoriniams akcininkams, todėl visa sukurta vertė lieka bendruomenėje. Vietos gyventojų indėliai virsta paskolomis vietos verslui, finansavimas išlieka regione, o kapitalas dirba žmonėms, kurie jį sukūrė.
Europos kooperatinių bankų asociacijos (EACB) 2024 metų duomenys rodo, kad kooperatinė bankininkystė Europoje ir toliau tendencingai stiprėja sparčiau nei komerciniai bankai. Per metus kooperatiniai bankai pritraukė 1,9 mln. naujų narių, o bendras jų skaičius pasiekė 91 mln. – tai rekordinis rezultatas. Kreditavimo srityje kooperatinės institucijos taip pat toliau lenkia rinką: jų paskolų portfeliai pernai išaugo 2,9 proc., kai komercinių bankų – 1,6 proc. Kooperatiniai bankai taip pat remiasi stabilesne finansavimo baze: indėliai sudaro 52 proc. jų balanso, palyginti su 40 proc. komerciniuose bankuose.
Daugiau apie obligacijų emisiją:
Lietuvoje tendencijos – panašios
Lietuvoje kredito unijų rinka išgyvena labai panašų augimo etapą. Ji valdo beveik 2 mlrd. eurų turtą ir vienija daugiau nei 168 tūkst. narių, o dvi centrinės kredito unijos (viena iš jų – LCKU) funkcionuoja kaip brandžios kooperatiniais pagrindais veikiančios įstaigos, kuriose rizikos valdymas, IT, likvidumas ir priežiūra yra konsoliduoti. LCKU vienija 44 iš 59-ių Lietuvoje veikiančių kredito unijų, turinčias daugiau nei 100 klientų aptarnavimo vietų. LKU grupės turtas sudaro 1,22 mlrd. eurų, paskolų portfelis siekia 898 mln. eurų.
Lietuvoje kredito unijų rinkos brandą lėmė 2018 m. valstybės įgyvendinta viena iš griežčiausių sektoriaus pertvarkų Europoje: buvo sugriežtinti kapitalo, rizikos ir valdymo reikalavimai, sukurti du kontrolės centrai, tai lėmė, kad mažos ar rizikingos unijos buvo sujungtos arba pasitraukė iš rinkos. Tai leido sektoriui tapti didelio masto, finansiškai tvirta, vieningai reguliuojama ir patikima sistema.
„Kredito unijos Lietuvoje šiandien veikia pagal tuos pačius prudencinius standartus kaip ir bankai. Tačiau mūsų priimami sprendimai remiasi giliu vietos konteksto supratimu ir ilgalaike perspektyva. Tai yra du svarbiausi veiksniai, kurie paskutiniais metais sudarė sąlygas sektoriui sparčiai augti“, – sako M. Vijūnas.
LCKU investuotojams Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje iki gruodžio 12 d. siūlo įsigyti iki 4 mln. eurų vertės 10 metų trukmės obligacijų, išleidžiamų pagal iki 8 mln. eurų dydžio obligacijų programą. Emisija bus įtraukta į prekybą „First North“ alternatyviojoje NASDAQ rinkoje.
Platinimą organizuoja ir vykdo investicinių paslaugų bendrovė „Orion Securities“.
Populiarumą lemia ir pademonstruotas atsparumas krizėms
„Europos centrinio banko (ECB) analitikų ataskaitose ne kartą pažymėta, kad kredito unijos ir kooperatiniai bankai pandemijos ir vėlesnių ekonominių sukrėtimų laikotarpiu demonstravo aukštesnį stabilumą, nes jų veikla mažiau priklauso nuo rinkų svyravimų ir daugiau remiasi vietos indėlių baze. Europos investicinis fondas (EIF), analizuojantis smulkiojo verslo finansavimą visame žemyne, nurodo, kad būtent kooperatiniai bankai ir kredito unijos ne tik nesumažino, bet daugelyje šalių padidino kreditavimą krizių metu. Tai augina klientų ir investuotojų pasitikėjimą“, – teigia M. Vijūnas.
Jo teigimu, tai, kad kredito unijos išlaikė fizinį buvimą regionuose ir gebėjimą vertinti kredito riziką vietoje, tiesiogiai prisideda prie sektoriaus augimo.
