Virtuvės šefais gimstama
Anot pašnekovės, laimėti komandai padėjo ankstesnė patirtis – virtuvės meistrės Aldonos Gečienės suburta Regioninė komanda dalyvavo 2008 ir 2012 m. pasaulio kulinarijos olimpiadose, iš pastarosios grįžo su bronza. Ponia Honorata sako, kad dalyvavimas svarbiausiose pasaulio kulinarijos varžybose ir jai pačiai padėjo geriau suvokti savo kulinarines stiprybes ir silpnybes. VŽ „Savaitgalis“ su virtuvės meistre kalbasi apie jos „kelią prie puodų“.
Virėjos DNR
Pašnekovė teigia, kad ji, kaip ir dauguma paauglių, 10-oje klasėje buvo pasirinkusi dalykus, kuriuos tikslingai mokėsi, bet prieš abitūros egzaminus suvokė išvis jų nemėgstanti.
„Iki paskutinės minutės nežinojau, ką noriu daryti, tad klioviausi intuicija“, – šypsosi pašnekovė. Galiausiai ji nusprendė studijuoti maisto gamybos technologo specialybę tuometėje Vilniaus aukštesniojoje prekybos mokykloje, kuri 2000 m. pervadinta į Vilniaus kolegiją. Moteris tiki, kad šiam pasirinkimui įtakos turėjo genai – prieš karą jos močiutės sesuo prie geležinkelio stoties turėjo kavinukę, visos giminės moterys buvo ir yra puikios kulinarės, todėl ji neatmeta minties, kad gebėjimą ir norą ruošti maistą paveldėjo.
Mokytis visą gyvenimą
Ponia Honorata pabrėžia, kad darbas virtuvėje reikalauja nuolat atnaujinti žinias. Studijuodama ji išmoko teisingų maisto ruošimo būdų ir bazinių receptūrų, tačiau jų nepakanka, siekiant žengti koja kojon su naujovėmis.
„Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, sužinojome, kad yra krūvos mums negirdėtų prieskonių, įvairios virtuvės įrangos ir... neapskritų lėkščių“, – šypsosi virtuvės meistrė.
Anot jos, laikai, kai visi Vilniaus virtuvės šefai maistą patiekdavo kvadratinėse lėkštėse, manydami esą labai modernūs, praėjo, o tas lėkštes pakeitė indai iš molio, akmens, medienos plokštelės.
Kaip sako p. Honorata, geras virtuvės šefas niekada nesakys, kad viską žino ir moka.
Kaskart – vis kitaip
Pirmoji virtuvės meistrės darbovietė – Nemenčinės šašlykinė. Paskui rikiuojasi „Lietuvos“ (dabar – „Radisson Blu Hotel“) viešbučio, „Tauro pėdos“ restoranai. Kai ūgtelėjo sūnus ir dukra, p. Honorata savo profesiniu keliu „visu pajėgumu“, kaip pati sako, žygiavo „Steak House Helios“, vėliau – Portugalijos ambasados virtuvėje.
Ji sako esanti prieraiši ir darbų akimirksniu nekeičianti. Prieš ateidama dirbti į JAV ambasadą, virtuvės šefė trejus metus vadovavo „Neringos“ restorano virėjų komandai. Ji įsitikinusi, kad visai nesvarbu, kur esi dirbęs ir kiek turi patirties, nes kiekviena kavinė ar restoranas vadovaujasi savomis taisyklėmis.
Vadyba virtuvėje
Anot pašnekovės, žmonės, svajojantys tapti virtuvės šefais, privalo būti puikūs derybininkai ir psichologai, nes pagrindinis jų darbas bus suvaldyti kolektyvą, nekritikuojant ir nekeliant balso.
„Skirtingi charakteriai – ne priežastis nesutarti. Kai matau, kad vienas komandos narys atėjo į darbą be nuotaikos ir jam viskas krenta iš rankų, prieinu, pasiūlau kartu išgerti arbatos ir išsiaiškinu, kas jį neramina. Priešingu atveju įtampa persiduos kitiems“, – dėsto virtuvės šefė.
Viską, bet ne visada
Skaniausias pasaulyje patiekalas, sako p. Honorata, – jos mamos pagaminti „zrazai“ – gerai išmuštos kiaulienos suktinukai su džiovintų baravykų įdaru, apkepti keptuvėje ir ilgai troškinami puode, kol mėsa pasidaro minkšta ir byranti.
Ponia Honorata nėra išranki maistui ir valgo viską. Nors, patikslina pašnekovė, yra produktų, kurių ji negalėtų valgyti kasdien, bet paragauti nori visko: „Sūnus ir dukra kartais mane išsitempia į „Open kitchen“, kur perkame nematytų, neragautų valgių. O su vyru kavos ir pyragėlių užsukame į kepyklėlę „Pinavija“.“
Virtuvės šefė, grįžusi po ilgos darbo dienos, vakarienę šeimai gamina pati. Kaip, beje, ir pusryčius bei pietus savaitgaliais. Anot moters, net įprastą darbo dieną paruošti vyrui išsikepti mėsą ar iškepti pyragą vaikams – ne rūpestis, o džiaugsmas.
Kalėdų atributas
Paprašyta patiekalų rekomendacijų didžiausioms metų šventėms, p. Honorata išskyrė po vieną Kūčioms ir Kalėdoms.
Puodų su mišrainėmis ji sako nestatanti ant stalo, įprastai apsiriboja vienu patiekalu.
Per Kūčias virtuvės šefė orkaitėje kepa eršketą. Prieš kepdama jį gerai įtrina druska, pipirais, česnakais. Beria saują čiobrelių ir raudonėlių. Kad žuvis būtų minkštesnė, ant jos uždeda keletą gabalėlių sviesto, jei jo neturi, užpila aliejaus. Ponia Honorata pataria atidžiai stebėti kepimo laiką, nes žuvį lengva perkepti: „Gerai įkaitinkite orkaitę ir kepkite 20–30 minučių, priklausomai nuo žuvies rūšies ir jos dydžio. Prieš patiekdami ant stalo pagardinkite šlakeliu citrinų sulčių.“
Kalėdų vakarienei VŽ pašnekovė tradiciškai kepa antį, įdarytą džiovintais vaisiais – obuoliais, slyvomis, spanguolėmis. Norintiems ryškesnio skonio, virtuvės šefė rekomenduoja įdėti šviežio imbiero. Tinkamiausiaus garnyras prie antienos yra orkaitėje keptos mažos bulvytės su rozmarinais ir karamelizuotos kriaušės ar obuoliai.
„Nėra anties, nėra namie ir Kalėdų“, – šypteli p. Honorata.
VERSLO TRIBŪNA
Vidutinė vieno incidento duomenų nutekėjimo žala pasaulyje siekia 4,9 mln. JAV dolerių, o 7 iš 10 kibernetinių atakų taikosi ne į IT sistemų spragas, o į žmogaus klaidas. Darius Povilaitis, „Telia“ kibernetinio saugumo vadovas, įspėja: artėjant Juodojo penktadienio ir šventiniams išpardavimams, dėl išaugusio krūvio darbuotojai gali tapti labiau išsiblaškę ir pažeidžiami. Net ir maža žmogiškoji klaida verslui gali kainuoti labai brangiai.
Tarptautinis investavimo brokeris „Freedom24“, NASDAQ kotiruojamos „Freedom Holding Corp.“ (FRHC) Europos padalinys, Vilniuje atidarė biurą. Čia dirbanti specialistų komanda užtikrins greitesnį ir kokybiškesnį klientų aptarnavimą: nuo pagalbos naudojantis investavimo platforma „Freedom24“ iki asmeninių finansinių konsultacijų ir edukacijų apie siūlomus produktus. Ši platforma suteikia prieigą prie 15 pagrindinių JAV, Europos ir Centrinės Azijos šalių biržų – daugiau kaip 1 mln. akcijų, obligacijų, biržoje prekiaujamų fondų, pasirinkimo sandorių, ateities sandorių ir kitų biržose prekiaujamų priemonių.
Diskusijos apie skaitmeninį suverenumą vis labiau įsibėgėja visame pasaulyje. Šiandienos geopolitinio neapibrėžtumo ir technologinio konkurencingumo sąlygomis natūralu ir būtina, kad valstybės siektų didesnės kontrolės savo skaitmeninei ateičiai. Tikroji dilema yra ne ar šalys turėtų siekti suvereniteto svarbiausiuose sektoriuose, bet kaip tai daryti efektyviausiai.
Vieno didžiausių šalyje mažmeninio tinklo „Norfa“ pirkėjams nuolaidų kortelės pasiūlytos prieš daugiau kaip du dešimtmečius ir per šį laiką taikoma nuolaidų sistema nepatyrė esminių pokyčių. Tai rodo, kad siūlomos lojalumo sąlygos pateisina „Norfos“ pirkėjų lūkesčius. Per š. m. 9 mėnesius pirkėjai, pirkdami su „Norfos“ nuolaidų kortelėmis pagal galiojančias lojalumo sąlygas, į savo nuolaidų korteles gavo apie 11,48 mln. „Norfos“ (N) eurų, kuriais galėjo apmokėti iki 50% pirkinių.
