N. P. Pretzmanno portretas: iš tėvų fermos Danijoje – iki milijoninių investicijų Lietuvoje

Publikuota: 2018-10-12

Nielsas Peteris Pretzmannas, šeimos investicijų kompanijos „Asgaard A/S“ vadovas, pasakoja apie didžiausias pamokas ir įspūdingą karjerą, iš tėvų fermos Danijoje atvedusią iki milijoninių investicijų Lietuvoje, „Nordic Food Republic“ ir ūkio Ukmergės rajone.

Su p. Pretzmannu Ukmergės rajono keliukais riedame į „Farmers Circle“ ūkį, kurį jis planuoja paversti organinės ūkininkystės pažiba, šeimų traukos centru ir įkvėpimo šaltiniu smulkiesiems Lietuvos ūkininkams. Pasakodamas apie save, danas dažnai įterpia žodelius: „netikėtai“, „savaime“ ar „netyčia“. Tačiau klausantis, kaip vaikis iš fermos tapo milijoninės korporacijos savininku, tampa aišku: niekas jo gyvenime nenutiko savaime ar netyčia.

Ponas Pretzmannas vaikystę leido nedideliame tėvų ūkyje Jutlandijos pusiasalio šiaurinėje dalyje, Danijoje. Kartu su tėvais rūpinosi galvijais, arkliais, vištomis, augino daržoves.

„Kiek atsimenu, visada svajojau turėti verslą. Ūkis buvo visas mano tėvų gyvenimas, todėl ir pats įsivaizdavau, kad būsiu ūkio direktorius – tik daug didesnio, – šypsosi pašnekovas, gana anksti laisvalaikiu ėmęs darbuotis kaimynų fermoje. – Tėvai duodavo šiek tiek pinigų, bet norėjau prasimanyti daugiau kišenpinigių. Plušau po pamokų, 30–35 valandas per savaitę. Nuo septyniolikos pas ūkininką dirbau jau visą dieną. Tuo metu Danijoje ūkiai plėtėsi, tačiau finansinė situacija buvo apverktina; mano darbdavys turėjo silpną širdį, žmona iki vėlumos dirbo mieste, todėl jiems reikėjo pagalbos. Fermoje man patiko, tik niekaip negalėjau susitaikyti su vienatve – su karvėmis juk nepasikalbėsi. O linksmintis nebuvo kada: tik išeisi į diskoteką, grįši ketvirtą ryto, o po valandos – pirmyn melžti karvių. Ištvėriau devynis mėnesius ir grįžau į tėvų fermą.“

Iš ūkio į statybas

Tuo metu tėvų namo stogą tvarkė meistras ir p. Pretzmannas pamatė progą su juo ištrūkti į platesnį pasaulį:

„Kai buvau vaikas, Danijoje rodė populiarų serialą „Matadoras“ – apie nedidelį, vietos elito valdomą miestelį, į kurį atvyksta jaunas, ambicingas, prasimušti norintis vyrukas. Pats jaunystėje jaučiausi taip pat – norėjau kuo nors tapti, nors sąlygos tam nebuvo pačios palankiausios. Vis dėlto tikiu, kad reikia išnaudoti visas galimybes. Gali beprotiškai nuskilti, įmanoma, kad nudegsi, bet blogiausia – stovėti ir žiūrėti, kaip gyvenimas teka pro šalį. Nesakyčiau, kad medis buvo mano aistra, bet pasinaudojau galimybe įsidarbinti pas patyrusį meistrą. Dirbome aplink Kopenhagą, Jutlandijoje spėjau sukurti šeimą, susilaukti vaikų. Kai išmokau darbo subtilybių ir pasitaikė tinkama proga, įkūriau savo statybų įmonę „Granly A.S“.“

Naujam verslui netrūko užsakymų statyti namus ir vasarnamius, tačiau po septynerių tokio ritmo metų darėsi nuobodu.

„Verslas tapo rutina, sunkiai įžvelgiau, kaip galėtume toliau progresuoti. Kaip įprasta mano gyvenime, netikėtai paskambino pažįstamas bankininkas ir pasiūlė kartu pirkti bankrutuojančią langų gamybos įmonę“, – p. Pretzmannas prisimena, kaip nauji iššūkiai jį susirado patys.

„Mėgstu sakyti, kad viskam yra savas laikas, bet negalėjo būti prastesnio meto nerti į langų verslą. „Storke Vinduer“ buvo nedidelė kompanija, mačiau tik vieną kelią jai atgaivinti – plėstis. Tačiau Danija nuo 1987 m. skendėjo finansų krizėje, ekonomika ritosi žemyn kaip akmuo nuo kalno. Kai pirkau verslą, nežinojau, kad naujų langų poreikis rinkoje smukęs 50% – vėliau, žinoma, išsiaiškinau, – juokiasi verslininkas. – Pirmuosius dvejus metus tiesiog stengėmės išgyventi. Beveik kasdien kildavo mintis: gal jau laikas pripažinti pralaimėjus? Kas mus išgelbėjo? Stebuklas. Tais metais su trenksmu griuvo Berlyno siena ir Vokietijoje staiga kilo neregėtas statybų bumas. Daug Danijos statybų kompanijų dirbo aplink Berlyną, joms reikėjo Vokietijos rinkai pritaikytų langų. Kiti gamintojai nenorėjo terliotis su tokiais užsakymais, nes juos įvykdyti nėra paprasta ir užtrunka, o aš pamačiau galimybę: sukūrėme naujovišką, Vokietijai pritaikytą langą, pakeitėme gamybos procesą ir gavome užsakymų gaminti langus beveik trims šimtams namų. Taip išsikapstėme iš duobės, ėmėme pamažu augti.“

Apie 1992-uosius finansinis klimatas Danijoje prašviesėjo, o Vokietijoje, priešingai, darėsi vis blogiau.

„Nusprendžiau susitelkti į Daniją. Taip jau išėjo, kad buvau teisus: įšokome į pagreitį įgaunantį traukinį, o visa kita – jau istorija“, – sako p. Pretzmannas.

Klestinčią „Storke Vinduer“ 2005 m. jis pardavė Švedijos rizikos kapitalo fondui, įmonė tapo Skandinavijos šalių langų gamybos tinklo „Inwido“ dalimi. Pats vėliau penkerius metus priklausė „Inwido“ vadovų komandai, dirbo antrinės bendrovės Danijoje vadovu ir grupei priklausiusių įmonių Didžiojoje Britanijoje bei Airijoje valdybos pirmininku.

Taikiklyje – Vilnius

Į Lietuvą p. Pretzmannas atvyko prieš 20 metų.

„Priklausiau Danijos statybų asociacijai, kurios nariai kasmet vykdavo į pažintines keliones. Buvome išmaišę nemažai Europos, kai vienas kolega pasiūlė apžiūrėti Vilnių. Atvykome šiltą, ankstyvą rudenį ir aš įsimylėjau itališką miesto atmosferą, spalvas, šurmulį. Didžiausią įspūdį man paliko tai, kad tuomet 50% jaunų žmonių čia turėjo aukštąjį išsilavinimą – Danijoje tuo galėjo pasigirti tik ketvirtadalis. Tačiau progų išnaudoti savo smegenų potencialą čia trūko“, – sako p. Pretzmannas.

Jam kilo mintis Lietuvoje steigti paslaugų nuomos centrą, kaip tą sėkmingai darė IT ar skambučių centrai Indijoje.

„Visada teigiu, kad pirmasis Lietuvoje įsteigiau paslaugų centrą – kol kas niekas neužginčijo, – juokiasi p. Pretzmannas. – Sumaniau įkurti įmonę, kuri „Inwido“ klientams galėtų greitai apskaičiuoti kainas, pateiktų sąmatas. Pasamdžiau tris jaunus inžinierius – šios profesijos žmonės sugeba žvelgti plačiau, mėgsta ieškoti sprendimų. Visi jie buvo 25-erių ir pasakysiu, kodėl: vyresni, tuomečiai trisdešimtmečiai, manęs klausdavo tik vieno – koks bus atlyginimas. Jie nedegė žinių alkiu. O jaunesni jau patys ieškojo galimybių kurti geresnę ateitį.“

Išalkę sėkmės

Paklaustas, koks tuomet Vilnius atrodė užsieniečiui, p. Pretzmannas sako:

„Prieš dvidešimt metų Vilnius buvo Pilies gatvė. Gyvenimas virė atkarpoje nuo Katedros iki Rotušės, visa kita atrodė apmirę. Atsisėdęs prie viešbučio gerdavau kavą ir stebėdavau, kaip ta pati mergina gatve marširuoja pirmyn ir atgal – matyt, tik čia galėjo pademonstruoti savo gražius apdarus.“

Prakutusioje Lietuvos sostinėje verslininkas jautė daugiau verslo dvasios negu Danijoje.

„Žmones pirmyn stūmė sėkmės alkis – jie neturėjo kitos išeities, tik kurti sau ateitį. Danijoje socialinės garantijos leidžia gyventi labai patogiai, nėra reikalo verstis per galvą. Lietuviai nori gyventi geriau ir tas alkis mane įkvepia kur kas labiau už ramų, sotų gyvenimą“, – pripažįsta investuotojas.

Lietuvoje ilgam

Pardavęs savo dalį „Inwido“, p. Pretzmannas kurį laiką dirbo iš biuro namuose ir nuolat sulaukdavo potencialių partnerių pasiūlymų investuoti.

„Girdėjau ir genialių, ir absurdiškų idėjų. Kartą Lietuvoje dirbę danai pasiūlė investuoti į automobilių stovėjimo aikštelių valdymo įmonę, dabar ji vadinasi „B2B Park“. Paklausiau, kiek aikštelių jie turi, ir sulaukiau atsakymo: neturim, bet labai stengiamės. Metus apie tai galvojau, stebėjau įmonę ir mačiau kad, įdarbinus jauną vadovę, ledai pajudėjo. Trumpai tariant, investavau, į Lietuvą pradėjau skraidyti dažniau, o toji vadovė dabar yra mano žmona“, – atvirauja verslininkas.

Pamažu p. Pretzmanno investicijų portfelis Lietuvoje ėmė pūstis: jis investavo į nepriklausomą plėtros kapitalo fondą UAB „LitCapital“, dar vėliau „Danske Bank“ pasiūlė pasidomėti dviračių gamintoja UAB „Baltik vairas“.

„Į Lietuvą atvykdavau dažnai, bet rinkos taip gerai nepažinojau. Tačiau po mėnesio identiško pasiūlymo sulaukiau iš tuomečio „Baltik vairas“ vadovo Dirko Zwicko. Atrodė, kad su dviračiais neturiu nieko bendra, bet tai netiesa. Ilgą laiką gaminau langus, abu produktai – labai politiškai korektiški, padeda taupyti energiją. Nutariau investuoti, bet tik kartu su „LitCapital“. Įsigijome 30% įmonės akcijų, neketinome daug kaišioti nosies, tačiau išėjo taip, kad galiausiai nupirkome visą kompaniją“, – prisimena p. Pretzmannas.

Dar viena investicija, kuria didžiuojasi pašnekovas, – automobilių parkavimo apmokestinimo sistemas kurianti UAB „Softra“.

„2008 m. sužinojau apie jauną, drovų inžinierių, kuris kūrė valstybinių numerių atpažinimo algoritmą ir norėjo jį diegti automobilių stovėjimo aikštelėse. Bet bendrovei išjudinti trūko lėšų. Neapsakomai smagu buvo matyti, kaip jaunas, idėjų ir proto turintis žmogus auga, įgauna pasitikėjimo, kaip jį aplanko sėkmė“, – sako p. Pretzmannas.

Investuoja į žmones

Paklaustas, kaip nusprendžia, kurią verslo idėją palaikyti finansiškai, į verslus Danijoje, Kanadoje ir Lietuvoje investuojančio šeimos fondo „Asgaard A/S“ savininkas, teigia, kad jis tiki ne idėjomis, o žmonėmis.

„Iš geros idėjos nieko neišeis, jei su ja dirba nekvalifikuoti, aistra nedegantys žmonės. Ir priešingai – blogą idėją tinkama komanda gali neatpažįstamai transformuoti. Pats turėjau 7–8 rimtus mokytojus. Mėgstu sakyti, kad iš žmogaus reikia perimti penktadalį jo išminties – tą deimantinį branduolį geriausių jo savybių, gyvenimo pamokų – o visa kita palikti, nes tobulų nėra“, – mano p. Pretzmannas.

Pirmaisiais savo mokytojais jis vadina tėvus.

„Prieš dvejus metus mirusi mama buvo neišpasakytos kantrybės ir tolerancijos pavyzdys, ji visada žmoguje įžvelgė gėrio. Iš pirmojo darbdavio išmokau, kad darbą reikia atlikti tinkamai, įdėti pastangų, nesvarbu, šluoji kiemą ar vadovauji verslui. Iš staliaus, pas kurį dirbau, išmokau pasitikėti – ir kitais, ir savo jėgomis. Kitas pažįstamas, statybų verslo savininkas, išmokė patenkinti ir viršyti kliento lūkesčius. Jis įkalė į galvą niekada neprašyti aukštesnės kainos, kad vėliau ją nuleistum, – dėl to kenčia reputacija. Taip pat išmokė darbus atlikti sutartą dieną – ne vakar ir ne rytoj, iškart ištaisyti broką, kitaip sakant, klaidas. Dar vienas statybų verslo kolega pabrėždavo, kad pirkti reikia už teisingą kainą, ir tai įsidėmėjau. Nustebtumėte, kiek daug įmonių iki šiol nesupranta, kokia svarbi aptarnavimo kokybė ir kaip svarbu objektyviai įvertinti tai, ką perki. Tuomet, kai dirbau samdomu vadovu, iš savo boso išmokau kiekvieną problemą apžiūrėti iš visų pusių. Dažnai užsispyrę koncentruojamės į vieną tašką ir nematome, kad pažvelgus iš kitos pusės bėda išsispręs lengviau“, – vardija pašnekovas.

Dabar pats jaunus kolegas p. Pretzmannas sako mokantis ištvermės ir teisingai dėlioti prioritetus.

„Dažnai matau, kaip žmonės padirba, pasigrumia ir nuleidžia rankas. Ypač svarbu nepalūžti pirmaisiais metais ir suprasti, kad kliūčių tikrai netrūks, bet viską metus liks tik nusivylimas. Pats manau, kad įmonės sėkmę iš tiesų galima vertinti tik po 5–7 metų, – patarimų žeria investuotojas. – Klaidų neišvengsi, aš jų pridariau tiek, kad sunku suskaičiuoti. Didžiausia klaida laikau tai, kad nesugebėjau suderinti darbo ir šeimos. Visada buvau apsėstas darbo, už tai sumokėjo mano vaikai. Jauniems darbuotojams sakau, kad nereikia su vaiku kasdien praleisti po keturias valandas, bet rasti bent pusvalandį ir jį skirti tik vaikui – privaloma. O profesinių klaidų nesigailiu, be jų žmogus netobulėja.“

Pažintis – į partnerystę

Vienas paskutinių investuotojo projektų Lietuvoje – „Nordic Food Republic“ (NRF), valdanti skandinaviško stiliaus restoranus: braseriją „14 Horses“, barą „Sofija“, dienos pietų restoraną „Nord“ ir restoraną „Nineteen18“.

„NRF idėja gimė mano žmonai. Kartą prieš ketverius metus ji netikėtai pareiškė svajojanti apie nedidelę kavinukę ir butą virš jos. Nemaniau, kad tai gera mintis: kai įkūriau pirmąją įmonę, mėginau taip derinti darbą ir asmeninį gyvenimą, bet galų gale asmeniniam gyvenimui laiko nebeliko. Vis dėlto mintis manęs neapleido, todėl apsvarstęs pasiūliau pamėginti suderinti dvi kitokias erdves – išskirtinio maisto restoraną ir meno galeriją. Vienos iš mano kompanijų – į nekilnojamąjį turtą investuojančios „Asgaard Property“ –  vadovas užsiminė apie pastatą, esantį Trakų g. 14. Galiausiai ten įkūrėme restoraną „Dublis“ ir „Grafo galeriją“, – sako pašnekovas.

NRF idėja p. Pretzmannas uždegė ir legendinį Danijos šefą, gastronomijos pasaulio žvaigždę Clausą Meyerį:

„Jis išgarsėjo kaip Naujosios šiaurės šalių virtuvės judėjimo pradininkas, vieno geriausių pasaulio restoranų „Noma“ įkūrėjas, bet žinojau, kad bene pelningiausias Meyerio projektas – maisto tiekimas renginiams. Lietuvoje galvojau užsiimti kuo nors panašaus, o įkūręs „Dublį“ mėginau iš p. Meyerio pervilioti vieną šefą. Planas neišdegė, tačiau mudu susitikome Niujorke ir p. Meyeris susidomėjo NRF idėja. Taip tapome partneriais.“

Grįžo prie šaknų

Šiemet verslininkas vėl netikėtai grįžo į fermą – tik ne Danijoje, o Lietuvoje jis įkūrė ūkį „Farmers Circle“. Radiškių kaime šalia Ukmergės šį rudenį jau nuimtas pirmasis derlius, pievose ganosi angusų veislės galvijai, bet tai – tik pradžia. Nesunku suprasti, kodėl p. Pretzmannas nusprendė investuoti į restoranų verslą, tačiau kas jį, iš ūkio pabėgusį į verslo pasaulį, paskatino vėl sugrįžti į kaimą?

„Praktiniai sumetimai, – paaiškina. – Kai ėmėmės restoranų verslo, supratome, kaip sunku reikiamu metu gauti tinkamų produktų. Iš smulkiojo ūkininko vieną dieną morkų nusipirksi, kitą – jau ne. Tie, kas užaugina daugiau, eksportuoja: iškart parduoda 50 t jautienos vienam pirkėjui ir rami galva. Svarbūs ir kiti aspektai: kaip smulkiajam ūkininkui tuo pačiu metu rūpintis ūkiu ir prekiauti, iš kur gauti lėšų investicijoms, ką daryti, kad užaugintum tikrai organišką produkciją. Mūsų idėja – vadovautis vadinamojo „farm to table“ (iš fermos ant stalo) judėjimo, tvarios ir žiedinės ūkininkystės principais. Ir kartu po „Farmers Circle“ vėliava suburti mažesnius aplinkinių ūkių savininkus, kuriems padėtume plėtoti ūkio koncepciją ir kurių produkciją platintume kartu su savąja. Jau dabar šviežiu maistu aprūpiname NFR grupės ir keletą kitų restoranų, kitąmet tikimės klientų ir tiekėjų ratą plėsti“, – planais dalijasi investuotojas.

Tai nėra nauja koncepcija, tačiau p. Pretzmannas šįkart tikisi kitokio rezultato.

„Panašiai kaip Lietuvoje, Danijoje ūkiai pieną ar mėsą suveždavo į valstybines pienines ir mėsines. Ten iš žaliavos gamindavo vieno prekės ženklo produkciją, kuri buvo paklausi ne tik šalyje, bet ir eksporto rinkose. Tačiau sakyčiau, kad buvo persistengta, – vertina p. Pretzmannas. – Puikus ekosistemos indikatorius yra gandrai. Pavyzdžiui, Lietuvoje šiuo metu priskaičiuojama apie 20.000 baltųjų gandrų porų, spėju, panašiai tiek jų gyvena Latvijoje ir Estijoje. Danijoje belikusios dvi gandrų poros, nors prieš Antrąjį pasaulinį karą turėjome net 15.000 porų. Kas nutiko? Žmogus nustekeno gamtą, išsausino pelkes, iškirto miškus. Danija kažkaip praleido savo progą išsiskirti; mums liko pigus, masinės gamybos sviestas, pigi kiauliena. Tvirtai tikiu, kad Baltijos šalys tos progos dar neišnaudojo; jūs galite tapti rinka, kurioje auginami ir gaminami vertingi, išskirtiniai produktai: geriausios daržovės, kumpiai, dešrelės.“

Anot jo, dabar kaip niekada akivaizdu, kad lietuviai aktyviai ieško savo identiteto.

„Tai primena Daniją XX a. pabaigoje, kai atsirado Larso von Triero ir kitų režisierių inicijuotas avangardinio kino judėjimas „Dogma 95“. Jie kūrė išgrynintą, nuogą kiną, vertė žiūrovą patį mąstyti. Panašiu metu iškilo vadinamoji auksinė Danijos dizainerių, architektų karta, gimė Clauso Meyerio inicijuotas Naujosios šiaurės šalių virtuvės judėjimas. Kai įvyko industrializacija, niekas neturėjo laiko ilgai gaminti, ramiai mėgautis vakariene ar mąstyti, kokia ta daniška virtuvė, koks jos skonis. Tikslas buvo prisikimšti skrandžius bulvių, mėsos ir dosniai užpilti rudu padažu. Meyeris tai pakeitė. Lietuvos virtuvė turi gilias tradicijas, tiek daug galime paimti iš gamtos, tik reikia kaip nors pamiršti tuos 60 metų iki 1990-ųjų“, – kalba pašnekovas.

Ko p. Pretzmannas tikisi iš savo ūkio?

„Nesu naivus, nemanau, kad mano ūkis pakeis pasaulį. Tėtis anksti suprato, kad turėdamas 7 hektarų fermą pasaulio nepakeisi. Jis neklydo: pasaulis, industrializacija pakeitė jį, – konstatuoja p. Pretzmannas. – Tikiuosi, kad „Farmers Circle“ įkvėps kitus, taps pavyzdžiu, kaip galima ūkininkauti. Suprantu, kad rezultato nematysim dar kokius dešimt metų. Bet tokie iššūkiai – patys įdomiausi.“

[infogram id="1ba10788-aba9-4171-a949-12e717b68883" prefix="NhD" format="interactive" title="Laisvalaikis:: Dosjė"]

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Veneciją užliejo didžiausias potvynis

Lapkričio 12-osios vakarą Venecijoje vanduo pakilo aukščiausiai per pastaruosius 50 metų – beveik du metrus.

Laisvalaikis
12:07
Kinijoje išleista solidi lietuvių poezijos rinktinė

Kinijos leidykla „Guangdong Flower City Publishing House“ išleido šiuolaikinės Lietuvos poezijos antologiją,...

Laisvalaikis
2019.11.12
„Rubiko kubo“ prekės ženklo valdytojai patyrė dar vieną pralaimėjimą Premium

Europos Sąjungos (ES) Bendrasis Teismas priėmė dar vieną nepalankų sprendimą gerai žinomo žaislo Rubiko kubo...

Rinkodara
2019.11.12
Apdovanojimas „Vilnius – Europos G taškas“ kampanijai vėl patraukė pasaulio dėmesį 2

Žinia, kad Vilniaus reklama „Vilnius – Europos G taškas“ buvo įvertinta auksu tarptautiniuose turizmo...

Rinkodara
2019.11.12
Didžiausias Vilniaus bunkeris bus išsaugotas

Po nugriautais „Profsąjungų rūmais“ rastas bunkeris bus išsaugotas, nes jo griovimas grėstų paties Tauro...

Laisvalaikis
2019.11.12
Prieš krepšinio aistras „Žalgirio“ arenoje – naudingos verslo pamokos Verslo tribūna

Ar įmanoma suderinti smagiai praleistą vakarą stebint aukščiausio lygio krepšinį ir naudingą verslo...

Verslo aplinka
2019.11.12
Kinijos tikslas – pralenkti Holivudą

JAV mažėjant pajamoms už Holivudo filmus – dėl piratavimo ir tokių turinio platformų kaip „Netflix“ arba...

Laisvalaikis
2019.11.11
Medijos – ir streso, ir atsipalaidavimo šaltinis Premium

Šiandieniame technologijų pasaulyje medijomis naudojamės vis daugiau, o prekių ženklams tai atveria didesnių...

Rinkodara
2019.11.11
Graikijos masalas investuotojams – mokesčių rojus

Graikija, bandydama išbristi iš užsitęsusios ekonominės krizės, meta iššūkį Londonui, Monakui ir...

Laisvalaikis
2019.11.10
Iliustruotoji istorija: aferos baigėsi bankrotu 2

Apie greitą praturtėjimą nepajudinus nė piršto svajoja ir aukštuomenė, ir prastuomenė. Ankstesniais laikais...

Laisvalaikis
2019.11.10
„Social Media Fest 2019“: renka įtakingiausiuosius socialiniuose tinkluose

Socialinių tinklų atradimų festivalio „Social Media Fest 2019“ komisija įvertino Lietuvos influencerius,...

Rinkodara
2019.11.10
Moterys Lietuvos kino industrijoje. Kokia problema? Premium 1

Jei skaitote šio straipsnio pavadinimą ir jus ima šioks toks irzuliukas, kad šis tekstas apskritai...

Verslo klasė
2019.11.09
Baltijos šalių Jaunojo tapytojo prizas iškeliavo į Latviją

Lietuvos, Latvijos ir Estijos meno pasaulio profesionalų, kolekcininkų ir mėgėjų smalsumas patenkintas: šių...

Laisvalaikis
2019.11.09
Mokslu grįstas apsipirkimo gidas: kaip neišleisti per daug 

Pasiklydę tarp lentynose sumaniai perdėliotų prekių, suvilioti akcijų, prisirinkę per daug ar ne to, ko iš...

Laisvalaikis
2019.11.09
LIONS prezidentas: mes – stiprūs, nes skirtingi Premium

1917 m. Melvinas Jonesas, garsus Čikagos verslininkas, draudikas, kartą per mėnesį lankydavosi verslininkų...

Verslo klasė
2019.11.09
Berlyno sienos griūties 30-metis: geležinė uždanga ir kiti piknikai Premium

Lygiai prieš 30 metų, 1989-ųjų lapkričio 9 d., griuvusi Berlyno siena iš esmės išjudino Rytų ir Vidurio...

Laisvalaikis
2019.11.09
„Fredos“ vadovas A. Ėmužis – apie baldų pramonės ateitį, robotus, vartojimą, lyderystę Premium 1

Antanas Ėmužis, vienos stambiausių šalyje baldų gamybos AB „Freda“ generalinis direktorius ir vienas...

Laisvalaikis
2019.11.08
Kampanija „Lietuvos DNR“ pelnė tarptautinį apdovanojimą

Vyriausybės kanceliarijos Lietuvos įvaizdžio grupės inicijuota komunikacinė kampanija „Lietuvos DNR“...

Rinkodara
2019.11.08
„NAPA Baltic 2019“ – daugiausia laimėjimų Lietuvos dizaineriams

Kasmetiniuose Baltijos ir Šiaurės šalių pakuotės dizaino renginyje „NAPA Baltic 2019“ išrinkti geriausi...

Rinkodara
2019.11.07
„Vilniaus lapai“ kviečia kalbėtis apie istoriją

Lapkričio 7–10 d. sostinėje – vėl „Vilniaus lapai“. Vos ketvirtus metus rengiamas tarptautinis festivalis...

Laisvalaikis
2019.11.07

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau