ES klimato stebėsenos tarnyba: nuo 2005-ųjų vandenynai šyla beveik dvigubai greičiau
„Vandenynų šiltėjimas gali būti laikomas mūsų pasaulinio atšilimo rodikliu. Nuo praėjusio amžiaus 7-o dešimtmečio metų jis nuolat spartėjo, o maždaug nuo 2005 metų vandenynai pradėjo šiltėti beveik dvigubai greičiau“, – žurnalistams sakė Karina von Schuckmann, „Copernicus“ jūrų aplinkos stebėsenos tarnybos okeanografė.
Per pastaruosius du dešimtmečius vandenynų šiltėjimo greitis šoktelėjo nuo 0,58 vato kvadratiniam metrui iki 1,05 vato kvadratiniam metrui, teigiama „Copernicus“ jūrų tarnybos vandenynų būklės ataskaitoje.
Vandenynai užima apie 70% mūsų planetos paviršiaus, todėl yra svarbūs klimato reguliatoriai, iš atmosferos sugerdami šiltnamio efektą sukeliančias dujas.
Jungtinių Tautų (JT) Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) ekspertų grupė teigia, kad nuo 1970 metų vandenynai sugeria apie 90% dėl oro taršos susidarančio šilumos pertekliaus.
„Copernicus“ teigė, kad jos ataskaitoje išsamiai aprašyta „rekordinė vandenynų temperatūra, iki vandenyno gelmių besitęsiančios karščio bangos, beprecedentis jūros ledo nykimas ir didėjantis vandenyne sukauptos šilumos kiekis“.
Be to, 2023 metais daugiau nei 20% pasaulinio vandenyno paviršiaus buvo užfiksuota bent viena stipri ar ekstremali jūros karščio banga.
Dėl to sutrikdomos ekosistemos ir pažeidžiama trapi maistinių medžiagų pusiausvyra vandenyne, o dėl šiltėjančių vandenų stiprėja uraganai, audros ir kiti ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai.
