„Pasaulių sutvėrimas“ toliau pildo industrijos nišą

Režisieriai Kristina Buožytė ir Vitalijus Žukas sukūrė dar vieną virtualią kelionę, paremtą Mikalojaus Konstantino Čiurlionio (MKČ) tapybos ir muzikos motyvais. Šiuosyk pasakojimas – pasaulio sukūrimas, klestėjimas, sunaikinimas ir atgimimas – buvo kuriamas pasitelkus M. K. Čiurlionio paveikslus „Pasaulio sutvėrimas“, „Miestas“, „Tvanas“, „Žalčio sonata“ ir „Karalių pasaka“, o šie jungia archajinius mitus, religinius pasakojimus ir civilizacijos istorijas. Tai virtualiai kelionei suteikia filosofinį gylį. 

„Pradėjus gilintis į Čiurlionio kūrybą, atsivėrė didžiuliai informaciniai ir idėjiniai klodai, kurių nebuvo galima sutalpinti į vieną VR patirtį. Labiausiai mus užkabino viena iš jo kūryboje nuolat atsikartojančių ir aktualiausių temų – kūrybinė galia, naujų pasaulių tvėrimas“, – pristatydama „Pasaulių sutvėrimas“ pasakojo režisierė Kristina Buožytė. 

Anot V. Žuko, kurti antrąją dalį po „Angelų takų“ buvo tam tikras iššūkis – nesinorėjo kartotis. „Dirbome su MKČ palikimu, bet bandėme parodyti kitaip“, – sako režisierius. 

Abejonė nepasiteisino

Pasak Luko Verpetinsko, projektą įgyvendinančios MB „Pramogų sostinė“ strateginio partnerio, direktoriaus, „Angelų takai“ buvo „didžiulis nišinis kultūrinis projektas“ – jį pamatė vienas iš 10-ies Lietuvos gyventojų. 

„2024 m. pabaigoje užfiksavome 400.000 žiūrovų. Tradiciniai filmai tiek nesurenka, o mūsų VR salėse – 20–25 vietų, ir mes einame koja kojon su kino industrija. Nenorime lygintis su kinu, bet VR atveria daug naujų galimybių“, – VŽ pasakojo L. Verpetinskas.  

MB „Pramogų sostinė“ turi 4 stacionarias rodymo vietas: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Druskininkuose, o su seansais keliauja po Lietuvos regionus. Anot L. Verpetinsko, prieš gerus porą metų jiedu su režisierium Vitalijum Žuku pasvarstė, „kodėl tai yra tik miestų pramoga, kodėl nenuvažiavus į mažus miestelius.“ 

„Bijojom, kad žmonės neis, nes vis tiek VR, naujosios technologijos ir vyresnė auditorija nelabai susieina. Bet kai pradėjome važiuoti, per 3-jus metus aplankėme daugiau nei 150 miestų ir miestelių, ir pasakykite kitą kultūrinį projektą, kuris tą patį būtų padaręs Lietuvoje. O prieš 1,5 metų pradėjome važinėti po mokyklas, įmones, tai dar kitoks konceptas, ekstremaliai mobilus“, – vardija L. Verpetinskas. 

Anot jo, tai yra „kultūrinis projektas su tam tikrais verslo prieskoniais“, „visiškai nišinė industrija, kuri dar ieško galimybių“: „Vilniuje yra vienas konceptas, Klaipėdoje – kitas, mes dar neturime išgryninę viso verslo modelio, ieškome geriausio išėjimo į pasaulį, platformos, kurioje galėtume rodyti tai, ką sukūrėme“. 

Pasak VŽ pašnekovo, „projektas yra pelningas ta prasme, kad gali pats augti iš savęs. Dalinį finansavimą gauname iš valstybės, t. y. Kino centro, bet praktiškai visas projektas auga iš savo resursų“, prisideda pavieniai rėmėjai“.

