Vilniuje atidengtas paminklas broliams Vileišiams

Publikuota: 2018-02-08

Vilniuje, T. Kosciuškos gatvės skvere, atidengtas paminklas broliams Vileišiams, tautinio atgimimo žadintojams, pirmosios Nepriklausomos Lietuvos kūrėjams.

Tai – vienas pirmųjų valstybės šimtmečio sostinėje programos renginių, skelbia Vilniaus savivaldybė.

Skulptūros projekto autorius – Regimantas Midvikis (1947–2015), architektai Linas Krūgelis ir Ričardas Krištapavičius. Projekto autorius p. Midvikis yra sakęs, kad brolių Vileišių, sėdinčių prie stalo, idėja yra simbolinė, tačiau visiems suprantama, atspindinti jų tarpusavio ryšį ir santykius.

Paminklas pastatytas Vileišių giminės iniciatyva – 2006 m. giminė įsteigė asociaciją „Vileišių fondas“, kurio pirmininkas – Jono Vileišio proanūkis verslininkas Gediminas Tursa. Su fondu Vilniaus miesto savivaldybė yra pasirašiusi bendradarbiavimo sutartį.

Broliai Vileišiai

Laisvų karališkųjų valstiečių šeimoje gimę broliai Vileišiai – tautinio atgimimo žadintojai, pirmosios Nepriklausomos Lietuvos kūrėjai.

Jauniausias brolių, advokatas Jonas Vileišis (1872–1942), – Nepriklausomybės akto signataras.

Nuo pat XIX a. pabaigos jis dalyvavo Lietuvos, tuomet įėjusios į carinės Rusijos sudėtį, politiniame gyvenime. 1904 m. gavo carinės valdžios leidimą leisti „Lietuvos ūkininką”, 1907–1909 m. leido „Vilniaus žinias“, laikraštį panaikinus tapo „Lietuvos žinių“ leidėju ir redaktoriumi. J. Vileišio veiklą kuriant Nepriklausomą Lietuvą sunku pervertinti: 1905 m. jis buvo Didžiojo Vilniaus Seimo Vilniuje organizacinio komiteto narys, įvairių lietuviškų draugijų, lietuviškų mokyklų steigėjas.

1917–1920 m. J. Vileišis buvo Lietuvos Tarybos narys, vienintelis, balsavęs prieš 1917 m. gruodžio 11 d. Lietuvos nepriklausomybės deklaravimą, kuriuo numatyta nustatyti Lietuvos priklausomybę Vokietijai.

Pirmaisiais Nepriklausomybės atgavimo metais ėjo vidaus reikalų ir finansų ministrų pareigas. 1921–1931 m. buvo Kauno burmistras ir, kaip teigiama, miestas ėmė klestėti būtent jo vadovaujamu laikotarpiu.

Gydytojas Antanas Vileišis (1856–1919) aktyviai steigė lietuvių kultūros draugijas. 1898 m. iš mokslų Peterburge grįžęs į Vilnių, jis buvo vienas „Aušros” švietimo draugijos (1905), „Rūtos” (1909), Lietuvių mokslo draugijos (1907), Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti (1914) ir pirmosios lietuviškos dviklasės mokyklos steigėjas.

Inžinierius Petras Vileišis (1851–1926) – inžinierius, Lietuvos visuomenės ir politinis veikėjas. Rėmė lietuviškos periodinės spaudos leidimą, bendradarbiavo laikraščiuose „Varpas“ ir „Aušra“, pats rašė ir vertė knygas, pats jas leido ir platino.

1900 m. grįžęs iš Rusijos, kur tiesė geležinkelius, į Vilnių, čia įsteigė mechanines žemės ūkio padargų dirbtuves. 1904 m. pastatė spaustuvę lietuviškoms knygoms leisti, įsteigė lietuviškų knygų knygyną. 1904–1909 m. leido ir redagavo pirmą legalų lietuvišką dienraštį „Vilniaus žinios“.

1905–1906 m. pasistatė Vilniuje namus, kuriuose po jo mirties įsikūrė „Ryto“ švietimo draugija ir Lietuvių mokslo draugija. 1905 m. buvo vienas Didžiojo Vilniaus Seimo iniciatorių, Lietuvių mokslo draugijos (LMD) steigėjas, nuo 1907 m. – LMD valdybos narys.

Savo lėšomis išleido apie 100 lietuviškų leidinių. 1922–1923 m. sandūroje keturis mėnesius buvo Lietuvos susisiekimo ministru Ernesto Galvanausko kabinete.

„Vienas didžiausių istorijos herojų man yra Petras Vileišis. Nesvarbu, kur jis tiesė tiltus – Rusijoje, Ukrainoje ar Lietuvoje, bet jis dirbo jau globaliai – kaip rangovas, kaip verslininkas. Jis pastatė pirmąją Vilniaus metalo gamyklą, ji buvo jo Vilniaus lietuvinimo utopijos pagrindas – į tą naują modernų fabriką lietuviai buvo priimami prioritetine tvarka, iš ideologinių sumetimų, kad Vilniuje jų padaugėtų. Sakytum, – ankstyvojo nacionalizmo apraiškos. Maža to: Vileišis sukišo visus savo pinigus į tą fabriką, į „Vilniaus žinių“ rėmimą. Ir vėl plikas išvažiavo į Rusiją uždarbiauti, ir vėl uždirbo didžiulius pinigus. Grįžo iš Rusijos ne visai plikas, bet labai daug prarado per akcijas ir kitas kapitalo formas. Bet vis tiek – buvo pašėlusiai turtingas žmogus, mūsų masteliais matuojant, kaip ir Jonas Basanavičius, kuris sugrįžęs po 1905-ųjų beveik visą laiką gyveno viešbutyje, išsinuomojęs didžiulius apartamentus“, – VŽ yra sakęs prof. Egidijus Aleksandravičius.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Venecijos bienalė: sirgalių reikia ir sportui, ir menui

Ar jau atkreipėte dėmesį į reklaminius stendus gatvėse „Ir menui reikia sirgalių“, kuriuose žinomi Lietuvos...

Laisvalaikis
2019.04.24
Paryžiaus katedrai atstatyti – nuo 3D technologijų iki žaidimo „Assassin’s Creed“ Premium

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad nuo gaisro nukentėjusi Paryžiaus Dievo Motinos...

Laisvalaikis
2019.04.23
Nepalas matuos, ar nenutrupėjo Everesto viršukalnė

Nepalas į Everestą siunčia tyrinėtojų komandą, kurios užduotis bus pamatuoti, ar aukščiausias pasaulio kalnas...

Laisvalaikis
2019.04.22
I. Kantas šaldytuve ieško pieno Premium

Pats Immanuelis Kantas (1724–1804 m.) manė, kad jo protėviai buvo škotai. Ilgą laiką šitokia filosofo...

Verslo klasė
2019.04.22
200 metų buvęs pamirštas paveikslas eksponuojamas Vilniuje 1

Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4) eksponuojamas VU Piešimo ir tapybos katedros

Laisvalaikis
2019.04.22
Mokytis, mokytis. Bet kitaip 6

Vieną dieną man Brigita pasakė, kad nori pasikalbėti. Net nežinau, kaip čia taip išėjo – tiesiog ėmė ir...

Verslo klasė
2019.04.22
Paskui Japoniją išvykimo mokestį turistams įveda ir Malaizija 2

Vis daugiau valstybių nori rinkti mokesčius iš turistų ne tik jiems šalyje būnant, bet ir tuomet, kai...

Paslaugos
2019.04.22
„Mėgintuvėlis LT“ įkūrėja: verslo eksperimentas – uždegti mokslu vaikus Premium

Renata Česūnienė, MB „Mėgintuvėlis LT“ įkūrėja, pasitinka savo laboratorijoje. Stalas čia nukrautas...

Laisvalaikis
2019.04.19
Išsiaiškino, kur Shakespeare‘as rašė „Romeo ir Džiuljetą“

Britų istorikas Geoffrey‘is Marshas sako nustatęs, kur gyveno Williamas Shakespeare‘as (1564-1616 m.), kai...

Laisvalaikis
2019.04.17
Jei į Prezidentus kandidatuotų robotas

Vilniuje veikiantis privatus MO muziejus, atkreipdamas dėmesį į balandžio pradžioje atidarytą naują didžiąją...

Laisvalaikis
2019.04.17
Dievo Motinos katedrai verslas aukoja milijonus 2

Nacionaline tragedija vadinamas Paryžiaus Dievo Motinos katedros gaisras sujaudino ne tik tikinčiųjų širdis.

Laisvalaikis
2019.04.17
Futurologas Ch. Kutarna: naujame pasaulyje senos tiesos negalioja Premium

Futurologas dr. Chrisas Kutarna į interviu atvyko beveik parą keliavęs iš Naujosios Zelandijos – per Dohą, o...

Laisvalaikis
2019.04.16
NTAKD riboja tarptautinių „Vyno dienų“ reklamą Premium 8

Didžiausią Baltijos ir Šiaurės Europos šalių vyno parodą „Vyno dienos“ rengiantis „Vyno klubas“ pranešė, jog...

Laisvalaikis
2019.04.16
Paryžiaus katedra: kas prarasta ir kas laukia 7

Pirmadienio vakarą Paryžiaus Dievo Motinos katedrą niokojusį gaisrą pavyko numalšinti. Nors sudegė visas...

Laisvalaikis
2019.04.16
Kakė Makė eina į „Akropolius“ 9

„Alma littera“ pranešė plečianti savo valdomo „Kakės Makės“ prekės ženklo pasaulį – rugpjūtį Vilniaus ir...

Laisvalaikis
2019.04.15
Graikija ir Turkija turistams atvers senovinių laivų sudužimo vietas

Graikija ir Turkija turistams – nardytojams rengiasi atverti naujus povandeninės archeologijos lobynus.

Paslaugos
2019.04.15
Kelionės verslo reikalais – ne į sveikatą 1

Darbo reikalais dažnai keliaujantys žmonės retai kalba apie tokių išvykų romantiką, jiems tai – neišvengiama...

Laisvalaikis
2019.04.14
1940-ųjų ruduo – kelias į „Barbarossą“ Premium

Vos spėjus Vokietijai sutriuškinti Prancūziją ir išmesti iš žemyno britus, 1940 m. vasarą pasaulis ėmėsi...

Verslo klasė
2019.04.13
Savaitgalis Birštone: ką aplankyti ir kokių pramogų siūlo kurortas 5

Birštoną galima vadinti etaloniniu sėkmės pavyzdžiu: dar prieš penkerius metus kaip galimą kurortą poilsiui...

Laisvalaikis
2019.04.13
„Vero Cafe“ tinklo savininkai: krizė – geras laikas pradėti verslą Premium 4

Skamba kiek makabriškai, tačiau yra verslų, kuriuos pradėti geriausias laikas buvo per 2007–2008 m. finansų...

Laisvalaikis
2019.04.12

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau