Menininkė ir jos mažasis Chose

Publikuota: 2018-01-13
 

Lewben Art Foundation“ projekte „Savas kambarys“, kurio pavadinimas pasiskolintas iš vienos svarbiausių XX a. modernistinės literatūros figūrų britų rašytojos Virginios Woolf esė ir kuris atidžiai įsižiūri į moterų dailininkių kūrybą, šįsyk svečiuojasi Jurga Barilaitė – ryški figūra lietuviškame meno lauke, bet dėl man nesuprantamų priežasčių iki šiol nedaug žinoma platesnei žiūrovų auditorijai.

Ugninga menininkė rožiniais plaukais nebijo būti atvira, tačiau tuo neapsiriboja. Savo asmenines patirtis ji visada papildo platesniais kultūriniais ar socialiniais kontekstais. Tapybos studijas baigusi J. Barilaitė tradicinės tapybos greitai atsisakė, kai pradėjo „tapyti“ visu savo kūnu, eksperimentuoti su įvairiomis medžiagomis. Vėliau ėmė kurti videomeną, performansus, instaliacijas. Vis dėlto tapyba vienais ar kitais būdais vis prisimenama, kad ir videoprojekcijoje „Mažasis Chose / Dėžė“ (2007).

Septynių minučių trukmės filmas iš viršaus projektuojamas trapiems objektams transportuoti skirtos medinės dėžės viduje. Projekcijoje rodoma didelė, ant grindų patiesta ir juodais dažais nutepta drobė, kurią smulkutė žmogaus figūra energingai valo, kol drobė vėl tampa tobulai balta. Žinantiems nesunku atpažinti, kad žmogeliukas projekcijoje – kaukę užsidėjusi pati menininkė. Pastabesni pamatys, kad mums rodomas atvirkštinis veiksmas – iš pabaigos į pradžią. Vis dėlto filmo realybėje veikia Chose, kuris juodai išdažytą drobę paverčia tobulai balta.

Kas išplaus teptukus

Chose – menininkės susigalvotas personažas. Kažkada skaitytoje knygoje apie tapytoją Diego Velazquezą veikė toks jo padėjėjas Chose, kuris plovė teptukus ir rūpinosi visais kitais praktiniais menininko buities klausimais. Pavargusi nuo tokių darbų, J. Barilaitė pradėjo įsivaizduoti nediduką, tylų ir darbštų Chose savo gyvenime. Tekste „Mažasis Chose“ ji rašo: „Tai va, koks reikalingas tas Chose, aš vis galvojau ir sakiau: plautų man teptukus. Kai dar tapydavau, tikrai daug tų teptukų prisirinkdavo neplautų, porėmius gamintų – būtų toks šalia. Taip jis ir atsirado, kaip koks priežodis: o čia tai Chose išplaus, o čia tai jau Chose darbas ir t. t. Toks žodinis Chose kažkaip man nepastebint virto vaizdiniu Chose. Bešnekėdama aš jį įsileidau pas save, prisijaukinau, perrengiau.“

Šiame kūrinyje matome, kaip Chose personažas – menininkės asmeninis padėjėjas – nuvalo juodais dažais nuteptą drobę. Tai daugiaprasmė ir keliasluoksnė metafora. Menininkės biografijos kontekste – tai noras išsilaisvinti nuo juodos spalvos, tamsos kūryboje, galbūt ir gyvenime. Dailės istorijos kontekste kūrinys įgyja feministinį atspalvį. Į galvą ateina modernistinė tapyba, kur dideli vyrai kovoja su didelėmis drobėmis ir jose palieka genialius savo jausmų, minčių ar pasąmonės judesių ženklus. J. Barilaitės darbe drobė, priešingai, nuvaloma. Tai atlieka ne pati menininkė, o vyriškos lyties jos padėjėjas.

