Aistros dėl alkoholio: ar mus išgelbės monopolis
Prieš mėnesį įsigaliojusį didžiųjų prekybos tinklų pasirašytą memorandumą „Dėl alkoholio prieinamumo mažinimo“, kuriuo buvo numatyta tikrinti visų alkoholį perkančių žmonių asmens dokumentus, Seimo nariai priėmė kaip išpuolį prieš rinkimus ir rugsėjo 27-ąją 92 balsais užginčijo jį įstatymu. Įstatymas įsigalios, jį pasirašius prezidentei Daliai Grybauskaitei.
„Tas reikalavimas iš žmonių būtinai parodyti asmens dokumentą perkant bet kokį alkoholį yra eilinis pasityčiojimas iš žmonių. Prekybininkų memorandumas suklaidino žmones, nes šis, sakyčiau, debiliškas sprendimas primetamas ne prekybininkų iniciatyvai, o Seimui ir Vyriausybei‘, – pataisą inicijavusį socialdemokratą Bronių Bradauską citavo VŽ.
Išeitis – valstybės monopolis
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) lapkritį išplatino alkoholio vartojimo tyrimo rezultatus, pagal kuriuos Lietuva – daugiausia pasaulyje gerianti valstybė.
„Padėtis kritinė“, – konstatuoja Bo Harald Tillbergas, Šiaurės ministrų tarybos biuro Lietuvoje direktorius. Jis siūlo remtis Šiaurės šalių pavyzdžiu ir prekybą alkoholiu griežtinti nacionaliniame lygmenyje.
Lauri Beekmanas, Šiaurės alkoholio ir narkotikų politikos tinklo prezidentas, įsitikinęs, kad valstybės monopolis yra išeitis, norint sumažinti alkoholio vartojimo keliamas problemas. Būtent toks modelis taikomas Šiaurės šalyse – Norvegijoje, Švedijoje, Suomijoje.
Pasak p. Beekmano, žmonės, svarstydami, ar reikia valdžios įsikišimo mažinant alkoholio vartojimą, dažnai prisimena valstybės-auklės (angl. Nanny State) indeksą. Tai – Europos Politikos Informacijos centro iniciatyva, rūšiuojanti valstybes pagal jos piliečių nepriklausomumą nuo valdžios: maisto, alkoholio, tabako klausimais. Pirmąsias vietas 2016 m. pateiktoje lentelėje, kaip daugiausiai kontroliuojančiosios šalys, dalijasi Švedija ir Suomija.
„Visi užmiršta, kad yra ir daug kitų indeksų, tokių kaip „Laimingo gyvenimo“, kuriuose tos pačios šalys užima aukščiausias vietas. Tai reiškia, kad griežtesnis alkoholio reguliavimas neblogina gyvenimo kokybės“, – teigia prezidentas.
Anot jo, netrūksta tarptautinių susitarimų, Europos Sąjungos pateikiamų rekomendacijų, kaip mažinti alkoholio vartojimą šalyje ir kokių imtis priemonių, norint tai pasiekti. Taip pat – įvairios organizacijos nuolat pateikia moksliškai įrodytų faktų ir tyrimų, susijusių su šios problemos sprendimo būdais.
„Vėl ir vėl diskutuojama apie tą patį. Tuo tarpu viskas, ko reikia – tai politinės valios ir ryžto priimti reikalingus sprendimus“, – sako p. Beekmanas.
Laisvė prekybininkams
Žilvinas Šilėnas, Lietuvos Laisvosios rinkos instituto prezidentas, nesutinka, kad monopolio modelis tiktų Lietuvai.
„Žmonės nėra tobuli. Kiekvienas suaugęs turi teisę nuspręsti, kaip jis nori elgtis. Jei atskirsime pareigas nuo laisvės – tai nebus laisvė. Negalime vadintis laisva visuomene, jei mums nurodoma, ką valgyti, gerti ir kiek mankštintis“, – dėsto jis.
Instituto prezidentas retoriškai nurodo, kad griežtesnė alkoholio rinkos kontrolė negalėtų būti taikoma visiems vartotojams vienodai: vieni geria alkoholį ir neturi problemų, kiti – geria ir turi, treti – negeria, tačiau problemų neišvengia.
Anot p. Šilėno, kažkodėl klaidingai galvojama, kad Lietuva alkoholio kontrolės atžvilgiu yra labai liberali. Reklama beveik uždrausta, vartotojas nebebus informuojamas apie akcijas alkoholiniams gėrimams. Pirkėjų amžius taip pat atitinka Europos vidurkį. Jei būtų pritarta siūlymui alkoholinius gėrimus parduoti tik sulaukusiems 20-ies metų – prisijungtume vos prie kelių Europos valstybių, besilaikančių tokių apribojimų.
„Viskas, ką siūloma daryti valstybės lygiu, gali būti įgyvendinama privačiame sektoriuje. Jei verslininkai norės, jie pakels kainas ir tikrins asmens dokumentus ar atidarys specializuotas alkoholio parduotuves. Griežtas reguliavimas neabejotinai paskatintų vartotojus atsisukti į juodąją rinką“, – įsitikinęs p. Šilėnas.
Sergančiųjų daugėja
Ponas Beekmanas pabrėžia, kad valdžia nėra ar bent neturėtų būti suinteresuota skatinti alkoholio vartojimo, kai tuo tarpu privačiame sektoriuje – prekyba tik atlieptų verslo funkciją generuoti pajamas.
„Mes negalime visuomenės problemos susiaurinti iki kiekvieno individo ir jo asmeninių poreikių. Dabar esame visuomenė, sergančius žmones dar labiau skatinanti vartoti“, – teigia jis.
Pono Beekmano įsitikinimu, daugybė žmonių iki šiol nežino, kokios žalos gali sukelti alkoholis. Antai „British Medical Journal“ paskelbė, kad tik 13% tyrimo respondentų susiejo alkoholį su vėžiu.
„Alkoholio sukeltomis ligomis serga vis daugiau žmonių, tarp jų yra ir labai jaunų. Iki šiol dar niekada neturėjome tokios sudėtingos situacijos“, – teigia toksikologas dr. Robertas Badaras.
