Atmosfera kaista: LNOBT darbuotojai siunčia peticiją šalies valdžiai
Peticiją valdžios institucijoms pasirašė 368 LNOBT darbyotojai, t. y. 57% visų 646 dirbančiųjų teatre, bei 11 laisvai samdomų darbuotojų, rašoma pranešime.
Protestuojantys prieš L. Vilimienės paskyrimą vasario 10 d. 18 val. performansu prie LNOBT pažymės „susivienijimo pergalę“.
Peticijoje keliamas klausimas dėl konkurso skaidrumo, „kuris pirmiausia atsiranda dėl į teatrą sugrąžinti norimos L. Vilimienės biografijos, glaudžiai susijusios su buvusiu teatro vadovu G. Kėvišu“.
VŽ primena, jog muzikologė, kultūros vadybininkė L. Vilimienė ilgą laiką dirbo LNDT generalinio direktoriaus G. Kėvišo, 2017 m. atleisto iš pareigų už Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimus, pavaduotoja rinkodarai.
2017 m. gegužę Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, tyrusi G. Kėvišo, tuometinio LNOBT vadovo, įvykdytus Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimus, savo pranešimą papildė pridėdama, jog dešimt vadovaujančias pareigas užimančių LNOBT darbuotojų pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimą nustatyta tvarka ir terminais deklaruoti privačius interesus, tarp jų buvo minima ir L. Vilimienė.
2018 m. ji laimėjo Kultūros ministerijoje vykusį Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovo konkursą penkerių metų kadencijai.
Peticijos autoriai atkreipia dėmesį, kad tuo metu LNOBT dirbo ir kitas generalinio direktoriaus pavaduotojas Naglis Stancikas, kuris pasirašinėjo generalinio direktoriaus sandorius su sūnaus Martyno Kėvišo įmone. Teatro darbuotojų žiniomis, N. Stancikas šiuo metu yra Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro direktorės L. Vilimienės pavaduotojas. Todėl „teatro darbuotojai norėtų žinoti, ar šios aplinkybės yra žinomos ir įvertintos“, teigiama peticijoje.
„L. Vilimienės laiką teatre darbuotojai prisimena kaip psichologiškai, emociškai ir finansiškai sunkų. Tuomet įstaiga skendėjo nuolatinėse skolose, nors kolektyvas dirbdavo visu pajėgumu, darbuotojams buvo sudaromos formaliai reikalavimus atitinkančios sąlygos, o jų laikymasis buvo pagrįstas baime netekti savo darbo vietos. Šiandien kaltinti bendruomenės skaldymu, surinktais parašais, bendruomenės atstovai tik įrodo, jog tokie kaltinimai neatitinka realybės, o trupės skaldymą lemia vadovavimo pobūdis, arba skatinantis skaidrų ir kūrybiškai įkvepiantį bendravimą, arba baimės sukonstruotus susiskirstymus į savo puses pasirenkančias grupeles“, – rašoma peticijoje.
Jos autoriai primena, jog daugiau nei 10 m. LNOBT skola kasmet siekdavo apie 0,5–1 mln. Eur, būdavo nuolat vėluojama apmokėti tiekėjų sąskaitas, neretai vėlavimai trukdavo iki pusės metų, o atėjęs naujasis vadovas Jonas Sakalauskas „ištraukė“ teatrą iš skolų ir ėmė gerinti kūrybinių darbuotojų darbo sąlygas. Jo kadencijai nesibaigus, 2022 m. teatras gavo 3,3 mln. Eur pajamų.
„Negalėdami žinoti kitų, konkurso generalinio direktoriaus vietai užimti, dalyvių, bendruomenės nariai klausia, kodėl nebuvo vertinami paskutinių penkerių metų teatro pasiekimai ir didžiuliai postūmiai veikloje ir kelia abejones dėl Kultūros ministerijos sudarytos komisijos kompetencijos vertinti pasiūlytas programas, o taip pat galimų draugystės, bendramokslių ir bendradarbių ryšių tarp laimėjusios kandidatės ir keturių iš 7 komisijos narių“, – rašoma peticijoje.