Galiausiai į kūrinį galima žvelgti ir kaip į troškimą apsivalyti, išsivalyti, nes gyvenime būna momentų, kai labai norisi, kad kas nors ateitų ir išvalytų. Užteptą drobę, sujauktus jausmus, migla užsitraukusius tikslus ir apskritai gyvenimą. Tam galima išsigalvoti kokį į Chose panašų pagalbininką. Tačiau kaip filme, kur autorė priversta pati vaidinti išsigalvotą personažą, taip ir gyvenime – viską teks daryti patiems.

Arba – pačioms, nes joks išsigalvotas ar tikras vyras visko už mus nesutvarkys, net ir labai to norėdamas.

Tiesiog moteris

J. Barilaitė nekuria feministinio meno. Feminizmas šiandien jai atrodo savaime suprantamas kaip tolerantiškumas ar antirasizmas. Tačiau kurdama ji nesislepia už belytiškumo kaukės, tad moters menininkės ar tiesiog moters pozicija jos kūryboje neišvengiama. Ji dažais išteptomis bokso pirštinėmis drobėje išboksuoja vaiko portretą, videoprojekcijoje ji skęsta pieno stiklinėje, ji verkia, rėkia, šoka ir, atvirai pasakodama apie save, papasakoja ir apie menininkę, o dažniausiai – tiesiog moterį. Kaip jau minėta, autorė dirbtinai nesiekia savęs riboti moteriška tematika, tad jos kūriniai kartu tampa pasakojimais ir apie šiuolaikinį žmogų apskritai, neišskiriant nė vienos lyties.

Jurga Barilaitė

Gimė 1972 m., gyvena ir kuria Vilniuje.

1990–1996 m. studijavo tapybą Vilniaus dailės akademijoje.

J. Barilaitė yra tarpdisciplininė menininkė, tapytoja ir asambliažų, tekstų, performansų, videomeno kūrėja.

Menininkės kūrybos pagrindą sudaro kritiškas požiūris į tapybos tradiciją ir jos diskursą, samprotavimai apie menininko tapatybę ir kūrybos prigimtį, taip pat feministinio konstrukto išryškinimas. Svarbi materiali ir konceptuali menininkės kūrybinė medžiaga yra kūnas.

J. Barilaitė analizuoja savo pačios ir kitų individų fizinių galimybių ribas. Ypatingu performatyvumu pasižyminčiuose kūriniuose su judančiais vaizdais menininkė pasitelkia savo kūną siekdama perteikti įvairiausius pranešimus – nuo erotikos iki agresijos, nuo sentimentalumo iki ironijos.

Nuo 1998 m. ji yra Lietuvos tarpdisciplininio meno sąjungos narė.

2003 m. apdovanota Antano Mončio premija.

2005 m. menininkei paskirta Lietuvos kultūros ministerijos jaunojo menininko stipendija.

Sausio 16 d. 18 val. Vilniaus galerijoje „Vartai“ atidaroma J. Barilaitės personalinė paroda „BBB. Bamba Big Band“.

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Įvardijo pasaulio miestus, kuriuose gyventi prašmatniai brangiausia

Anot šveicarų privačios bankininkystė kompanijos „Julius Baer Group“ pasaulinės gerovės apžvalgos „Global...

Laisvalaikis
2020.01.20
„Kino pavasario“ vadovybėje – pokyčiai

Keičiasi tarptautinio Vilniaus kino festivalio „Kino pavasaris“ vadovybė. Vykdomojo festivalio direktoriaus...

Vadyba
2020.01.20
Iliustruotoji istorija: vokiečių Liuftvafės pradžia – SSRS bazėse Premium 2

Pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui, nugalėjusios valstybės susitarė sunaikinti Vokietijos oro pajėgas.

Laisvalaikis
2020.01.19
Vietoj tabako – natūralaus saldiklio plantacijos Premium

Stevija – natūralus ir vis labiau populiarėjantis saldiklis, įvardijamas kaip viena alternatyvų cukrui. Prieš...

Pramonė
2020.01.19
Iliustruotoji istorija: paskutinės Pompėjų dienos Premium

Pompėjai sustingo po pelenų ir pemzos akmenų sluoksniu, kai 79 m. po Kr. išsiveržė Vezuvijaus ugnikalnis,...

Laisvalaikis
2020.01.18
Kolumbijos lietuvis P. Yamin-Slotkus: žmogaus elgesį keičia informacija, ne draudimai Premium

Kolumbijos lietuvis Paulius Yamin-Slotkus, antropologas, elgesio pokyčių tyrinėtojas, įsitikinęs, jog daugybę...

Laisvalaikis
2020.01.18
Vilniaus senamiestyje kuriamas „Senatorių pasažas“ Premium 5

Restoranų verslo padangėje jau senokai sklando kalbos, jog iš viešbučio „Pacai“ restoranų su visa komanda...

Laisvalaikis
2020.01.17
Vilnius planuoja naują skverą Stoties rajone 2

Vilniaus savivaldybė paskelbė besirengianti visiškai atnaujinti iki šiol apleistą ir nenaudojamą, tačiau...

Laisvalaikis
2020.01.15
Kultūros ministerija nori ketvirtos viceministro pareigybės

Kultūros ministerija siūlo Vyriausybei steigti ketvirtojo viceministro pareigybę – jis būtų atsakingas už...

Laisvalaikis
2020.01.14
Filipinuose išsiveržęs ugnikalnis stabdo Manilos oro uosto darbą

Gyvybę sekmadienį pradėjęs rodyti Taalio ugnikalnis Filipinuose įsismarkavo ir ėmė spjaudyti lava. CNN...

Laisvalaikis
2020.01.13
Tarp meilės ir neapykantos: kaip pasaulis vertina D. Trumpą

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pačiose Valstijose vertinamas labai prieštaringai. Nauja nepriklausomo...

Laisvalaikis
2020.01.13
Iliustruotoji istorija: Didysis Benas Premium

1834 m. Didžiosios Britanijos parlamente kilęs didelis gaisras atvėrė kelią žymiojo Londono bokšto – Didžiojo...

Laisvalaikis
2020.01.12
Influencerių rinkodara: nuo Makaliaus iki A. Tapino 1

Žiniasklaidos planavimo agentūros „Inspired UM“ nuomonės formuotojų tyrimas rodo, kad populiariausios temos,...

Rinkodara
2020.01.12
Iliustruotoji istorija: karas ir technologijų šuolis Premium

Kai Pirmojo pasaulinio karo šūviai apkasuose galop nutilo, į pasaulį atėjo daugybė svarbių išradimų,...

Laisvalaikis
2020.01.12
Penkios milijardierių sėkmės pamokos Premium

Svetainė CNBC skaičiuoja, jog 2019-aisias pasaulyje buvo apie 2.604 milijardierių, t. y. apie 0.0002%...

Laisvalaikis
2020.01.12
Architektas A. Gučas: kažin, ar Vilnius dabar patektų į UNESCO sąrašą Premium 6

2019 m. gruodį sukako 25-eri metai, kai Vilniaus istorinis centras, pirmasis objektas Baltijos šalyse, buvo...

Laisvalaikis
2020.01.12
Lietuviai jaučiasi laimingiausi nuo 2008 m. krizės laikmečio 2

„Žmogaus studijų centro“ atliekama Lietuvos emocinės būsenos stebėsena rodo, 2019 m. Lietuva jautėsi kaip...

Rinkodara
2020.01.11
Dirbtinio intelekto kūrėjas G. Pekšys: mokslas yra verslo daugiklis Premium

Gediminas Pekšys, matematikas, dirbtinio intelekto sprendimus medicinai kuriančio startuolio „Oxipit“ vadovas...

Laisvalaikis
2020.01.11
„Toyota“ statys ateities miestą 1

Išgirdę pavadinimą „Toyota“, daugybė žmonių įsivaizduoja ne ką kitą, kaip automobilį, kartais – LEAN sistemą.

Laisvalaikis
2020.01.10
Vilniuje nuspręsta statyti paminklą Antanui Smetonai

Premjeras Saulius Skvernelis sudarė darbo grupę paminklo Vasario 16-osios Akto signatarui, Lietuvos Tarybos...

Laisvalaikis
2020.01.09

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau