Ilgiausias pasaulyje panardintas tunelis tiesiamas po Baltijos jūra

Birželio 17 d. Danijos karalius Frederikas X iškilmingai atidarė pirmąją Fehmarnbelto tunelio sekciją. Pasak CNN, tai buvo svarbus momentas praėjus ketveriems metams nuo 2020-ųjų, kai objektas buvo pradėtas statyti.
18 km ilgio tunelis yra vienas didžiausių Europos infrastruktūros projektų, jo biudžetas viršija 7 mlrd. Eur (7,1 mlrd. USD).
Palyginti: 1993 m. baigtas statyti Angliją ir Prancūziją jungiantis 50 km Lamanšo tunelis, dabar skaičiuojant, kainavo 12 mlrd. GBP (13,6 mlrd. USD). Jis yra ilgesnis už Fehmarnbelto tunelį, tačiau buvo tiesiamas naudojant gręžimo mašinas, o ne panardinant iš anksto sukonstruotas tunelio atkarpas.
Gamykla Danijos pusėje, į rytus nuo Rodbyhavno, kurioje montuojamos tunelį sudarysiančios 89 masyvios betono sekcijos, atidaryta pernai. Už projektą atsakingos Danijos valstybinės bendrovės „Femern A/S“ teigimu, tai yra didžiausia ir pažangiausia tokio pobūdžio gamykla.
Šiuo metu vykdomi keli kiti projekto etapai, įskaitant faktinio griovio, į kurį bus nuleistas tunelis, kasimą. Kiekviena betoninė „atkarpa“ bus 217 m ilgio, 42 m pločio ir 9 m aukščio. Kiekviena iš jų sveria 73.000 metrinių tonų, taigi – daugiau nei 13.000 dramblių.
Greitesnė kelionė
„Femern“ svetainėje skelbiama, jog tunelis, kurio oficialus pavadinimas – „Fehmarnbelt Fixed Link“, tiesiamas per Fehmarno sąsiaurį tarp Vokietijos Fehmarno salos ir Danijos Lollando salos. Jis suplanuotas kaip alternatyva dabartinei keltų linijai iš Redbio ir Puttgardeno, kuria kasmet plukdomi milijonai keleivių. Pasak „femern.com“, dabar keltu persikeliama per 45 minutes, kelionė traukiniu užtruks vos septynias, automobiliu – 10 minučių. „Fehmarnbelto“ jungtis veiks 24 valandas per parą, nes tuneliui neturi įtakos vėjas ar oro sąlygos.
Tunelis bus ir ilgiausia pasaulyje sujungta kelių ir geležinkelių atkarpa, jį sudarys du dviejų eismo juostų greitkeliai, skiriami aptarnavimo koridoriaus, ir du elektrifikuoti geležinkelio bėgiai.
„Jei šiandien važiuotumėte traukiniu iš Kopenhagos į Hamburgą, užtruktumėte apie 4,5 val., – 2022 m. sakė Jensas Ole Kaslundas, „Femern A/S“ technikos direktorius. – Kai tunelis bus baigtas, ta pati kelionė truks 2,5 valandos.“
Bendrovės teigimu, ši jungtis yra svarbi būsimo Europos transporto tinklo dalis ir svariai prisidės prie ekologiško transporto sektoriaus perėjimo – esant galimybei naudotis trumpiausiu ir greičiausiu maršrutu, sumažės išmetamo CO2 kiekis, o sykiu padidės kelių ir geležinkelių pralaidumas.
Užtruko 10 metų
Projektas pradėtas įgyvendinti 2008 m., kai Vokietija ir Danija pasirašė sutartį dėl tunelio statybos. Pasak CNN, vėliau prireikė daugiau nei dešimtmečio, kol abi šalys priėmė reikiamus teisės aktus ir atliko geotechninius bei poveikio aplinkai tyrimus.
Danijos pusėje procesas baigėsi sklandžiai, bet kelios Vokietijos organizacijos, įskaitant keltų bendroves, aplinkosaugos grupes ir vietos savivaldybes, apskundė projekto patvirtinimą dėl teiginių apie nesąžiningą konkurenciją. 2020 m. lapkritį Vokietijos federalinis teismas skundus atmetė.