Referendumas dėl pilietybės išsaugojimo, arba dėl ko gėda „TeleSofto“ įkūrėjui A. Stoniui
- A. Stonys: man gėda dėl valstybės
- Pasaulio lietuvių bendruomenė (PLB) klausia, kur esamo prezidento Gitano Nausėdos balsas.
- Prof. dr. E. Aleksandravičius: „Į šitus rinkimus labiausiai norisi nueiti dėl referendumo, nes prezidentų kandidatų nykumas tiesiog pritrenkiamas“.
- Esmė – ne Lietuvos pilietybės dalijimas, o tai, kad pilietybę galėtų išsaugoti ją jau turintieji.
Investuotojo, filantropo ir startuolių mentoriaus A. Stonio nusiteikimas turi rimtą pamušalą: jeigu apie gegužės 12 d. vyksiančius Lietuvos Respublikos prezidento rinkimus viešai, kad ir vangiai, kalbama, tai apie privalomąjį referendumą dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo, numatyto sykiu su pirmuoju prezidento rinkimų turu, – beveik kapų tyla.
Galėtum net pagalvoti, kad jo išvis nebus, juolab kad oficialaus Lietuvos valstybės tinklalapio „Rinkėjo puslapis“ tituliniame puslapyje tiesioginės nuorodos į referendumą nėra. Paieškojus giliau, galima rasti nuorodą ir datą: 2023-05-24.
A. Stonys: nesėdėsiu rankas sudėjęs
„Lietuviai labai dideli pesimistai, dramaturgai. Jeigu vieną kartą nepasiseka, lengvai nuleidžia rankas ir pasiduoda. 2019 m. referendumas nepasisekė, tai dabar žmonės nusivylė ir puolė į depresiją, antrą kartą bandyti nebenori. Bet aš ne toks žmogus, nesėdėsiu depresuodamas. Bent jau dabar, likus kelioms savaitėms iki referendumo, noriu iškomunikuoti, paagituoti žmones balsuoti už dvigubą pilietybę“, – VŽ sakė Algirdas Stonys.
Anot jo, šiokios tokios diskusijos vyksta, bet viešinimui Pasaulio lietuvių bendruomenė (PLB) nesurinko pinigų, netgi nepradėjo jų rinkti, nes „bijojo, kad rėmėjai pasakys „ne, neremsim“. Jie bijojo dėl savo lietuviškumo, pesimistiškumo, esą gėda prašyti, nes vis tiek neparems“.
Pasak VŽ pašnekovo, referendumo reikalais užsiėmė „mūsų politikai, viena partija, bet irgi – vienas žmogus, be pinigų, realiai be nieko“.
Balandžio viduryje A. Stonys, kiti verslo bendruomenės nariai ir visuomenininkai sukūrė iniciatyvą „4 milijonų Lietuva“, prie jos stipriai prisidėjo organizacija „Globalios Lietuvos lyderiai“.
„4 milijonų Lietuva“ kampanija finansuojama privačių asmenų lėšomis, vienas didžiausių rėmėjų šiuo metu yra A. Stonys, skyręs minėtuosius 150.000 Eur. Iniciatyvos tikslas – rinkti paramą ir telkti Lietuvos bei užsienio lietuvių bendruomenę kampanijai, skatinančiai visuomenę pritarti Lietuvos pilietybės išsaugojimui piliečiams, išvykusiems iš Lietuvos po Nepriklausomybės paskelbimo.
D. Henke: kur politikų balsai?
Dalia Henke, PLB pirmininkė, paprašyta pakomentuoti teiginį, kad PLB nė nepradėjo rinkti pinigų referendumo sklaidai užsienyje, sako, kad, pirmiausia, ne PLB skelbia šį referendumą.
„Ir iš principo mes nei pirmajam, nei šiam referendumui nepritariame, nes balsų, kuriuos reikia surinkti skaičius, yra neįmanomas. Bet palaikome šios Vyriausybės ir Seimo sprendimus, todėl einame kartu su valstybės institucijų padarytu žingsniu. Taškas“, – sako D. Henke.
Anot jos, pasirinktas referendumo kelias – surinkti 1.300 000 balsų „už“, kad referendumas įvyktų ir pavyktų, – labai sudėtingai įveikiamas:
„Bet referendumas yra tik politikų pasirinktas būdas, tik įrankis. Problema yra kita – ne referendumas, bet pilietybės išsaugojimas, nes nuo 2006 m. žmonės, pasirinkę kitos valstybės pilietybę, lietuviškąją praranda. Kitas dalykas – jeigu mes nerenkame pinigų, tai nereiškia, kad nedirbame. Esame ne pelno siekianti organizacija ir dirbame visuomeniniais pagrindais, be jokio užmokesčio. Bet mūsų indėlis judinant užsienyje gyvenančių lietuvių balsus yra didžiulis, darbas vyksta non stop, 24/7 aplink pasaulį.“
„Youtube“ platformoje galima rasti D. Henke’s prieš maždaug porą savaičių paskelbtą vaizdo įrašą, kuriame raginama dalyvauti referendume. Jis peržiūrėtas per 50 kartų. Net jei būtų 100 kartų daugiau – tai vis tiek tik dulksnos lašelis vandenyne.
„Taip, – sutinka pašnekovė, – bet mes pasiekiame lietuvius per savo privačius kanalus, kiekviena vietovė užsienyje, kur gyvena lietuviai, turi savo feisbuko grupę. Taip pat per savo žiniasklaidą bei visus galimus komunikacijos kanalus – renginius, sielovadą, mišias, lituanistines mokyklėles. Tačiau pasiekiame tik tuos žmones, kurie yra aktyvūs PLB nariai, bet nei mes, nei viena Lietuvos valstybės programa, nei URM nepasiekia tų 90% žmonių, kurie nėra aktyvūs. Geriausiu atveju jie pasiekiami, kai ateina į ambasadą užregistruoti vaikelio ar pasikeisti dokumentų.“
Anot jos, PLB negali stovėti prie ambasadų su informacija, bet yra labai aktyvių ambasadorių, kurie sugeba asmeniškai informuoti žmones, kad vyks referendumas.
„Už užsienio lietuvių informavimą atsakinga Užsienio reikalų ministerija. Ir man labai liūdna, kai kaltinama, kad kas nors ko nors nepadaro. Mes nuo 2006 m. darom, kiek galim, iš širdies ir taip, kaip mokam. Taip, mums trūksta viešinimo specialistų, trūksta kampanijų, bet viešųjų ryšių žmonės, tas pats Arūnas Pemkus, sako: galėtumėt man duoti milijoną, aš nepadaryčiau kampanijos, nes tai neįvyks. Tai kaip gali dirbti? – retoriškai klausia D. Henke. – Bet mes vis vien palaikome šio Seimo narių, Vyriausybės pasirinktą referendumo kelią ir dedame visas pastangas, kad jis įvyktų. Finansų tam nėra, juos skiria Vyriausybės kanceliarija.“
Pasak pašnekovės, liūdna, kad 111 Seimo narių pasirašė įstatymą, kviečiantį tautą į referendumą, tačiau dabar jų balsų negirdėti:
„Referendumo įstatymą pasirašė ir esamas prezidentas Gitanas Nausėda. Kur jo balsas, jo raginimas, jeigu jis savo parašu pritarė žingsniui antrą kartą kviesti tautą į referendumą? Kur užsienio ministro Gabrieliaus Landsbergio balsas? Kur jo balsas kaip partijos vadovo? Kur kitų partijų vadovų, Vilijos Blinkevičiūtės balsai?“
Kaip paminėjo D. Henke, už referendumo dėl pilietybės išsaugojimo viešinimą užsienyje yra atsakinga Užsienio reikalų ministerija (URM). Ministerijos atsakyme „Verslo žnioms“ rašoma, jog Komunikacijai vykdyti URM buvo skirta 60.000 Eur (pinigai naudojami animuotų video, radijo įrašų gamybai bei reklamai „Youtube“).
VERSLO TRIBŪNA
Vilniaus centre duris atvėrė visiškai atnaujintas „Radisson Blu Hotel Lietuva“ konferencijų centras. Po daugiau nei pusantrų metų trukusių renovacijos darbų jis tapo moderniausiu ir vienu didžiausių tokio tipo centrų Baltijos šalyse. Naujos erdvės, technologijos ir dizaino sprendimai ne tik leidžia rengti įvairiausio formato renginius – nuo švenčių ir mokymų iki seminarų ar parodų – bet ir žada pritraukti dar daugiau tarptautinių konferencijų, stiprinant Vilniaus, kaip konferencijų turizmo sostinės, pozicijas.
Šiandien Europa skiria apčiuopiamus pinigus komandų išvykoms: GBTA, didžiausios pasaulinės verslo kelionių asociacijos, vertinimu, Europos verslo kelionių išlaidos 2024 m. siekė apie 360,4 mlrd. Eur, kas yra 10,4 % augimas, lyginant su 2023 m. Šių metų prognozės taip pat rodo verslo kelionių augimo trajektoriją: Europoje 65 % planuotojų tikisi didesnių susitikimų biudžetų, o 82 % 2025 m. rengs fizinius susitikimus. Kitaip tariant, biudžetai grįžta į pilną „susitikimų ir išvykų“ ciklą.
Valstybinių miškų urėdijos (VMU) miškininkai šiuo metu aktyviai vykdo vieną iš svarbiausių rudens darbų – renka sėklinę medžiagą – sėklas Lietuvos sėklinės miško bazės objektuose, kurie įkurti siekiant išsaugoti šalies genetinius miško išteklius. Šiuose objektuose auga atrinkti, geriausiomis savybėmis ir aukšta genetine kokybe pasižymintys medžiai. Sėklinės bazės objektai padeda išlaikyti vietinių medžių rūšių genetinę įvairovę, užtikrinti nenutrūkstamą rūšies populiacijų prisitaikymą prie besikeičiančios aplinkos sąlygų keičiantis kartoms. Iš genetiniu požiūriu vertingų sėklų išauga tvirtesni, atsparesni, sveikesni ir kokybiški miško sodmenys, kuriuos miškininkai naudoja valstybinių miškų įveisimui ir atkūrimui bei privačių miškų savininkų realizacijai.
Vienas sparčiausiai besiplečiančių sporto klubų tinklų Lietuvoje „Sportgates” įsigijo kitą rinkos žaidėją „Fitclub” ir per šiuos metus savo sporto klubų tinklą padvigubino.
„URM Komunikacijos ir kultūrinės diplomatijos departamente nuo 2023 m. lapkričio yra sudaryta vidinė komanda, kurianti ir vykdanti referendumui skirtą komunikaciją. URM komunikacijos veiksmų planas buvo paremtas geriausiomis 2019 m. patirtimis ir išmoktomis pamokomis“, – rašo URM.
E. Aleksandravičius: griovys gilėja
Vytauto Didžiojo universiteto Istorijos katedros prof. dr. Egidijus Aleksandravičius, Išeivijos studijų centro vadovas, be kitų disciplinų, tiriantis lietuvių išeivijos istoriją, paklaustas apie politikų ir jo paties požiūrį į referendumą, pirmiausia sako, kad apskritai „jokio kalbėjimo iš jokios valdžios jokiomis temomis nebeliko“.
„O mano požiūris į referendumą, kaip jūs teisingai spėjate, ne tik dėl profesionalių interesų tiriant išeiviją, bet ir dėl to, kad, mano įsitikinimu, tautų, visuomenių ir valstybių būvis dabar yra toks, kad reikia pačios didžiausios tolerancijos, plačiausios šypsenos, draugiško glėbio, kad kuo daugiau mūsų žmonių galėtų patogiai jaustis savo tėvynėje, nesvarbu, kokioje kitoje vietoje jie gyvena.
Dėl to esu už referendumą, už atsakymą „taip“ į klausimą dėl dvigubos pilietybės, esu už dvigubą pilietybę ir visiškai nenustembu išgirdęs apie tokius įdomius žmones, kurie turi tris pilietybes.“
Pasak profesoriaus, į šitus rinkimus jam „labiausiai norisi nueiti dėl referendumo, nes prezidentų kandidatų nykumas tiesiog pritrenkiamas“.
„Antras jūsų klausimas – ką kalba valdžiažmogiai? Valdžiažmogiai kalba tiek, kiek išmano. Deja, nusiritom iki tokių žemumų. Bet baisiausias dalykas yra susijęs su jūsų broliais ir seserimis – žiniasklaida. Ar dar liko Lietuvoje žurnalistikos, ar dar liko erdvių, kur rašantieji rodytų, kad jie ką nors supranta ir kad jiems iš tikrųjų kas nors rūpi, – retoriškai klausia prof. dr. E. Aleksandravičius. – Deja, tai labai blogas ženklas. Nes iš visų valdžių nuosmukio, man atrodo, didžiausias ir skausmingiausias yra ketvirtosios valdžios.“
Anot pašnekovo, klausimui, dėl kokios galimos priežasties kandidatai į prezidentus nereflektuoja referendumo, tinka ankstesnis apibendrinimas – jokios rimtos temos gilesnių samprotavimų nebereikalauja:
„Ir tiems, kurie sukuria arenas ar scenas mintims išreikšti, tarkime, mokesčių mokėtojų pinigais veikianti LRT, absoliučiai nerūpi. Jie tik arena. Vienas kitas žurnalistas dar išliko, kuris bent kiek formuluoja klausimus, bet realiai man atrodo, kad pasiektas visiškas infantilizmo dugnas. Ir tada... iš čia kyla didysis pavojus, jog visuomenės vangumas šitų rinkimų atžvilgiu gali padaryti, kad kandidatų į prezidentus kalbėjimai taip sumažins einančiųjų prie urnų skaičių, kad referendumas, nesvarbu, kaip nubalsuos dauguma, bus neįvykęs.
Čia mano liūdniausia iš visų baimių. Nes manau, kad taip, kaip per pastaruosius ketverius metus dėliojasi politika, kontroliuojančių ir tikrinančių komjaunuoliškas vajus – ką dar būtų galima patikrinti? Pavyzdžiui, kasdienis važiuojančių automobiliais tikrinimas, ar jie negirti. Tai galima pasiūlyti, kad policija pradėtų tikrinti žmones gatvėje, nes jie galimai gali neštis draudžiamų daiktų, pavyzdžiui, narkotikų. Tada 10.000 patikrini, kad vieną pagautum, šitaip elgiasi valdžios diriguojami policininkai...
Nelabai smarkiai ironizuoju, ironija šiuo metu padeda nesikeikti. O išdava vis tiek labai rimta – be ironijos: tai griovys tarp valdžios ešalonų ir paprastų mūsų žmonių. Jis didėja, ir tai yra labai liūdna naujiena. Šitie rinkimai parodys, kokio gylio tas griovys.
Jeigu žiūrėsime į Lenkijos pusę, per spalio rinkimus lenkų elektoratas parodė nebūtą tankį – atėjo balsuoti 75% žmonių. Mes sulaukime šių rinkimų su referendumu, į kurį turėtų ateiti bent 50% balsavimo teisę turinčių žmonių. Ir tada pasižiūrėsim.
O pas mus viskas tylu, viskas gerai, esam kaip ramybės sala Europos Sąjungoje. Ten visi protestuoja, burbuliuoja, o čia – laimingiausi žmonės gatvėse. Taip, aš ironizuoju, nes ironija, kaip ir prie sovietų, jau tampa tam tikra... savicenzūravimo forma. Kitaip sakant, kad neverktum ir negrūmotum. Abu tie kraštutinumai būtų dar blogiau.“
Apie galimus nesusišnekėjimus tarp užsienyje ir Lietuvoje gyvenančių bendrapiliečių, prof. dr. E. Aleksandravičius sako, jog priežastis gali būti ta, kad PLB valdybos didesnę dalį dabar sudaro „mūsiškiai, kurie yra posovietiniai emigrantai, ir jų mentalinis panašumas su mūsiškiais, kurie dar niekur neemigravę ir nenusipirkę vilų Ispanijoje. Jie tokie patys“.
