Buhalterio darbas: mažai malonumo, daug streso

Visuomenėje gajus stereotipas, kad buhalteriai – tokie pat nuobodūs ir neįdomūs žmonės, kaip ir jų darbas. Dr. Dereškevičiūtė įsitikinusi, kad yra priešingai – dauguma buhalterių, su kuriais jai tenka bendrauti, yra konstruktyvūs, draugiški ir turintys gerą humoro jausmą žmonės.

Didelė atsakomybė

Ji juokauja, kad buhalterių darbas nėra jau toks ir neįdomus – ko jau ko, bet nei adrenalino, nei streso jame tikrai netrūksta. „Pirmiausia, buhalteriui tenka didelė atsakomybė – ne ten padėtas kablelis ar klaidingas skaičius, ne laiku pateikta ataskaita ar pan. gali reikšti įmonės ir asmeninius materialinius nuostolius, papeikimą ar net atleidimą iš darbo, teisinę atsakomybę. Tai reiškia viršvalandžius darbe ir darbą be atlygio namuose, nemigą, galvos skausmus ir kitus streso sukeltus negalavimus“, – sako dr. Dereškevičiūtė.

Be to, buhalteriui (ypač vyriausiajam) nuolat tenka bendrauti ir spręsti klausimus su įvairaus statuso ir įvairioms institucijoms atstovaujančiais asmenimis (įmonių valdybų nariais ir vadovais, kolegomis iš kitų padalinių, kontroliuojančiųjų institucijų atstovais, įmonių klientais ir pan.), kurių interesai, reikalavimai ar požiūriai yra skirtingi.

Reikia keisti požiūrį

Pasak pašnekovės, buhalteriui tenka ne tik didelis darbo krūvis, bet ir didelė atsakomybė, daug vaidmenų, kuriuos suderinti nėra lengva: jis turi būti ir verslo analitikas-patarėjas, ir skolų išieškotojas, ir įmonės advokatas, ir „cerberis“, užtikrinantis, kad kolegos laiku ir tvarkingai pateiktų buhalterinei apskaitai būtinus dokumentus, ir „amortizatorius“ įmonei esant nepalankioje situacijoje ir priėmus nepalankius sprendimus dėl atlyginimo darbuotojams ar jų atleidimo ir t. t. Trečia, nuolat besikeičiantys įstatymai ir kiti teisės aktai reikalauja būti budriam ir pasirengusiam įvairiems netikėtumams. O dar kasdienė rutina – skaičiai ir popieriai, kompiuteris.

„Tokioje situacijoje geriausia gali padėti ne dejonės ir savigaila, o požiūrio į situaciją keitimas. Čia kaip ir su metų laikais – jei negalime pakeisti žiemos, tai galime tiesiog pakeisti požiūrį į ją. Geriausia tiesiog ieškoti konstruktyvių sprendimų, nes dejavimu problemų neišspręsi. Žinoma, visuomet verta pasitarti su kolegomis ir paprašyti jų patarimo, paramos, – jau kelerius metus dalyvauju Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos renginiuose ir matau, kiek daug naudos asociacijos nariai gauna vieni iš kitų dalydamiesi situacijomis, sprendimais, idėjomis“, – kalba specialistė.

Priklauso ir nuo charakterio

Kaip ne kiekvienas gali būti geras gydytojas, bibliotekininkas, pardavėjas ar mokytojas, taip, žinoma, ne kiekvienas gali būti geras buhalteris. Asmeninės savybės priklauso nuo einamų pareigų (pavyzdžiui, apskaitininkui labiausiai reikės kruopštumo, o finansų vadovui ir lyderystės, kūrybiškumo), tačiau dažniausiai įvardijamas – kruopštumas, dėmesingumas detalėms, organizuotumas, patikimumas ir sąžiningumas, smalsumas ir kūrybingumas.

„Su kruopštumu ir dėmesingumu detalėms, matyt, viskas aišku – daug skaičių, taškų, kablelių, stulpelių, eilučių – viskas turi būti teisinga ir tinkamoje vietoje. O organizuotumas? Buhalterio darbas dažnai apima daug rutininių užduočių (pvz., ataskaitų), jos turi būti atliktos laikantis griežtų terminų (šiukštu – nevėluoti), taisyklių ir procedūrų. Taigi jis turi sugebėti planuoti veiklą ir laiką, nustatyti prioritetus ir pan. Buhalteris žino daug konfidencialios informacijos, turi priėjimą prie finansinių išteklių ir kitokios svarbios informacijos – taigi, natūralu, kad patikimumas ir sąžiningumas yra itin vertinamos jo būdo savybės“, – dėsto dr. Dereškevičiūtė.

Kūrybiškumo netrūksta?

Smalsumas skatina domėtis naujovėmis ir tuo, kas vyksta įmonėje bei už jos ribų. Tai itin svarbu nuolat keičiantis teisiniam reguliavimui, verslo aplinkai ir kt. veiksniams.

Pasak jos, klaidinga manyti, kad buhalterių darbe trūksta kūrybiškumo: įmonės veikia nuolat besikeičiančioje aplinkoje, kurioje neįmanoma sėkmingai dirbti, taikant tik standartinius veiklos modelius ar sprendimus, taip pat – ir finansinius. „Finansiniai ištekliai – tai „kraujotaka“, kuri užtikrina įmonės gyvybingumą, veiklos tęstinumą ir plėtrą. Todėl įmonių savininkams ir vadovams ypač svarbu, kad finansų vadovai ir specialistai ne tik gerai išmanytų buhalterinę apskaitą ir ją reglamentuojančius teisės aktus, apsaugotų įmonę nuo nepagrįstų finansinių sprendimų ir rizikos, tačiau gebėtų išsivaduoti iš įprastų mąstymo „bėgių“ ir pasiūlytų nestandartinius, įmonei naudingus, teisės aktus atitinkančius, su finansų valdymu susijusius sprendimus“, – įsitikinusi ji.