Brangiausią pasaulio paveikslą gaubia paslaptys

„Salvator Mundi“ laikomas vienu iš mažiau kaip dvidešimties žinomų italų dailininko Leonardo da Vinci paveikslų. Peterio Nichollso („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.

Abu Dabyje pernai duris atvėręs Luvro muziejus nuo rugsėjo 18 d. į ekspoziciją žadėjo įtraukti brangiausią pasaulyje paveikslą – Leonardo da Vinci „Salvator Mundi“. Tačiau prieš pat numatytą dieną pranešta, kad kol kas lankytojai paveikslo, kuriame vaizduojamas renesanso apdarais vilkintis Jėzus, neišvys. Meno ekspertai spėlioja, kad priežastys – kur kas rimtesnės negu techniniai nesklandumai.

Pernai lapkričio 17 d. atidarytas Luvro padalinys Abu Dabyje atsiėjo 1 mlrd. USD. Muziejaus eksponatų kolekcija nuo pat pradžių buvo įspūdinga, ją sudarė daugiau kaip 600 kūrinių, tarp jų – Leonardo da Vinci „La Belle Ferroniere“ (1490 m.), laikoma antru garsiausiu italų dailininko darbu, vieno žymiausių Europos klasicizmo atstovų Jacques Louiso Davido paveikslas „Napoleonas kerta Alpes San Bernaro perėjoje“ (1802 m.), vizualiųjų menų meistro Ai Weiwei darbas „Šviesos fontanas“ (2016 m.), sudaniečio modernisto Ibrahimo El-Salahi, Pablo Picasso, Vincento van Gogho ir kitų menininkų darbai, daug įspūdingų istorinių bei kultūrinių artefaktų.

Pasak Abu Dabio Kultūros ir turizmo departamento, į kolekciją įtraukti „Salvator Mundi“ norėta nuo pat pradžių. Sužinoję, jog 2017 m. lapkritį „Christie‘s“ aukcione bus parduodamas L. da Vinci paveikslas, departamento atstovai sako supratę, kad daugiau gali nepasitaikyti proga įsigyti italų meistro kūrinių, todėl sudėliojo pirkimo strategiją. Pasak „Reuters“, padedant Saudo Arabijos karališkosios šeimos nariui Badr bin Abdullah bin Mohammedui bin Farhanui al Saudui departamentas įsigijo darbą už 450,3 mln. USD, paversdamas jį brangiausiai kada nors aukcione parduotu meno kūriniu. Visgi, jau tuomet žiniasklaidai kilo klausimų, kam priklausys „Salvator Mundi“ – muziejui ar minėtojo princo draugui, būsimajam Saudo Arabijos karaliui princui Mohammedui bin Salmanui.

Kur buvo paveikslas

Aukcionų namų „Christie‘s“ teigimu, „Salvator Mundi“ XV a pabaigoje ar XVI a pradžioje tikriausiai užsakė nutapyti Prancūzijos karalius Liudvikas XII-asis, ketindamas padovanoti jį antrajai savo žmonai Anai Bretonei. Dauguma meno žinovų mano, kad paveikslas nutapytas panašiu metu kaip garsioji freska „Paskutinė vakarienė“. Kiti jį priskiria Florencijos periodui ir tikina, jog „Salvator Mundi“ dailininko teptukas lietė beveik tuo pat metu, kaip paslaptingąją „Mona Lisa“. Nesiginčijama tik dėl vieno – „Salvator Mundi“ tapytas ne vienerius metus.

Abejoja autoryste

Kai Abu Dabio Kultūros ir turizmo departamentas pranešė, jog, nors ir buvo žadėta, vienoje iš dvylikos muziejaus galerijų dėl neaiškių priežasčių kol kas nebus įspūdingojo „Salvator Mundi“, meno pasaulis sunerimo. Specialistai spėlioja, kad galbūt muziejus laukia lapkričio 17-osios ir paveikslą pradės eksponuoti atidarymo metinių proga. Yra ir kiek blogesnio scenarijaus šalininkų – jie teigia, kad meno ekspertams galbūt pavyko nustatyti, jog paveikslo autorystė priklauso visai ne L. da Vinci, o vienam iš didžiojo meistro mokinių – Giovanni Boltraffio.

Oksfordo universiteto meno istorikas Matthew Landrus autorystę priskiria kitam meistro mokiniui - Bernardino Luini. Pasak jo, L. da Vinci galėjo nutapyti tik 20% brangiausio pasaulyje paveikslo, t.y, jis nupiešė kontūrus ir paskui, tikriausiai patikrino ir pataisė baigtą paveikslą.

„Užtenka palyginti šį kūrinį su B. Luini darbais – panašumas nenuginčijamas, - „The Guardian“ sakė profesorius. Vėliau CNN jis pridūrė, - Pažiūrėkite į B. Luini darbą „Jėzus tarp gydytojų“ ir suprasite, apie ką aš kalbu“.

Jei profesorius teisus, Abu Dabio Kultūros ir turizmo departamentas už „Salvator Mundi“ gerokai permokėjo. Iš Milano kilusio dailininko brangiausias darbas aukcione buvo parduotas už 654.545 USD. Leonardo da Vinci brangiausias kūrinys (neskaitant „Salvator Mundi“) parduotas už 11,482 mln. USD.

Komentarai