„Kultūros taryba projekto nefinansavo – pateikėme paraišką dėl galimybės regionuose seansus nemokamai parodyti senjorams, neįgaliesiems, bet, jie, matyt, nepatikėjo, kad šiemet, minėdami M. K. Čiurlionio 150-ąsias metines, ketiname Lietuvoje padaryti 65 renginius. Bet nesvarbu, vis tiek juos darysime“. 

Čiurlionis mūsų laikams

Kūrybos ir technologijų sintezę išreiškiantį „Pasaulių sutvėrimą“ trejus metus kūrė maždaug 30-ies žmonių komanda. Režisierė Kristina Buožytė sako, kad su MKČ medžiaga labai lengva dirbti – „kiekvienas jo kūrinys yra šviesa, vilties ir šviesos žinutė, todėl šiems laikams tai labai reikalingas ir labai taiklus menininkas“. 

„Apskritai, – sako K. Buožytė, – Čiurlionio paveikslai labai dėkinga medžiaga projektui, nes tą patį objektą jis dažnai tapė iš skirtingų pusių... Sakyčiau, jeigu Čiurlionis kurtų šiandien, jis tikrai dirbtų su virtualios realybės projektais.“

Sukurti „pasaulius“ kainavo apie 0,5 mln. Eur. Jokių kompromisų kokybei, anot K. Buožytės, nebuvo daroma, nes „komanda jautėsi atsakinga ir už MKČ, ir už mūsų paveldą, todėl procesas buvo toks ilgas ir brangus“. 

Kūrybos procesą stabdė ir geopolitinės aplinkybės. Pasak V. Žuko, jis buvo pradėtas kaip kooprodukcija su baltarusių kolegomis, tačiau dėl visiems suprantamų priežasčių bendradarbiavimas nutrūko. Darbus perėmusi lietuviška UAB „Muona studio“ „perėmė ir labai didelį iššūkį“, be to, „prie projekto prisidėjo ir ukrainiečių kūrėjai, dirbę labai sudėtingomis sąlygomis“. 

Interaktyvumas – ne savitikslis reikalas

Vienas ryškiausių „Pasaulių sutvėrimo“ bruožų – interaktyvumas. Vaizdų teikiamas emocijas sustiprina garsinė aplinka, kurią, interpretuodami M. K. Čiurlionio muziką, sukūrė kompozitoriai Rokas Zubovas ir Philas Vonas (Prancūzija). Tačiau, sako režisierius V. Žukas, nebuvo tokio sumanymo, kad „interaktyvumas taptų tiesiog atrakcionu, atitraukiančiu žmones nuo buvimo čia ir dabar. Priešingai – siekėme, kad jis leistų žiūrovui pamiršti apie kasdienį pasaulį ir visiškai pasinerti į vaizdų tėkmę. Didelę seanso laiko dalį jūs patys patiriate tarsi būtumėt paukštis, sklendžiantis per Čiurlionio Visatą. Svarbiausia – suvokti, kad jūsų skrydis nėra atsitiktinis. Jūs patys darote jam įtaką. Viskas, ko reikia – atsipalaiduoti ir įsivaizduoti, kad skrendate“. 

„Pasaulių sutvėrimas“, kaip ir „Angelų takai“, bus rodomas ir Lietuvoje, ir užsienyje „nuo Suomijos iki Japonijos“. Eleonora Romuva, partnerysčių vadovė, pasakojo, jog projektu susidomėjo Portugalijos sveikatos institucijos – planuojama seansus rodyti onkologiniams ligoniams prieš chemoterapijos seansus. 

Verta prisiminti: 2018-ųjų Venecijos kino festivalyje įvertintas virtualios realybės projektas „Angelų takais“ Jungtinėje Karalystėje buvo apdovanotas „Lumen Prize for Art and Technology“ prizu, teikiamu už laimėjimus meno ir technologijų srityse. Lietuviškas kūrinys apdovanojimuose buvo pristatytas kaip „duoklė multimedijos meno pirmtakui ir vienam didžiausių abstrakčiojo meno pionierių Europoje, M. K. Čiurlioniui, kuris sulaužė ribas tarp skirtingo meno formų, kad sukurtų naują savo kosmologija paremtą pasaulį“.