Dirbtinis intelektas padėjo rasti Platono kapą
Remiantis tyrimais, kuriems vadovavo italų papirologas Graziano Ranocchia iš Pizos universiteto, apie 347 m. pr. m. e. miręs filosofas buvo palaidotas Akademijos sode Atėnuose, netoli Mūzų šventyklos.
Kapo vieta nustatyta iššifravus papirusų ritinius, beveik prieš 300 metų atrastus netoli Neapolio esančiame Herkulanėjuje, tiksliau, – iš naujo interpretavus epikūrininkų mokyklos atstovo Filodemo parašytus papirusus, kuriuose išsamiai pasakojama Akademijos istorija.
Anot G. Ranocchia'os, palyginti su ankstesniais žinomais šaltiniais, dabar iššifruotame tekste yra daug naujų ir konkrečių faktų apie Akademijos filosofus.
„Tarp svarbiausių naujienų skaitome, kad Platonas buvo palaidotas Atėnų akademijai skirtame sode, šalia vadinamojo Museiono, arba šventyklos, skirtos mūzoms. Iki šiol buvo žinoma tik tai, kad jis palaidotas Akademijos teritorijoje“, – BBC cituoja mokslininko pareiškimą.
Padėjo dirbtinis intelektas
XVIII a. aptiktą Herkulanėjo papirusų rinkinį sudaro daugiau nei 1.800 priešistorinių apanglėjusių ritinių. Jie buvo aptikti 1752 m. viloje prie Neapolio įlankos, kuri, kaip manoma, kadaise priklausė Julijaus Cezario uošviui, kur po Vezuvijaus išsiveržimo šimtmečius gulėjo po ugnikalnio pelenų sluoksniu.
Pasak BBC, šie ritiniai yra vienintelė išlikusi visa didelės apimties Antikos laikų biblioteka. Mokslininkai jau keletą dešimtmečių bandė juos iššifruoti, tačiau pastangos buvo bevaisės. Dabar į pagalbą buvo pasitelktos DI technologijos.
Papirusai buvo perskaityti naudojant vadinamąją bioninę akį, kuri aptiko 1.000 naujų žodžių, t. y. 30% daugiau nei tada, kai ritiniai buvo analizuoti prieš 30 metų, pasakoja „ekathimerini.com“. Mokslininkai tikisi, kad iki 2026 m. pavyks visiškai iššifruoti papirusą, tačiau atkreipia dėmesį, jog papirusai per daug trapūs, kad būtų galima juos išvynioti.
Platono akademija buvo garsi senovės Atėnų mokykla, kurią jis įkūrė 387 m. pr. m. e. už miesto sienų, šiaurės vakaruose. Akademija buvo sunaikinta 86 m. pr. m. e. Romos diktatoriaus Sulos įsakymu.
Pasak BBC, naujoji teksto analizė parodė, kad Platonas galėjo būti parduotas į vergiją 399 m. pr. m. e. po Sokrato mirties, arba 404 m. pr. m. e. Spartai užkariavus Egino salą. Iki šiol buvo manoma, kad filosofas buvo parduotas į vergiją 387 m. pr. m. e., būdamas Sicilijoje, Sirakūzų Dionisijaus I dvare. Platonas mirė būdamas 81 metų.
Platonas ir Lietuva
Platonas laikomas vienu didžiausių graikų filosofų. Kartu su savo mokytoju Sokratu ir mokiniu Aristoteliu jis padėjo Vakarų filosofijos ir mokslo pagrindus.
Anot literatūrologės Ramintos Važgėlaitės, Platono filosofija paveikė daugybę Lietuvos filosofų. Tarp jų – ir tarpukario filosofai Antanas Maceina, Stasys Šalkauskis, Juozas Girnius, ir klasikinės filologijos profesorius, vertėjas Jonas Dumčius. Platono tekstus mūsų dienomis nagrinėja filosofas ir klasikas Naglis Kardelis, išvertęs jo dialogus „Timajas ir Kritijas“, „Faidras“, „Sokrato Apologija“; Kembridžo universiteto diplomantas Mantas Adomėnas yra išvertęs dialogus „Kratilas“ ir „Ijonas“, filosofas Kristupas Sabolius – II ir VII Platono laiškus. Nemažai tyrimų yra atlikęs filosofas Vytautas Ališauskas.
