Pakeistos sudėties maistas – ar būna geriau ir pigiau?

Publikuota: 2015-10-24
Produkto sudėtis laikoma pakeista, jeigu jis atitinka vieną ar visus tris kriterijus, tai yra: jame sumažintas riebalų, druskos ar cukraus kiekis.  Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Produkto sudėtis laikoma pakeista, jeigu jis atitinka vieną ar visus tris kriterijus, tai yra: jame sumažintas riebalų, druskos ar cukraus kiekis. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
 

„Pakeistos sudėties (angl. re­formulated) maistas“ skam­­ba it terminas iš moks­li­nės fantastikos srities, o iš tiesų tai reiškia, kad mais­to produktų sudėtis yra page­rinta. Gamintojai tikina ne­mažai investuojantys, kad keičiant sudėtį nenu­ken­­tėtų skonis, tačiau apie tai var­totojams garsiai ne­pa­sakoja. Skeptikams ky­la na­tūralus klausimas – kodėl?

Lietuvoje apie sveiką mitybą kalbama ir rašoma vis dažniau, tačiau Respublikinio mitybos centro atlikto pastarojo tyrimo duomenimis, ji vis dar nėra tinkamai subalansuota: vartojame per daug riebalų (riebalinės kilmės kalorijos sudaro 39% raciono energinės vertės) ir paprastųjų angliavandenių (cukraus, krakmolo), papildomai beriame druskos į jau paruoštus patiekalus ir t. t. Palyginti su ankstesnių tyrimų duomenimis, padėtis gerėja, tačiau nedaug.

Prisiklausę apie sveiką mitybą, vis atidžiau skaitome gaminių sudėtį. Perskaitę etiketes dažniausiai bent mintyse pabumbame, kad maisto kainos tik kyla, o kokybė prastėja. Ar gali būti priešingai, kad produkto kokybė pagerėtų, o kaina liktų tokia pati arba pakistų nesmarkiai?

Kriterijai – aiškūs

Gali, tvirtina Irma Pilipienė, asociacijos „Lietuvos maisto pramonė“ direktorė. Pasak jos, egzistuoja aiškūs kriterijai, kuriais vadovaujantis maisto sudėtis gali būti vadinama pagerinta: „Pirmiausia sudėtis turi būti keičiama mažinant riebalų, druskos ar cukraus kiekį. Antra, produktai turėtų neprarasti skonio savybių, o kaina – nesikeisti arba keistis nedaug, tuo siekiama, kad pagerintos sudėties produktai būtų konkurencingi esantiems rinkoje.“

Produkto sudėtis laikoma pakeista, jeigu jis atitinka vieną ar visus tris kriterijus, tai yra: jame sumažintas riebalų, druskos ar cukraus kiekis. Daržovės, vaisiai ar žuvis nepriskiriami produktams, kuriuos tikslinga keisti. Geri pakeistos sudėties maisto pavyzdžiai – duona, pusryčių dribsniai, mėsos produktai, kuriuose sumažintas druskos kiekis, gaivieji gėrimai su sumažintu cukraus kiekiu, margarinas be transriebalų, mažiau druskos ir sočiųjų riebalų turintys bulvių traškučiai.

Gerinama tyliai

Pasak p. Pilipienės, gamintojai nėra skatinami keisti produktų sudėtį – lėšų nei iš valstybinių, nei iš Europos fondų tam neskiriama. Kitaip tariant, tai daroma savo iniciatyva. Anot pašnekovės, pasaulyje įprasta praktika, kad produktų sudėtis gerinama „tyliai“: nors dalis vartotojų yra pasiryžę mokėti daugiau už pagerintos sudėties produktus, kita dalis sudėties keitimą sieja su suprastėjusiu skoniu. Užrašas apie druskos, cukraus ar riebalų kiekio sumažinimą dėl sveikesnės mitybos galvos nekvaršinantiems vartotojams kelia nepasitikėjimą, tad pradėjęs garsiai kalbėti apie keičiamą sudėtį gamintojas rizikuoja prarasti dalį vartotojų.

Skaičiai nežinomi

Duomenų, kiek mūsų šalies rinkoje yra pagerintų produktų, nėra. „Drįsčiau sakyti, kad daugiausia sudėtį keičia duonos kepėjai. Tai sudėtingas procesas. Juk gamintojai nori išlaikyti tas pačias skonio savybes, o pakeisti receptūrą užtrunka laiko. Kiekviena sudedamoji turi savo indėlį produkto charakteristikoje, o jų visuma sudaro trapią pusiausvyrą“, – aiškina asociacijos „Lietuvos maisto pramonė“ vadovė.

Pakeistos sudėties maisto produktų kūrimą ES skatina projektas „Salux“. Jo vykdytojai prieš keletą metų atliko tyrimą, kai mažų ir vidutinių įmonių buvo klausiama apie įgyvendinamą gaminių sudėties keitimą.

Apklausos duomenimis, Europos maisto produktų gamintojai dažniausiai (55% atvejų) sudėtį keitė norėdami sumažinti druskos kiekį. Cukraus kiekį mažinti siekė 36%, riebalų – 33% gamintojų.

„Salux“ tyrimo duomenimis, didžiosios dalies maisto produktų sudėtis buvo pakeista per 4–12 mėn. Kai kurie keitimai teužtruko keletą dienų, buvo atvejų, kai pakeisti maisto produkto sudėtį prireikė daugiau nei 3 metų.

Kiek kainuoja pakeisti konkretaus produkto formulę, gamintojai neskelbia, tačiau foodrisk.org, valdomas JAV jungtinio maisto saugos ir pritaikyto maitinimo instituto (angl. Joint Institute for Food Safety and Applied Nutrition), prieš kurį laiką skaičiavo, kad nesmarkiai keičiant sudėtį išlaidos gali svyruoti nuo 8.400 iki 210.000 tūkst. Eur. O atliekant didesnius sudėties keitimus ir keičiant pačius procesus gali susidaryti didesnė suma – nuo 80.500 iki 613.100 tūkst. Eur.

Investicijų neskaičiuoja

„Iš tiesų neįmanoma suskaičiuoti, kiek investavome keisdami produktų sudėtį, – sako Mindaugas Snarskis, suomiams priklausančios įmonių grupės „Fazer Bakery Baltic“ generalinis direktorius. – Keitėme įvairių mūsų gaminių sudėtį, dabar juose mažiau riebalų, cukraus, daugiau skaidulų. Daugelį produktų geriname ir kitais būdais, ne tik mažindami cukraus, druskos ar riebalų kiekį, bet ir pridėdami naudingų dedamųjų, pavyzdžiui, skaidulų.“

Pasak jo, vartotojai darosi vis reiklesni produktų kokybei – pasaulio tendencijos rodo, kad daugelis jų vis labiau rūpinasi sveikata, renkasi sveikesnius produktus. „Sąmoningumas, socialinė atsakomybė – svarbus bet kurio verslo sėkmės veiksnys. Kad ir kaip banaliai tai skambėtų, aš tuo tikiu. Be to, turime galvoti ir apie konkurencinį pranašumą. Kiekvienas gamintojas turi ieškoti sprendimų, kad jo produktai būtų labiau pageidaujami vartotojų. Sudėties keitimas – viena iš priemonių to siekti“, – sako p. Snarskis.

Pasak Mindaugo Rupšio, UAB „Mars Lietuva“ korporacinių reikalų vadovo Baltijos šalims, jo atstovaujama įmonė taip pat stengiasi nelikti nuošalyje, kai kalbama apie sveikatos bėdas, susijusias su mityba: „Didėjantis žmonių, turinčių antsvorio, sergančių širdies ligomis bei diabetu skaičius kelia nerimą. Todėl nuolat ieškome būdų tobulinti savo produktų maistinę vertę, bet nedaryti neigiamos įtakos skoniui, kokybei bei kainai.“

Pasak jo, „Mars“ šokoladinių produktų sudėtį keisti pradėjo 2002 m. – smarkiai sumažino kai kurių sudedamųjų kiekį, o kai kurias visai pašalino, pvz., transnesočiųjų riebalų rūgštis (liko tik susidarančios per gamybos procesą).

Pasak Raimondo Bakšio, „Mondelez Production Lietuvos“ (MPL) gamyklos vadovo, MPL produktų sudėties keitimas irgi suvokiamas kaip socialinės atsakomybės dalis. Dėl šios priežasties nėra garsiai pranešama apie konkretų produktą, bet nuosekliai kalbama apie aukštą gaminių kokybę.

Ponas Bakšys akcentuoja, kad tokiose tarptautinėse kompanijose kaip „Mondelez Production“ strateginiai sprendimai dėl sudėties keitimo priimami ir taikomi visuose fabrikuose. Be to, tai užtrunka – reikia keisti tiekėjus, sudėlioti logistikos grandinę. Taigi sunku apskaičiuoti, kiek investuojama. Taip pat sudėtinga kalbėti apie kainų pokyčius, mat sudedamąsias pašalinti ar naujomis papildyti nėra tiesiogiai susiję su kaina lentynoje. Pasak jo, „Mondelēz International“ (tuo metu dar „Kraft Foods“) mažinti šokolado produktuose ir sausainiuose esančių hidrintų transriebalų rūgščių turinčių augalinių riebalų kiekį pradėjo 2005-aisiais, dabar šių augalinių riebalų minėtuose produktuose visiškai nėra.

„Keisdami produktų sudėtį, jei tai įmanoma, mažiname bendrą riebalų kiekį. Iš šokolado produktų įdarų išėmėme sintetinius dažiklius ir pakeitėme juos natūraliais. Vaikų mitybai skirtuose sausainiuose palmių aliejų pakeitėme į rapsų. Toliau mažinsime sočiųjų riebalų rūgščių kiekį produktuose, kartu ir jų energinę vertę“, – teigia p. Bakšys.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Tiesa ar drąsa: vynas veganams, be gliuteno, be alergenų 4

Prieš savaitę apžiūrėjęs vyno butelį vienoje Vilniaus parduotuvėje nustebau – ant etiketės puikavosi iki tol...

Laisvalaikis
2018.10.14
Paskelbė geriausius pasaulio restoranus 1

Šefai, restoranų verslo atstovai ir kritikai išrinko geriausių pasaulio restoranų penkiasdešimtuką. Šiemet jų...

Laisvalaikis
2018.10.08
Išrinko geriausius pasaulio barus

Dešimtą kartą skelbiamo geriausių pasaulio barų penkiasdešimtuke šiemet be konkurencijos karaliauja...

Laisvalaikis
2018.10.05
Amaronės krikštatėvio pėdomis

Italijoje, Veroną supančiame Veneto regione, gausu gero ar net didingo vyno gamintojų, tačiau nė vienas jų...

Laisvalaikis
2018.09.30
„Sweet Root” restorano komanda: esame tokie, kokie norime 2

„Užmiršome svarbiausią taisyklę, kad visų svečių nesukviesi, visų norų nepatenkinsi. Tik po dvejų metų...

Laisvalaikis
2018.09.30
Daugiausiai alkoholio užsienyje perka estai, lietuviai – antri 2

Nyderlandų tyrimų instituto „Regioplan“ ir profesinių paslaugų bendrovės „EY“ atliktas Baltijos šalių...

Laisvalaikis
2018.09.26

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau