N. P. Pretzmanno portretas: iš tėvų fermos Danijoje – iki milijoninių investicijų Lietuvoje

Publikuota: 2018-10-12

Nielsas Peteris Pretzmannas, šeimos investicijų kompanijos „Asgaard A/S“ vadovas, pasakoja apie didžiausias pamokas ir įspūdingą karjerą, iš tėvų fermos Danijoje atvedusią iki milijoninių investicijų Lietuvoje, „Nordic Food Republic“ ir ūkio Ukmergės rajone.

Su p. Pretzmannu Ukmergės rajono keliukais riedame į „Farmers Circle“ ūkį, kurį jis planuoja paversti organinės ūkininkystės pažiba, šeimų traukos centru ir įkvėpimo šaltiniu smulkiesiems Lietuvos ūkininkams. Pasakodamas apie save, danas dažnai įterpia žodelius: „netikėtai“, „savaime“ ar „netyčia“. Tačiau klausantis, kaip vaikis iš fermos tapo milijoninės korporacijos savininku, tampa aišku: niekas jo gyvenime nenutiko savaime ar netyčia.

Ponas Pretzmannas vaikystę leido nedideliame tėvų ūkyje Jutlandijos pusiasalio šiaurinėje dalyje, Danijoje. Kartu su tėvais rūpinosi galvijais, arkliais, vištomis, augino daržoves.

„Kiek atsimenu, visada svajojau turėti verslą. Ūkis buvo visas mano tėvų gyvenimas, todėl ir pats įsivaizdavau, kad būsiu ūkio direktorius – tik daug didesnio, – šypsosi pašnekovas, gana anksti laisvalaikiu ėmęs darbuotis kaimynų fermoje. – Tėvai duodavo šiek tiek pinigų, bet norėjau prasimanyti daugiau kišenpinigių. Plušau po pamokų, 30–35 valandas per savaitę. Nuo septyniolikos pas ūkininką dirbau jau visą dieną. Tuo metu Danijoje ūkiai plėtėsi, tačiau finansinė situacija buvo apverktina; mano darbdavys turėjo silpną širdį, žmona iki vėlumos dirbo mieste, todėl jiems reikėjo pagalbos. Fermoje man patiko, tik niekaip negalėjau susitaikyti su vienatve – su karvėmis juk nepasikalbėsi. O linksmintis nebuvo kada: tik išeisi į diskoteką, grįši ketvirtą ryto, o po valandos – pirmyn melžti karvių. Ištvėriau devynis mėnesius ir grįžau į tėvų fermą.“

Iš ūkio į statybas

Tuo metu tėvų namo stogą tvarkė meistras ir p. Pretzmannas pamatė progą su juo ištrūkti į platesnį pasaulį:

„Kai buvau vaikas, Danijoje rodė populiarų serialą „Matadoras“ – apie nedidelį, vietos elito valdomą miestelį, į kurį atvyksta jaunas, ambicingas, prasimušti norintis vyrukas. Pats jaunystėje jaučiausi taip pat – norėjau kuo nors tapti, nors sąlygos tam nebuvo pačios palankiausios. Vis dėlto tikiu, kad reikia išnaudoti visas galimybes. Gali beprotiškai nuskilti, įmanoma, kad nudegsi, bet blogiausia – stovėti ir žiūrėti, kaip gyvenimas teka pro šalį. Nesakyčiau, kad medis buvo mano aistra, bet pasinaudojau galimybe įsidarbinti pas patyrusį meistrą. Dirbome aplink Kopenhagą, Jutlandijoje spėjau sukurti šeimą, susilaukti vaikų. Kai išmokau darbo subtilybių ir pasitaikė tinkama proga, įkūriau savo statybų įmonę „Granly A.S“.“

Naujam verslui netrūko užsakymų statyti namus ir vasarnamius, tačiau po septynerių tokio ritmo metų darėsi nuobodu.

„Verslas tapo rutina, sunkiai įžvelgiau, kaip galėtume toliau progresuoti. Kaip įprasta mano gyvenime, netikėtai paskambino pažįstamas bankininkas ir pasiūlė kartu pirkti bankrutuojančią langų gamybos įmonę“, – p. Pretzmannas prisimena, kaip nauji iššūkiai jį susirado patys.

„Mėgstu sakyti, kad viskam yra savas laikas, bet negalėjo būti prastesnio meto nerti į langų verslą. „Storke Vinduer“ buvo nedidelė kompanija, mačiau tik vieną kelią jai atgaivinti – plėstis. Tačiau Danija nuo 1987 m. skendėjo finansų krizėje, ekonomika ritosi žemyn kaip akmuo nuo kalno. Kai pirkau verslą, nežinojau, kad naujų langų poreikis rinkoje smukęs 50% – vėliau, žinoma, išsiaiškinau, – juokiasi verslininkas. – Pirmuosius dvejus metus tiesiog stengėmės išgyventi. Beveik kasdien kildavo mintis: gal jau laikas pripažinti pralaimėjus? Kas mus išgelbėjo? Stebuklas. Tais metais su trenksmu griuvo Berlyno siena ir Vokietijoje staiga kilo neregėtas statybų bumas. Daug Danijos statybų kompanijų dirbo aplink Berlyną, joms reikėjo Vokietijos rinkai pritaikytų langų. Kiti gamintojai nenorėjo terliotis su tokiais užsakymais, nes juos įvykdyti nėra paprasta ir užtrunka, o aš pamačiau galimybę: sukūrėme naujovišką, Vokietijai pritaikytą langą, pakeitėme gamybos procesą ir gavome užsakymų gaminti langus beveik trims šimtams namų. Taip išsikapstėme iš duobės, ėmėme pamažu augti.“

Apie 1992-uosius finansinis klimatas Danijoje prašviesėjo, o Vokietijoje, priešingai, darėsi vis blogiau.

„Nusprendžiau susitelkti į Daniją. Taip jau išėjo, kad buvau teisus: įšokome į pagreitį įgaunantį traukinį, o visa kita – jau istorija“, – sako p. Pretzmannas.

Klestinčią „Storke Vinduer“ 2005 m. jis pardavė Švedijos rizikos kapitalo fondui, įmonė tapo Skandinavijos šalių langų gamybos tinklo „Inwido“ dalimi. Pats vėliau penkerius metus priklausė „Inwido“ vadovų komandai, dirbo antrinės bendrovės Danijoje vadovu ir grupei priklausiusių įmonių Didžiojoje Britanijoje bei Airijoje valdybos pirmininku.

Taikiklyje – Vilnius

Į Lietuvą p. Pretzmannas atvyko prieš 20 metų.

„Priklausiau Danijos statybų asociacijai, kurios nariai kasmet vykdavo į pažintines keliones. Buvome išmaišę nemažai Europos, kai vienas kolega pasiūlė apžiūrėti Vilnių. Atvykome šiltą, ankstyvą rudenį ir aš įsimylėjau itališką miesto atmosferą, spalvas, šurmulį. Didžiausią įspūdį man paliko tai, kad tuomet 50% jaunų žmonių čia turėjo aukštąjį išsilavinimą – Danijoje tuo galėjo pasigirti tik ketvirtadalis. Tačiau progų išnaudoti savo smegenų potencialą čia trūko“, – sako p. Pretzmannas.

Jam kilo mintis Lietuvoje steigti paslaugų nuomos centrą, kaip tą sėkmingai darė IT ar skambučių centrai Indijoje.

„Visada teigiu, kad pirmasis Lietuvoje įsteigiau paslaugų centrą – kol kas niekas neužginčijo, – juokiasi p. Pretzmannas. – Sumaniau įkurti įmonę, kuri „Inwido“ klientams galėtų greitai apskaičiuoti kainas, pateiktų sąmatas. Pasamdžiau tris jaunus inžinierius – šios profesijos žmonės sugeba žvelgti plačiau, mėgsta ieškoti sprendimų. Visi jie buvo 25-erių ir pasakysiu, kodėl: vyresni, tuomečiai trisdešimtmečiai, manęs klausdavo tik vieno – koks bus atlyginimas. Jie nedegė žinių alkiu. O jaunesni jau patys ieškojo galimybių kurti geresnę ateitį.“

Išalkę sėkmės

Paklaustas, koks tuomet Vilnius atrodė užsieniečiui, p. Pretzmannas sako:

„Prieš dvidešimt metų Vilnius buvo Pilies gatvė. Gyvenimas virė atkarpoje nuo Katedros iki Rotušės, visa kita atrodė apmirę. Atsisėdęs prie viešbučio gerdavau kavą ir stebėdavau, kaip ta pati mergina gatve marširuoja pirmyn ir atgal – matyt, tik čia galėjo pademonstruoti savo gražius apdarus.“

Prakutusioje Lietuvos sostinėje verslininkas jautė daugiau verslo dvasios negu Danijoje.

„Žmones pirmyn stūmė sėkmės alkis – jie neturėjo kitos išeities, tik kurti sau ateitį. Danijoje socialinės garantijos leidžia gyventi labai patogiai, nėra reikalo verstis per galvą. Lietuviai nori gyventi geriau ir tas alkis mane įkvepia kur kas labiau už ramų, sotų gyvenimą“, – pripažįsta investuotojas.

Lietuvoje ilgam

Pardavęs savo dalį „Inwido“, p. Pretzmannas kurį laiką dirbo iš biuro namuose ir nuolat sulaukdavo potencialių partnerių pasiūlymų investuoti.

„Girdėjau ir genialių, ir absurdiškų idėjų. Kartą Lietuvoje dirbę danai pasiūlė investuoti į automobilių stovėjimo aikštelių valdymo įmonę, dabar ji vadinasi „B2B Park“. Paklausiau, kiek aikštelių jie turi, ir sulaukiau atsakymo: neturim, bet labai stengiamės. Metus apie tai galvojau, stebėjau įmonę ir mačiau kad, įdarbinus jauną vadovę, ledai pajudėjo. Trumpai tariant, investavau, į Lietuvą pradėjau skraidyti dažniau, o toji vadovė dabar yra mano žmona“, – atvirauja verslininkas.

Pamažu p. Pretzmanno investicijų portfelis Lietuvoje ėmė pūstis: jis investavo į nepriklausomą plėtros kapitalo fondą UAB „LitCapital“, dar vėliau „Danske Bank“ pasiūlė pasidomėti dviračių gamintoja UAB „Baltik vairas“.

„Į Lietuvą atvykdavau dažnai, bet rinkos taip gerai nepažinojau. Tačiau po mėnesio identiško pasiūlymo sulaukiau iš tuomečio „Baltik vairas“ vadovo Dirko Zwicko. Atrodė, kad su dviračiais neturiu nieko bendra, bet tai netiesa. Ilgą laiką gaminau langus, abu produktai – labai politiškai korektiški, padeda taupyti energiją. Nutariau investuoti, bet tik kartu su „LitCapital“. Įsigijome 30% įmonės akcijų, neketinome daug kaišioti nosies, tačiau išėjo taip, kad galiausiai nupirkome visą kompaniją“, – prisimena p. Pretzmannas.

Dar viena investicija, kuria didžiuojasi pašnekovas, – automobilių parkavimo apmokestinimo sistemas kurianti UAB „Softra“.

„2008 m. sužinojau apie jauną, drovų inžinierių, kuris kūrė valstybinių numerių atpažinimo algoritmą ir norėjo jį diegti automobilių stovėjimo aikštelėse. Bet bendrovei išjudinti trūko lėšų. Neapsakomai smagu buvo matyti, kaip jaunas, idėjų ir proto turintis žmogus auga, įgauna pasitikėjimo, kaip jį aplanko sėkmė“, – sako p. Pretzmannas.

Investuoja į žmones

Paklaustas, kaip nusprendžia, kurią verslo idėją palaikyti finansiškai, į verslus Danijoje, Kanadoje ir Lietuvoje investuojančio šeimos fondo „Asgaard A/S“ savininkas, teigia, kad jis tiki ne idėjomis, o žmonėmis.

„Iš geros idėjos nieko neišeis, jei su ja dirba nekvalifikuoti, aistra nedegantys žmonės. Ir priešingai – blogą idėją tinkama komanda gali neatpažįstamai transformuoti. Pats turėjau 7–8 rimtus mokytojus. Mėgstu sakyti, kad iš žmogaus reikia perimti penktadalį jo išminties – tą deimantinį branduolį geriausių jo savybių, gyvenimo pamokų – o visa kita palikti, nes tobulų nėra“, – mano p. Pretzmannas.

Pirmaisiais savo mokytojais jis vadina tėvus.

„Prieš dvejus metus mirusi mama buvo neišpasakytos kantrybės ir tolerancijos pavyzdys, ji visada žmoguje įžvelgė gėrio. Iš pirmojo darbdavio išmokau, kad darbą reikia atlikti tinkamai, įdėti pastangų, nesvarbu, šluoji kiemą ar vadovauji verslui. Iš staliaus, pas kurį dirbau, išmokau pasitikėti – ir kitais, ir savo jėgomis. Kitas pažįstamas, statybų verslo savininkas, išmokė patenkinti ir viršyti kliento lūkesčius. Jis įkalė į galvą niekada neprašyti aukštesnės kainos, kad vėliau ją nuleistum, – dėl to kenčia reputacija. Taip pat išmokė darbus atlikti sutartą dieną – ne vakar ir ne rytoj, iškart ištaisyti broką, kitaip sakant, klaidas. Dar vienas statybų verslo kolega pabrėždavo, kad pirkti reikia už teisingą kainą, ir tai įsidėmėjau. Nustebtumėte, kiek daug įmonių iki šiol nesupranta, kokia svarbi aptarnavimo kokybė ir kaip svarbu objektyviai įvertinti tai, ką perki. Tuomet, kai dirbau samdomu vadovu, iš savo boso išmokau kiekvieną problemą apžiūrėti iš visų pusių. Dažnai užsispyrę koncentruojamės į vieną tašką ir nematome, kad pažvelgus iš kitos pusės bėda išsispręs lengviau“, – vardija pašnekovas.

Dabar pats jaunus kolegas p. Pretzmannas sako mokantis ištvermės ir teisingai dėlioti prioritetus.

„Dažnai matau, kaip žmonės padirba, pasigrumia ir nuleidžia rankas. Ypač svarbu nepalūžti pirmaisiais metais ir suprasti, kad kliūčių tikrai netrūks, bet viską metus liks tik nusivylimas. Pats manau, kad įmonės sėkmę iš tiesų galima vertinti tik po 5–7 metų, – patarimų žeria investuotojas. – Klaidų neišvengsi, aš jų pridariau tiek, kad sunku suskaičiuoti. Didžiausia klaida laikau tai, kad nesugebėjau suderinti darbo ir šeimos. Visada buvau apsėstas darbo, už tai sumokėjo mano vaikai. Jauniems darbuotojams sakau, kad nereikia su vaiku kasdien praleisti po keturias valandas, bet rasti bent pusvalandį ir jį skirti tik vaikui – privaloma. O profesinių klaidų nesigailiu, be jų žmogus netobulėja.“

Pažintis – į partnerystę

Vienas paskutinių investuotojo projektų Lietuvoje – „Nordic Food Republic“ (NRF), valdanti skandinaviško stiliaus restoranus: braseriją „14 Horses“, barą „Sofija“, dienos pietų restoraną „Nord“ ir restoraną „Nineteen18“.