Europos kooperatinės bankininkystės svorį geriausiai atskleidžia trys didžiausi jos pavyzdžiai. Prancūzijos „Crédit Agricole“, vienas iš stambiausių bankų visoje Europoje, 2024 m. pasiekė 38,1 mlrd. eurų pajamų ir daugiau kaip 8,6 mlrd. eurų grynojo pelno, išlaikydamas itin stiprią poziciją pagrindiniuose šalies sektoriuose, įskaitant žemės ūkį ir smulkųjį verslą. Vokietijoje veikiantis kooperatinis „Volksbanken Raiffeisenbanken“ tinklas – tai daugiau kaip 700 vietos bankų sistema, aptarnaujanti apie 30 mln. klientų. Pernai jis uždirbo 9,5 mlrd. eurų pelno prieš mokesčius ir padidino nuosavą kapitalą iki 66 mlrd. eurų, išlikdamas viena iš didžiausių finansų grupių šalyje. Nyderlandų „Rabobank“, tradiciškai dominuojantis žemės ūkio finansavime ir valdantis reikšmingą šalies namų ūkių paskolų dalį, 2024 m. uždirbo beveik 5,2 mlrd. eurų pelno.
Reikšmingai auga kreditų unijų svoris ir Lietuvoje. Per pirmuosius devynis šių metų mėnesius LCKU vienijama LKU kredito unijų grupės palūkanų pajamos pakilo iki 57,63 mln. eurų (6,54 proc., lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus), kapitalas – iki 94,71 mln. eurų (11,95 proc.), o grynasis pelnas siekė 6,91 mln. eurų. Paskolų portfelis per metus padidėjo iki 897,94 mln. eurų (12,96 proc.), naujų paskolų išduota už 214,6 mln. eurų (20,92 proc.), sparčiausiai augant verslo finansavimui (20,85 proc.). Indėlių portfelis šoktelėjo iki 1,08 mlrd. eurų (21,30 proc.), šį augimą skatino vienos aukščiausių palūkanų normų Lietuvoje. Kapitalo pakankamumo rodiklis sudarė 15,37 proc., likvidumo padengimo – 250,77 proc. Reikšmingą šuolį fiksavo ir LCKU: jos turtas išaugo iki 432,83 mln. eurų (37,97 proc.), grynosios palūkanų pajamos – iki 6,91 mln. eurų (20,6 proc.).
„Obligacijų emisijos metu pritrauktos lėšos bus skirtos LCKU kapitalo stiprinimui ir kredito unijų tinklo plėtrai, kad šis galėtų dar aktyviau finansuoti šalies gyventojus ir vietos verslus. Tai leidžia prisidėti prie finansinės ekosistemos augimo ir regionų ekonomikos stiprinimo, nes kredito unijos dažnai yra pirmieji finansiniai partneriai miestuose ir bendruomenėse. Investuotojai taps stiprios, atsakingai prižiūrimos vietinės finansų sistemos kūrimo dalimi“, – sako M. Vijūnas.
Patikimas paskolų portfelis
Daugiau nei 80 proc. grupės paskolų yra vertinamos kaip mažos rizikos. 2025 m. trečiąjį ketvirtį 99,08 proc. LCKU paskolų portfelio sudarė užtikrintos paskolos, visos LKU grupės rodiklis taip pat išliko itin aukštas – 95,79 proc.
LCKU veikla yra griežtai prižiūrima Lietuvos banko ir atitinka visus ES kapitalo bei likvidumo reikalavimus, taikomus bankams. Tuo pat metu LKU kredito unijų grupėje veikia vidinė rizikos stebėsenos ir stabilizavimo sistema, kuri papildo išorinio reguliuotojo atliekamą priežiūrą. Naujausi duomenys rodo, kad LCKU kapitalo pakankamumo rodiklis siekia 20,41 proc. (minimalus reikalavimas 14,21 proc.), o likvidumo rodiklis – 160 proc. (minimalus reikalavimas 50 proc.). Į LCKU kapitalą yra investavusi ir Lietuvos valstybė, kurios valdomas pajinis įnašas šiuo metu siekia 3,979 mln. eurų. Stipri pajinio kapitalo bazė bei solidūs kapitalo pakankamumo rodikliai sudaro sąlygas LCKU veikti atsakingai ir stabiliai.
Grupės paskolų portfelis yra diversifikuotas tarp sektorių bei mažos koncentracijos – didžiausia vienam skolininkui suteikta paskola neviršija 1 proc. visos paskolų portfelio vertės. Vėluojančių paskolų (daugiau nei 60 d.) rodiklis išliko žemas – LCKU siekė 1,95 proc., o LKU grupės – 3,73 proc. Skolinimo srityje LCKU toliau aktyviai bendradarbiauja su užsienio partneriais suteikiant kredito unijoms daugiau skolinimo galimybių: kredito unijos narės gali teikti paskolas su Europos investicijų fondo (EIF) garantijomis pagal EaSI garantijų priemonę. LCKU, siekdama sustiprinti LKU Grupės kapitalą, yra pritraukusi subordinuotų paskolų iš tarptautinių fondų „European Investment Fund“ (EIF) ir „Helenos“, kurių vertė siekia 7,4 mln. eurų. Be to, LCKU yra gavusi 4 mln. eurų paskolą iš „Council of Europe Development Bank“.
Subordinuotosios obligacijos yra priskiriamos antro lygio kapitalui, jų turėtojų reikalavimai būtų tenkinami po kitų kreditorių. Pritarus Lietuvos bankui LCKU subordinuotąsias obligacijas galės išpirkti po penkerių metų.
Minimali investicijos suma siekia 1000 eurų, obligacijas įsigyti gali visi, turintys investicinių paslaugų sutartį, sudarytą su Baltijos šalyse veikiančiais bankais ar finansų maklerio įmonėmis.
VERSLO TRIBŪNA
Pastaraisiais metais Europos finansų sektoriuje išryškėjo ekspertų struktūriniu pokyčiu vadinama tendencija: kooperatiniai bankai, kuriems priskiriamos ir kredito unijos, augo sparčiau, nei tradicinės komercinės finansų institucijos. Lietuvoje tai reiškė ženklų kredito unijų valdomo kapitalo bei paskolų portfelio augimą.
Lietuvių įkurta alternatyvaus finansavimo technologinė įmonė „smeGo“ perkopė simbolinę ribą - klientams suteikė daugiau nei 2,5 mlrd. eurų finansavimą. Per devynerius veiklos metus bendrovė šią sumą paskolino smulkiems ir vidutiniams verslams (SVV) veikiantiems Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Suomijoje bei Nyderlanduose.
Sutelktinio finansavimo platforma ROIX pristato naują projektą investuotojams, ieškantiems kokybiškų ir nestandartinių investavimo galimybių. Liepą sėkmingai debiutavusi platforma sutelkė kapitalą Lietuvos lazerių technologijų lyderės akcijų įsigijimui. Dabar ROIX kviečia prisidėti prie globaliai veikiančių IT bendrovių „Reiz Tech“ ir „CreditOnline“ veiklų konsolidacijos sandorio finansavimo.
Investicijos į nekilnojamąjį turtą ilgą laiką buvo laikomos viena saugiausių kapitalo įdarbinimo formų. Tačiau tradicinė butų nuoma reikalauja laiko, priežiūros ir dažnai tampa papildomu darbu. Vis dažniau investuotojai ieško modelių, kurie leistų gauti pajamas be kasdienės priežiūros.
Kaip investuoti?
Kreipkitės į Jūsų vertybinių popierių sąskaitą tvarkančią finansų maklerių įmonę / banką dėl investavimo pavedimo pateikimo (arba pavedimą atlikite atitinkamo banko savitarnos platformoje).
Jeigu neturite su Lietuvoje veikiančiu finansų tarpininku sudarytos investicinių paslaugų sutarties, rašykite laišką el. paštu [email protected]
„Orion Securities“ siūlo prieš priimant investicinį sprendimą pasitarti su savo finansų konsultantu bei įvertinti visas su vertybiniais popieriais (obligacijomis) susijusias rizikas ir/ar kitas reikšmingas aplinkybes.
