Vaizduotės pratimai: pažinti kitokį Vilnių

Šventosios Dvasios g. Vilniuje. Juditos Grigelytės nuotr.

„Sumanymas tirti neįgyvendintus XX a. Vilniaus projektus kilo prieš gerus trejus metus, galvojant apie pirmąją Vilniaus miesto muziejaus, kuris tuo metu dar nė neegzistavo ir lengvai galėjo atsidurti tarp Vilniaus utopijų, parodą.“ — taip knygos „Neįgyvendintas Vilnius“ (išleido leidykla „Lapas“, bendradarbiaudama su Vilniaus muziejumi) pratarmėje rašo jos autorės, architektūros istorikė, Vilniaus universiteto profesorė Marija Drėmaitė ir menotyrininkė, Vilniaus muziejaus direktorė Rasa Antanavičiūtė.

Judviejų kuruota ir nuo liepos vidurio veikianti paroda „Neįgyvendinti XX amžiaus Vilniaus projektai“ yra antroji kovo 26 d. atidaryto (ilgai laukto ir pagaliau iš utopijos virtusio realybe) Vilniaus muziejaus paroda, kuri veiks iki 2022 m. sausio 9-osios. „Neįgyvendintas Vilnius“ yra šios parodos knyga, gerokai pranokstanti taupų, nemenkai pabodusį tradicinį ir standartinį parodos katalogo žanrą.

Kažkas gali klausti: ką daryti pirmiau? Eiti į parodą ar perskaityti knygą? Patarčiau apžiūrėti parodą, čiupti knygą ir pasinėrus į ją atlikti ne tik perskaitymo veiksmą, bet ir vaizduotės mankštą. Šias veiklas išvardytąja seka laikyčiau nedalomu vieniu – išsinagrinėjus parodą, knygoje pateikiamas ir aptariamas Vilniaus XX a. kontrafaktinės (neįvykusios) istorijos vaizdinys gausiau ir išsamiau papildys parodoje pradėjusį kurtis alternatyvaus Vilniaus žemėlapį, mat paroda, deja, nesutalpina visų knygoje aprašomų objektų, jų brėžinių, maketų ar Liudo Parulskio fotomanipuliacijų.