„NRF idėja gimė mano žmonai. Kartą prieš ketverius metus ji netikėtai pareiškė svajojanti apie nedidelę kavinukę ir butą virš jos. Nemaniau, kad tai gera mintis: kai įkūriau pirmąją įmonę, mėginau taip derinti darbą ir asmeninį gyvenimą, bet galų gale asmeniniam gyvenimui laiko nebeliko. Vis dėlto mintis manęs neapleido, todėl apsvarstęs pasiūliau pamėginti suderinti dvi kitokias erdves – išskirtinio maisto restoraną ir meno galeriją. Vienos iš mano kompanijų – į nekilnojamąjį turtą investuojančios „Asgaard Property“ –  vadovas užsiminė apie pastatą, esantį Trakų g. 14. Galiausiai ten įkūrėme restoraną „Dublis“ ir „Grafo galeriją“, – sako pašnekovas.

NRF idėja p. Pretzmannas uždegė ir legendinį Danijos šefą, gastronomijos pasaulio žvaigždę Clausą Meyerį:

„Jis išgarsėjo kaip Naujosios šiaurės šalių virtuvės judėjimo pradininkas, vieno geriausių pasaulio restoranų „Noma“ įkūrėjas, bet žinojau, kad bene pelningiausias Meyerio projektas – maisto tiekimas renginiams. Lietuvoje galvojau užsiimti kuo nors panašaus, o įkūręs „Dublį“ mėginau iš p. Meyerio pervilioti vieną šefą. Planas neišdegė, tačiau mudu susitikome Niujorke ir p. Meyeris susidomėjo NRF idėja. Taip tapome partneriais.“

Grįžo prie šaknų

Šiemet verslininkas vėl netikėtai grįžo į fermą – tik ne Danijoje, o Lietuvoje jis įkūrė ūkį „Farmers Circle“. Radiškių kaime šalia Ukmergės šį rudenį jau nuimtas pirmasis derlius, pievose ganosi angusų veislės galvijai, bet tai – tik pradžia. Nesunku suprasti, kodėl p. Pretzmannas nusprendė investuoti į restoranų verslą, tačiau kas jį, iš ūkio pabėgusį į verslo pasaulį, paskatino vėl sugrįžti į kaimą?

„Praktiniai sumetimai, – paaiškina. – Kai ėmėmės restoranų verslo, supratome, kaip sunku reikiamu metu gauti tinkamų produktų. Iš smulkiojo ūkininko vieną dieną morkų nusipirksi, kitą – jau ne. Tie, kas užaugina daugiau, eksportuoja: iškart parduoda 50 t jautienos vienam pirkėjui ir rami galva. Svarbūs ir kiti aspektai: kaip smulkiajam ūkininkui tuo pačiu metu rūpintis ūkiu ir prekiauti, iš kur gauti lėšų investicijoms, ką daryti, kad užaugintum tikrai organišką produkciją. Mūsų idėja – vadovautis vadinamojo „farm to table“ (iš fermos ant stalo) judėjimo, tvarios ir žiedinės ūkininkystės principais. Ir kartu po „Farmers Circle“ vėliava suburti mažesnius aplinkinių ūkių savininkus, kuriems padėtume plėtoti ūkio koncepciją ir kurių produkciją platintume kartu su savąja. Jau dabar šviežiu maistu aprūpiname NFR grupės ir keletą kitų restoranų, kitąmet tikimės klientų ir tiekėjų ratą plėsti“, – planais dalijasi investuotojas.

Tai nėra nauja koncepcija, tačiau p. Pretzmannas šįkart tikisi kitokio rezultato.

„Panašiai kaip Lietuvoje, Danijoje ūkiai pieną ar mėsą suveždavo į valstybines pienines ir mėsines. Ten iš žaliavos gamindavo vieno prekės ženklo produkciją, kuri buvo paklausi ne tik šalyje, bet ir eksporto rinkose. Tačiau sakyčiau, kad buvo persistengta, – vertina p. Pretzmannas. – Puikus ekosistemos indikatorius yra gandrai. Pavyzdžiui, Lietuvoje šiuo metu priskaičiuojama apie 20.000 baltųjų gandrų porų, spėju, panašiai tiek jų gyvena Latvijoje ir Estijoje. Danijoje belikusios dvi gandrų poros, nors prieš Antrąjį pasaulinį karą turėjome net 15.000 porų. Kas nutiko? Žmogus nustekeno gamtą, išsausino pelkes, iškirto miškus. Danija kažkaip praleido savo progą išsiskirti; mums liko pigus, masinės gamybos sviestas, pigi kiauliena. Tvirtai tikiu, kad Baltijos šalys tos progos dar neišnaudojo; jūs galite tapti rinka, kurioje auginami ir gaminami vertingi, išskirtiniai produktai: geriausios daržovės, kumpiai, dešrelės.“

Anot jo, dabar kaip niekada akivaizdu, kad lietuviai aktyviai ieško savo identiteto.

„Tai primena Daniją XX a. pabaigoje, kai atsirado Larso von Triero ir kitų režisierių inicijuotas avangardinio kino judėjimas „Dogma 95“. Jie kūrė išgrynintą, nuogą kiną, vertė žiūrovą patį mąstyti. Panašiu metu iškilo vadinamoji auksinė Danijos dizainerių, architektų karta, gimė Clauso Meyerio inicijuotas Naujosios šiaurės šalių virtuvės judėjimas. Kai įvyko industrializacija, niekas neturėjo laiko ilgai gaminti, ramiai mėgautis vakariene ar mąstyti, kokia ta daniška virtuvė, koks jos skonis. Tikslas buvo prisikimšti skrandžius bulvių, mėsos ir dosniai užpilti rudu padažu. Meyeris tai pakeitė. Lietuvos virtuvė turi gilias tradicijas, tiek daug galime paimti iš gamtos, tik reikia kaip nors pamiršti tuos 60 metų iki 1990-ųjų“, – kalba pašnekovas.

Ko p. Pretzmannas tikisi iš savo ūkio?

„Nesu naivus, nemanau, kad mano ūkis pakeis pasaulį. Tėtis anksti suprato, kad turėdamas 7 hektarų fermą pasaulio nepakeisi. Jis neklydo: pasaulis, industrializacija pakeitė jį, – konstatuoja p. Pretzmannas. – Tikiuosi, kad „Farmers Circle“ įkvėps kitus, taps pavyzdžiu, kaip galima ūkininkauti. Suprantu, kad rezultato nematysim dar kokius dešimt metų. Bet tokie iššūkiai – patys įdomiausi.“

[infogram id="1ba10788-aba9-4171-a949-12e717b68883" prefix="NhD" format="interactive" title="Laisvalaikis:: Dosjė"]

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Kampanija „Išsinuomok suomį“ turistams atskleis suomiškos laimės paslaptį 2

Laimingiausia pasaulio šalimi neseniai pripažintos Suomijos turizmo skatinimo agentūra „Visit Finland“...

Paslaugos
2019.03.23
Biuro planktonas karstosi sienomis Premium

Daugėja žmonių, kurie patys sau kelia problemų ir sprendžia jas lipimo būdu.

Verslo klasė
2019.03.23
Superturtuoliai veržiasi į kosmosą Premium 2

Peras Wimmeris, į šeštąją dešimtį įkopęs danų finansininkas, jau netrukus prisisegs saugos diržą ir pasiruoš...

Laisvalaikis
2019.03.22
Vilniaus aukcionas gundys sensacijomis

Vilniaus aukciono (VA) rengėjai kovo 22 d. vyksiančiame aukcione pasiūlys kelis sensacingus artefaktus,...

Laisvalaikis
2019.03.21
Lietuviai laimingesni už latvius ir estus 7

Šiųmetėje Jungtinių Tautų Laimės ataskaitoje laimingiausia tauta antrus metus iš eilės įvardinti suomiai.

Laisvalaikis
2019.03.20
Nuotekų tyrimai rodo, kokie narkotikai vartojami Lietuvoje 12

2018 m. europiečiai vartojo daugiau narkotinių stimuliacinių medžiagų, tokių kaip amfetaminas, kokainas ir...

Laisvalaikis
2019.03.19
Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejui vadovaus Nideta Jarockienė

Kultūros ministerijos konkursą eiti Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus direktoriaus pareigas laimėjo...

Laisvalaikis
2019.03.19
Mirė partizanas V. Balsys-Uosis  3

Pirmadienį mirė Lietuvos partizaninio judėjimo dalyvis Vytautas Balsys-Uosis, pranešė LRT radijas.

Verslo aplinka
2019.03.19
Demokratija versle, arba Bučkis „Caffeine’ui“ Premium

12.27. „Kaip manai, kiek versle demokratijos?“ – klausiu draugės verslininkės feisbuko „Messenger“. „Jei...

Verslo klasė
2019.03.17
Istorija: murzinas ir brangus XIX–XX a. sandūros Vilnius Premium

XIX a. pabaiga – XX a. pradžia siejama su ypač svarbiais mūsų šaliai įvykiais – pradedant lietuvių tautiniu...

Laisvalaikis
2019.03.17
Muzika: netikėtas žvilgsnis į jidiš pasaulį Premium

Laikau tenoro Rafailo Karpio ir pianisto Dariaus Mažinto niekur nepaminėtą kompaktinį diską „Yiddish Songs“ –...

Verslo klasė
2019.03.17
Viešbučio naujovė – savaime išsivalantys kambariai 5

Technologinė pažanga nesustodama skverbiasi ir į viešbučių industriją. Šviežiausia technologinė inovacija –...

Paslaugos
2019.03.17
Vilniuje pridygs dar daugiau meno instaliacijų

Sostinės savivaldybė tęsia meno projektų ir instaliacijų iniciatyvą „Kuriu Vilnių“ – ką tik paskelbti dar 13...

Laisvalaikis
2019.03.16
Lutherio tviteris brukamas per Tapino–Overtono langą Premium

Kaip ir kodėl visuomenėje vyksta permainos? Ar pažiūros ir papročiai keičiasi todėl, kad kokie nors...

Verslo klasė
2019.03.16
Prastą socialinio kredito reitingą turintys kinai nebegali keliauti 10

2018 m. kelionių planus turėjo atšaukti milijonai kinų – valdžia jiems tiesiog neleido įsigyti bilietų...

Laisvalaikis
2019.03.16
„Lietuvos geležinkelių“ vadovas M. Bartuška: išlieku ramus, kai kitiems reikia valerijonų Premium 27

Mantas Bartuška, AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinis direktorius, sako, kad jau porą metų keliaudamas po...

Laisvalaikis
2019.03.15
Lietuvos miestai – žvaigždės, pernai sulaukę daugiausiai turistų 2

VšĮ „Keliauk Lietuvoje“, remdamasi statistikos duomenimis, sudarė daugiausiai vietinių ir užsienio turistų...

Paslaugos
2019.03.14
Paskelbė „Auksinių scenos kryžių“ nominantus

Kultūros ministerija paskelbė, kas šiemet pretenduoja į svarbiausius profesionalaus teatro ir meno kūrėjų...

Laisvalaikis
2019.03.12
Meno projektas siūlo pinigų ir nieko neveikti

Švedų meno projektas atrinktam žmogui kas mėnesį mokės po 2.033 Eur už tai, kad jis veiktų, ką nori.

Laisvalaikis
2019.03.11
 Pirma sumokėk, tuomet reikalauk rezultato 4

Antrą kartą atvykęs į Dantų karalystę – juostinių plieno pjūklų lentpjūvėms gamyklą Rumunijoje –...

Verslo klasė
2019.03.11

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau