Pasaulio medicinos žurnalai perspėja apie branduolinio karo grėsmę
Daugybėje medicinos žurnalų paskelbtame redakciniame straipsnyje viso pasaulio sveikatos specialistai raginami įspėti piliečius ir vadovus apie branduolinių ginklų keliamą pavojų.
„Pavojus yra didelis ir vis didėja“, – sakoma tekste, kurio bendraautoriai yra 11 svarbiausių medicinos žurnalų, įskaitant BMJ, „Lancet“, JAMA, „New England Journal of Medicine“, redaktoriai.
„Branduolinės valstybės privalo eliminuoti savo branduolinius arsenalus, kol jie neeliminavo mūsų“, – rašoma jame.
Pasak Chriso Zielinskio, Pasaulinės medicinos žurnalų leidėjų asociacijos atstovo, tai, jog konkuruojantys žurnalai, kurie paprastai kovoja dėl išskirtinio turinio, suvienijo jėgas, yra nepaprastas įvykis:
„Tai, kad visi šie pagrindiniai žurnalai sutiko paskelbti tą patį straipsnį, rodo, kad dabartinę branduolinę krizę reikia labai skubiai spręsti“.
Straipsnyje įspėjama, kad bet koks branduolinių ginklų panaudojimas būtų katastrofiškas žmonijai.
„Net ir „ribotas“ branduolinis karas, kuriame būtų panaudota tik 250 iš 13.000 pasaulyje esančių branduolinių ginklų, galėtų iškart pražudyti 120 mln. žmonių ir sukelti pasaulinį klimato sutrikimą bei branduolinį badą, dėl kurio pavojus kiltų dviem milijardams žmonių“, – perspėjama remiantis ankstesniais tyrimais.
Pavojingas momentas
Ira Helfandas, buvęs federacijos „Tarptautiniai gydytojai už atominio karo prevenciją“ (International Physicians for the Prevention of Nuclear War, IPPNW) prezidentas ir straipsnio bendraautorius, naujienų agentūrai AFP sakė, kad „šiuo metu susiduriame su nepaprastai pavojingu momentu, kai branduolinio karo galimybė yra reali“.
Jis priminė Dmitrijaus Medvedevo, buvusio Rusijos prezidento, šią savaitę paskelbtą komentarą, kuriame grasinama panaudoti branduolinius ginklus, jei ukrainiečiai, vykdydami kontrpuolimą prieš okupacines rusų pajėgas, įsiverš į Rusijos teritoriją.
„Nežinome, ar šie grasinimai yra tikri, ar jais siekiama tik pagąsdinti žmones, tačiau manau, kad į juos turime žiūrėti labai rimtai“, – sakė I. Helfandas. Jis atkreipė dėmesį ir į Šiaurės Korėją, kuri, Japonijos teigimu, praėjusią savaitę kėlė rimtesnę nei bet kada anksčiau grėsmę nacionaliniam saugumui.
Straipsnis paskelbtas šią savaitę, kai Vienoje vyksta parengiamasis komiteto posėdis, skirtas 1970 m. įsigaliojusiai Jungtinių Tautų Branduolinio ginklo neplatinimo sutarčiai (NPT) peržiūrėti.
Pernai peržiūrint šią kertinę sutartį nepavyko priimti bendros deklaracijos, o Jungtinės Valstijos pasmerkė, jų teigimu, cinišką Rusijos trukdymą.
Straipsnyje apgailestaujama, kad pažanga yra nuviliančiai lėta.
Ateinantį sekmadienį minimos 68-osios pirmojo branduolinio ginklo panaudojimo prieš civilius gyventojus metinės – 1945-ųjų rugpjūčio 6-ąją JAV susprogdino atominę bombą virš Japonijos Hirošimos miesto.
Filmo „Openheimeris“ režisieriaus Chriso Nolano pokalbį apie atominę bombą ir DI galima paskaityti čia, istoriją apie Hirošimos žūtį – čia.