„Senoji išeivijos generacija, DP karta, turinti 50-ies metų senumo įrodymų – pasišventimo, patriotizmo – buvo visai kitokia, tai dideli skirtumai. Galimas dalykas, kad per šitą vangumą ir išeivijoje įvyks lūžis, kai ir pilietybės jau visai neberūpės“, – svarsto prof. dr. E. Aleksandravičius. Ir prieštarauja, kad kalba liūdna gaida:
„Kokia čia liūdna gaida. Man atrodo, kad tai yra, kaip kadaise Arvydas Šliogeris mus visus pratino, – optimizmas po nevilties. Vis tiek mūsų žmonės yra darbštūs, jie turi sveikus išgyvenimo refleksus ir jie kaip nors išgyvens.“
M. Gurskas: trūksta argumentų „už“
Informavimo apie referendumą dėl pilietybės išsaugojimo kampaniją Lietuvoje, t. y. komunikuoti apie teikiamo referendumui klausimo svarbą valstybės ir tautos gyvenimui, Seimo nutarimu yra pavesta įgyvendinti Vyriausybės kanceliarijai.
Pasak Mariaus Gursko, Vyriausybės komunikacijos departamento direktoriaus, referendumo sklaidos priemonių gamybai ir jo viešinimui Vyriausybė skyrė apie 450.000 Eur.
Pasigedusius informacijos jis ramina, kad kaip tik pastaruoju metu komunikacija stiprėja, reklamą pradėjo transliuoti TV3 kanalas, LNK grupė:
„Šiomis dienomis visuose reklamos blokuose vadinamuoju prime time laiku pasirodė reklama. Radijo stotyse, regioninėje, vietinėje spaudoje reklamos spektras gana platus. Kita vertus, ir pats girdžiu skirtingų nuomonių – vieni sako, kad dar nematė reklamos, kiti jau matė, ir tai dėl to, kad ji nukreipta į skirtingas tikslines auditorijas. Dvi likusias savaites reklama tikrai turėtų matytis, nors jau pernai spalį ir lapkritį visuomenė buvo supažindinama su referendumu.“
Anot pašnekovo, ja pabrėžiama, kad referendumo esmė – ne Lietuvos pilietybės dalijimas, o tai, kad pilietybę galėtų išsaugoti ją jau turintieji.
[infogram id="067cd832-2491-4156-a94e-b49b5fc63ee6" prefix="kZZ" format="interactive" title="Rinkėjų skaičius Lietuvoje 2024 m."]
„Senesnių apklausų duomenys rodo, kad referendume dalyvautų 60% turinčiųjų balsavimo teisę, 73% iš jų pasisako už pilietybės išsaugojimą. Paradoksas: apklausa rodo, kad žinomumas apie artėjančius prezidento rinkimus iš tiesų nėra toks didelis, kaip mes visi manome. Toks yra kontekstas.
Nuo pat pradžių kalbame apie tai, kad informuoti apie referendumą būtina, bet turi būti ir agitacija „už“ – tai gali daryti atskirai užsiregistravę politikai ir visi kiti. Bet agitacijos „už“ iš politikų labai trūksta. Mes agituoti negalime, mes galime tik informuoti. Vėlgi, sociologai sako, kad tie 30%, kurie dvejoja, negavę tinkamos informacijos, pakrypsta į priešingą pusę. Taigi, per ateinančias dvi savaites žinomumo, matomumo nebeturėtų trūkti, bet argumentų „už“, matyt, kad trūksta.“
[infogram id="65b79eba-c723-4a47-abd6-492894439e41" prefix="fpv" format="interactive" title="Referendumai Lietuvoje 1991–2023 m."]
