Verkių dvaro sodyboje aptikti XIII–XIV a. kapai

Šio laikotarpio kapinynas buvo aptiktas 2008 m., siekiant tiksliau nustatyti jo ribas ir datavimą, archeologiniai tyrimai pratęsti 2024 m. pavasarį, praneša Lietuvos nacionalinis muziejus (LNM). 

Archeologinių tyrimų vadovas – archeologas Robertas Žukovskis, užsakovas – Pavilnių ir Verkių regioninio parko direkcija. Vilniaus mieste atliekamų archeologinių tyrimų radiniai pagal nustatytą tvarką perduodami į LNM, kuris juos tvarko, saugoja ir eksponuoja.

Dar du kapai 

Pasak muziejininkų, 2008 m., vykdant archeologinius tyrimus, Verkių dvaro sodybos viršutiniame parke aptikta 12 griautinių kapų. Du iš jų, vyro ir moters, pasižymėjo gausiomis ir brangiomis įkapėmis, identiškomis rastoms XIII–XIV a. Kernavės-Kriveikiškio kapinyne. 

Vyro kapo radiniai šiuo metu eksponuojami parodoje „Lietuvos ištakos“ Lenkijos valstybės ištakų muziejuje Gniezne.

Šiemet, tęsiant Verkių kapinyno archeologinius tyrimus, rasti dar du griautiniai kapai. Vienas iš jų – vidutinio amžiaus moters. Ji buvo palaidota nesudeginta, su gausiomis, išskirtinėmis įkapėmis, būdingomis XIII a. antrai pusei–XIV a. pradžiai. 

Moters galva buvo papuošta vainikėliu iš kelių eilių smulkių 5 mm ilgio žalvarinių įvijėlių. Kaklą puošė vėrinys, sudarytas iš žalvarinių įvijų, kaurų kriauklelių, metalinių kabučių ir, spėjama, stiklo karoliukų. Mirusiajai ant rankų užmauta po juostinę skardinę apyrankę, ant pirštų – žiedai. Mirusioji, tikėtina, buvo apsiausta skraiste, susegta žalvarine pasagine sege. Liemens srityje, kairėje pusėje, aptikti du raktai. 

Raktų dėjimo į kapus paprotys buvo paplitęs plačiame regione, jų reikšmė greičiausiai buvusi simbolinė. Kairėje kapo pusėje, prie dubens, buvo padėtas lipdytas ir apžiestas, linijomis ir bangelėmis dekoruotas keraminis puodas. O virš mirusiosios pėdų rastas vario lydinio žvangutis. Žvangučiai paprastai siejami su moterimis ir jaunomis merginomis, tikėta, kad, be puošybinės ir skambėjimo paskirties, jie turi ir apsauginių galių, rašoma pranešime. 

Siekiant nesuardyti kapo komplekso ir kiek įmanoma išsaugoti organinės (tekstilės, medžio, odos) ir neorganinės kilmės radinių informaciją, kapo pirminį konservavimą ir kapo iškėlimą (kartu su įkapėmis ir žemėmis) atliko Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centro restauratoriai. Radinys pristatytas į LNM Restauravimo centrą, kur kapo kompleksas tyrinėtas rentgeno spinduliais.

Kitame kape, kaip spėjama pagal įkapes, taip pat gali būti palaidota moteris. Verkių viduramžių kapinyne aptiktų įkapių tipai labai artimi XIII–XIV a. Lietuvos laidojimo paminklų radiniams, taip pat latgalių bei sėlių kapinynų medžiagai.

Pasak muziejininkų, dokumentuose Verkių vardas pirmą kartą paminėtas 1387 m. Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jogailos privilegijoje Vilniaus vyskupijai, kuriai Verkiai tuomet ir buvo dovanoti. 

Kaip matyti iš privilegijos teksto, Verkių vardu vadinamas administracinis vienetas – districtus, to meto kalboje reiškęs valdą. Verkių dvarvietės teritorijoje aptikti archeologiniai radiniai neabejotinai papildys ir suteiks naujų žinių apie XIII–XIV a. Lietuvos valstybės formavimosi laikotarpiu vykusius visuomenės socialinės struktūros pokyčius, viduramžių valdovo dvaro aplinkos formavimąsi, žmonių buitį, gyvenseną ir tikėjimą, rašoma pranešime.