VŽ rekomenduoja: renginiai savaitgalį – nuo Klaipėdos šviesų festivalio iki šviesos linkėjimų Ukrainai

Vasario 22 d. nuo 15 val. Vilniuje – paramos akcija Ukrainai: šokiai troleibuse ir renginiai klubuose. 

Kūrybinė organizacija „Art Cue“ kartu su Vilniaus viešuoju transportu skelbia ketvirtąjį paramos renginį Ukrainai „Kita stotelė – Laisvė!“. Vasario 22 dieną 7-asis troleibusas su dviguba priekaba leisis Vilniaus gatvėmis, o kabinoje gros elektroninės muzikos atlikėjai. Tarp įdomiausių – Lietuvos sezono Prancūzijoje atidarymo metu sužibėjęs projektas „Pilaitė“ bei daugkartinė šalies moterų plaukimo rekordininkė, „Radio Vilnius” rezidentė Rūta Meilutytė. 

Troleibusas 15 val. pradės pirmąjį ratą nuo Skalvių stotelės ir važiuodamas įprastu maršrutu – Pašilaičiai, Justiniškės, Žvėrynas, Stotis ir atgal sustos kiekvienoje stotelėje, taip suks 4 ratus, o programą iš troleibuso tiesiogiai transliuos bendruomenės radijas „Radio Vilnius”. 

Po renginio troleibuse – programa Vilniaus naktiniame klube „Elastica” bei Kaune, M. Žilinskio dailės galerijos patalpose veikiančioje bendruomenės erdvėje „Auditorija”, kuruojamoje „Lizdas Sound Institute” kolektyvo. Vasario 22 d. vyksiančiuose naktiniuose renginiuose už įėjimo bilietus surinktos lėšos bus skiriamos akcijai „RADAROM”. 

Troleibuse ir klubuose gros rinktinis didžėjų būrys, daugiau informacijos – „Art Cue” socialinių tinklų paskyrose.

Vasario 21 d. 19 val. Vilniuje, LVSO koncertų salėje, ir vasario 22 d. 17 val. Kauno valstybinėje filharmonijoje su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru grieš ispanų smuiko žvaigždė Leticia Moreno.

Smuikininkė pagrieš vieną žymiausių suomių kompozitoriaus Jeano Sibelijaus kūrinių – Koncertą smuikui ir orkestrui d-moll. „L. Moreno pasižymi flamenko šokėjos gracija, andalūzų dainininkės „cantaora“ charakterio stiprybe ir mąsliu Pedro Almodóvaro personažių žvilgsniu. Ji – tobula ispanų muzikos ambasadorė“, – apie L. Moreno rašė prancūzų dienraštis „Le Figaro“. Prestižinėse pasaulio salėse koncertuojanti solistė griežia smuiko meistro Nicolos Gagliano 1762 m. pagamintu smuiku. 

Antrojoje koncerto dalyje LVSO pagros čekų kompozitoriaus Antonino Dvořáko simfoniją Nr. 9 e-moll, geriau žinomą kaip simfonija „Iš Naujojo pasaulio“. 

Vasario 21, 22 d. 19 val. Vilniuje, Nacionalinėje filharmonijoje, – tarptautinio Jaschos Heifetzo smuikininkų konkurso finalas.   

Koncertuose finalistams gros Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras (meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas Modestas Pitrėnas). 

Kas 4-erius metus Vilniuje rengiamas konkursas į Lietuvą pritraukia talentingus jaunuosius muzikus iš viso pasaulio, sykiu įprasmina garsaus smuikininko, Vilniuje gimusio J. Heifetzo atminimą. Konkursas įtrauktas į prestižinį Europos muzikos konkursų jaunimui (EMCY) bei pasaulinės tarptautinių muzikos konkursų federacijos (WFIMC) tinklus. Šių metų konkurso komisijos pirmininkas – smuikininkas Gidonas Kremeris (Latvija), nariai – Mario Hossen (Austrija–Bulgarija), Mihaela Martin (Rumunija), George Tudorache (Rumunija–Belgija), Pavel Vernikov (Ukraina), Aistė Dvarionaitė (Lietuva, Jungtinė Karalystė) ir Rūta Lipinaitytė (Lietuva).

Daugiau informacijos ČIA. 

Vasario 21, 22 d. Klaipėdoje vyksta Šviesų festivalis. 

Vasario 20–22 d., VšĮ „Klaipėdos šventės“ rengia seniausią Lietuvoje Klaipėdos šviesų festivalį, šiemet jame – daugiau nei trys dešimtys šviesos projektų bei edukacijų, kurie apšvies senamiestį, o sykiu atidarys Klaipėdoje 2025-asiais minimus poeto Simono Dacho metus. Festivalio tema – Kosmosas tarp Klaipėdos bokštų, maršrutas – simbolinis kelias, jungiantis praeitį su dabartimi, mokslą su menu, legendas su šiuolaikinėmis technologijomis. Šviesos žibės nuo 18 iki 23 val., festivalio žemėlapis ČIA. 

Vasario 23 d. 17.30 val. Vilniuje, Lukiškių aikštėje, trečiųjų karo Ukrainoje metinių išvakarėse, vyks solidarumo su Ukraina koncertas „Laisvė šviečia 2025. RADAROM!“. 

Trečiąkart vykstančios paramos Ukrainai akcijos „Radarom!“ metu, dabartiniais duomenimis, surinkta daugiau nei 2,5 mln. Eur. Lėšos renkamos dronams ir antidronams įsigyti, kurių dalis jau pasiekė Ukrainos karius. Prisidėti prie akcijos galima skambinant trumpuoju numeriu 1890 (auka – 5 Eur), per el. mokėjimų sistemą PayPal ([email protected]) arba bankiniu pavedimu. Daugiau informacijos – čia. 

Per dvi ankstesnes „Radarom!” akcijas šalies verslai ir gyventojai suaukojo 22,8 mln. Eur, už juos nupirkta 17 radarų, 69 antidronai, 4 specialios transporto priemonės mobiliesiems radarams, 1.141 saugaus kario komplektas. 

Nuo 18 val. koncertą tiesiogiai transliuos LRT, jame dalyvaus Monika Liu, grupė „ba.“, Raminta Naujanytė-Bjelle, Monika Pundziūtė, Džiugas Širvys ir Iglė, Ieva Narkutė, grupė „Abudu“, Baltos varnos, Jeronimas Milius, grupė „Voiceless“, Rafailas Karpis, berniukų ir jaunuolių choras „Ąžuoliukas“, choras „Vilnius Voices“ ir kt. Daugiau informacijos čia. 

Vilniuje, kino centre „Skalvija“, iki vasario 25 d. vyksta Ukrainos kino dienos – unikalus renginys, pristatantis ryškiausius šiuolaikinius ukrainiečių vaidybinius ir dokumentinius filmus. 

Į programą įtraukti 6 filmai – „Sundance“ kino festivalyje didįjį žiuri prizą pelnęs, „Oskarui“ nominuotas Brendano Bellomo ir Slavo Leontjevo režisuotas dokumentinis filmas „Porceliano karas“ (2024), Berlyno kino festivalio „Forum“ programoje specialiuoju žiuri paminėjimu įvertintas Oksanos Karpovych dokumentinis filmas „Perimtas ryšys“ (2024), festivalio „Docudays UA“ konkurso laimėtojas – Alisos Kovalenko dokumentinis filmas „Mūsų neužgesins“ (2023). 

Vasario 24 d. 13 val. „Meno avilio“ sinematekoje vyks kultūrinis dialogas-diskusija „Ukrainian Visual Culture: Rebuilding“. Menininkai, kultūros organizacijų atstovai ir kūrybos profesionalai iš Ukrainos, Lietuvos ir kitų Europos šalių diskutuos apie kultūros, atkūrimo ir inovacijų sąveiką bei meno reikšmę formuojant Ukrainos visuomenės ateitį.

Visi filmai bus rodomi su lietuviškais, o kai kurie – ir su angliškais titrais. Seansai ukrainiečiams nemokami. Visa Ukrainos kino dienų programa ir filmai – ČIA. 

Vasario 23 d. Lietuvos nacionalinis dailės muziejus (kaip ir kitos nacionalinės bei valstybinės institucijos) kviečia nemokamai apsilankyti padaliniuose Vilniuje, Klaipėdoje ir Palangoje.

Nemokamo muziejų lankymo sekmadienį Vilniaus padalinių lankytojai turi paskutinę galimybę pamatyti LNDM Radvilų rūmų dailės muziejuje veikiančią parodą „NSRD: informacija apie transformuotą situaciją“, LNDM Vytauto Kasiulio dailės muziejuje eksponuojamą Ukrainos menininkės Marijos Prymačenko (1909–1997) kūrinių parodą „Dovanoju jums saulėtą meną“, LNDM Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje – juvelyrikos ir metalo meno bienalę „METALOfonas: Nepasakok man istorijų!“ ir juvelyrės Eglės Čėjauskaitės-Gintalės jūrinių parodą „Ujei“. 

LNDM Laikrodžių muziejuje Klaipėdoje neseniai atidaryta paroda „Senieji meistrai iš Ukrainos muziejų. Lvivo nacionalinė Boryso Voznyckio dailės galerija“ . LNDM Prano Domšaičio galerijoje veikianti šiuolaikinių menininkų darbų paroda „Gėlės, vaisiai ir dygliai“ rodoma paskutinį savaitgalį, iki vasario 28 d. veikia paroda „Marc Chagall. Gimtinės ilgesys. Keramika ir gobelenai“ LNDM Palangos gintaro muziejuje. 

Svarbu: muziejaus lankytojai kviečiami prisidėti prie Ukrainos menininkės Marijos Prymačenko kūrinių restauravimo – pervesti į sąskaitą pasirinktą sumą. Lėšos bus panaudotos šiuo metu LNDM Prano Gudyno restauravimo centre tiriamų dailininkės darbų restauravimui.  

Verta pranešti, jog Lietuvos nacionalinis dailės muziejus ir Lietuvos kariuomenė vasario 20 d. pasirašė naują bendradarbiavimo sutartį dėl pagalbos ir paramos organizuojant parodas bei nemokamo Lietuvos, Ukrainos ir NATO sąjungininkių karių lankymosi muziejaus padaliniuose.

Vilniuje, ŠMC padalinyje Sapiegų rūmuose (L. Sapiegos g. 13) veikia Evos Kot’átkovos paroda „Interviu su monstru“.

Čekų menininkė Eva Kot’átková (g. 1982) savo kūriniuose atsigręžia į socialines, institucines ir fizines kasdienio gyvenimo struktūras, taisykles ir suvaržymus, kurie formuoja mūsų mąstymą, mokymąsi, judėjimą ir kūrybą. Sapiegų rūmų Šiaurinėje galerijoje pristatoma menininkės instaliacija kviečia įsitraukti į nedidelio Čekijos miestelio bendruomenės susirinkimą, kurio metu diskutuojama apie žmonėms su negalia skirtų namų statybą. 

Dokumentine medžiaga ir menininkės tyrimu paremtame kūrinyje „Interviu su monstru“ (2021) gilinamasi į diskriminacijos ir atstūmimo mechanizmus, normatyvumo gniaužtus ir nepagrįstą, inertišką baimę susidūrus su tuo, kas atrodo kitoniška ir nesuprantama. Monstras, apie kurį Kot’átková kalba šiame kūrinyje, yra ne „kitas“, o išmokto nerimo ir irracionalių baimių įsikūnijimas.  

Paroda veiks iki gegužės 15 d., visi renginiai Sapiegų rūmuose – ČIA.

VŽ primena: Šiuolaikinio meno centre (ŠMC) praėjusį savaitgalį atidaryta Augusto Serapino personalinė paroda „Kūno kultūra“. 

„Kūno kultūra“ – tai per 1.000 kv. m užimanti sporto salės interpretacija, kurioje lankytojai bus kviečiami lavinti ir kūną, ir protą, o sykiu – didžiausias ir ambicingiausias iki šiol menininko kūrybos pristatymas. Parodoje – funkcionuojantys treniruokliai, kur menininkas vietoje svarmenų panaudojo gipsinių skulptūrų kopijas. Sukurti tokius objektus menininką įkvėpė patirtis, įgyta besimokant Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje, kur meninis ugdymas paremtas klasikine metodika – kopijavimu iš natūros, tobulinant piešimo, tapybos ir skulptūros technikas. Kurdamas šiuos objektus, menininkas grįžo į mokyklos archyvą ir atkūrė to meto skulptūrų bei gipso modelių, naudojamų piešimo įgūdžiams lavinti, kopijas, parodoje jos eksponuojamos greta A. Serapino mokykloje sukurtų darbų – jo klasės draugų portretų, slieko ar ateivio atvaizdų – kopijų.

Parodos atidarymo vakarą sporto klubo „Re.Formatas“ treneriai performatyviai atgaivino A. Serapino sporto salę naudodamiesi menininko sukurta kūno lavinimo įranga, o M. K. Čiurlionio menų mokyklos moksleiviai lavino piešimo įgūdžius, eskizuodami eksponuojamų klasikinių skulptūrų kopijas.

Anot parodos kuratorės Neringos Bumblienės, A. Serapino instaliacija, aktyvuojama tiek piešimo, tiek sporto praktikas atliekančių žmonių, kviečia atidžiau pažvelgti į Vakarų kultūros meno istoriją ir pergalvoti šiuolaikinę edukacijos sistemą, daugiausia grįstą pasikartojančiais veiksmais ir sunkiu darbu – parodoje jis prilyginamas treniruotėms sporto salėje. 

Paroda veiks iki gegužės 4 d., ją lydi viešoji programa, apimanti sporto bei piešimo užsiėmimus lankytojams ir bendruomenėms. 

Klaipėdos etnokultūros centre (Daržų g. 10) veikia Užgavėnių kaukių paroda, joje eksponuojamos Aniceto Puškoriaus (1911–1994 m.), jo sūnų Raimundo (1954 m.) ir Lino (1959 m.) bei anūko Mato (2000 m.) iš medžio drožtos tradicinės žemaitiškos Užgavėnių kaukės.

Meistrų Puškorių gamintos kaukės – lengvutės, drožtos iš atsirinktos medienos, patogios, pritaikytos nešioti. Nuo sienų dairosi raganos ir raganiai, prekybininkai, kanapiniai, lašininiai, daktarai, kipšai, ubagai. Vypsančios bedantės burnos, kumpos nosys, ragai ir nagai negąsdina – kaukės šypsosi, akį merkia. 

Meno kiemo dirbtuvių vitrinoje eksponuojamos šeimos moterų Birutės Puškorienės (1923–1992) bei Onos Barsteigienės (1931- 2014) sukurtos tekstilinės kaukės. 
Abi Užgavėnėms skirtos parodos Etnokultūros centre veiks iki Užgavėnių, kovo 4 dienos.