VŽ rekomenduoja: Vasario 16-osios ir kiti renginiai

Lietuvos valstybės atkūrimo diena Vilniuje: oficialūs renginiai, šventinės eisenos ir eismo ribojimai. 

Vasario 16 d. 10 val. Katedros aikštėje prie Gedimino paminklo prasidės tradicinė jaunimo eisena „Lietuvos valstybės keliu“. Jos dalyviai eis Pilies, Didžiąja, Aušros Vartų, Mikalojaus Daukšos ir Rasų gatvėmis iki Rasų kapinių.

Vasario 16 d. 11–16 val. Konstantino Sirvydo skvere (Prancūzparkyje) veiks trispalvių piešimo ant veidų blizgučiais ir dažais stotelė. 

18 val. Gedimino prospekte suliepsnos 16 laisvės laužų – mūsų vienybės ir stiprybės simbolių. Laužai degs iki 23 val. Nuo 21 val. Lukiškių aikštėje – šventinis koncertas. 

Visi Vasario 16-osios renginiai Vilniuje – ČIA, oficialūs – ČIA.  

Minint Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, visas Vilniaus miesto viešasis transportas bus nemokamas ir važiuos įprastais maršrutais pagal sekmadienio tvarkaraščius. Transporto eismas bus ribojamas Gedimino prospekte ir dalyje senamiesčio. 

Vasario 16-oji Kernavėje – „Verčiau gyvybę prarasiu negu laisvę“.

Visą šventinę dieną galima nemokamai aplankyti Kernavės archeologinės vietovės muziejų, Kernavės medinėje koplytėlėje veiks istorinių fotografijų paroda „Kernavė pasitinka Lietuvą“, kviečiama pasijodinėti žemaitukų veislės žirgais ant Pilies kalno piliakalnio, ten pat veiks kūrybinės instaliacijos „Mano Lietuva“ dirbtuvės ir daugybė kitų tautiškumą skatinančių veiklų. Renginio programa – ČIA. 

Vasario 16 d. Kaune, „Žalgirio“ arenoje, – koncertas ir apdovanojimų ceremonija „Aš – dalis tavęs“, kurioje Kaunas pagerbs asmenybes ir organizacijas už jų kilnias iniciatyvas, atsidavimą, pilietiškumą bei laisvės puoselėjimą. 

Šventiniame (ir nemokamame) koncerte dalyvaus Kauno simfoninis orkestras, Monika Liu, Mantas Jankavičius, Česlovas Gabalis, grupė „Biplan“ ir kiti. Nemokami bilietai į koncertą platinami internetu. 

Tradiciškai Vasario 16-ąją per miestą, nuo Kristaus Prisikėlimo bazilikos iki Vienybės aikštės, keliaus studentų, moksleivių bei visuomeninių organizacijų eisena. Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje vyks iškilmingas minėjimas, jaunesniųjų karininkų vadų mokymų priesaikos ceremonija. 

Vasario 16-ąją viešasis transportas – nemokamas ir Kaune. Informacija apie šventinius renginius Kaune – ČIA. 

Vasario 16 d. nuo 11 val. Kaune, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Istorinėje LR Prezidentūroje (Vilniaus g. 33), – renginys „Iki 40-ties: signataras, Seimo pirmininkas, prezidentas. Ko galima pasimokyti iš Aleksandro Stulginskio?“.

Istorinė LR Prezidentūra pristato Aleksandrą Stulginskį (1885–1969), jauniausią šalies vadovą tarpukario Europoje. Muziejaus lankymas ir visos edukacinės veiklos nemokamos. Paskutiniai lankytojai į muziejų įleidžiami 15.30 val. Renginys prieinamas asmenims, turintiems judėjimo negalią.

Lietuvos nacionalinis muziejus (LNM) Vasario 16-ąją kviečia minėti visuose savo padaliniuose. 

Veiks Gedimino pilies bokštas ir keltuvas, Pilininko namas, Senasis arsenalas, Istorijų namai, Signatarų namai (nuo 14 iki 18 val.), Vilniaus gynybinės sienos bastėja, Kazio Varnelio namai-muziejus, Vinco Kudirkos muziejus (nuo 10 iki 15 val.), Jono Basanavičiaus gimtinė (nuo 10 iki 15 val.), Jono Šliūpo muziejus Palangoje.

Signatarų namai vasario 16 ir 17 d. kviečia lankytis nemokamai. Daugiau informacijos apie LNM parodas visuose padaliniuose – ČIA. 

Vasario 16 d. Šiauliuose VšĮ „Senųjų menų studija“ ir Vilniaus universiteto teatro grupė „ImproVU“ kviečia sekti interaktyvią ir provokuojančią eiseną – gatvės teatro reginį, 11.45 val. jis prasidės Prisikėlimo aikštėje.

Reginys atliepia istorinį įvykį, kai nepriklausomybės akto signatarai traukė fotografuotis chrestomatinei nuotraukai. 

Signatarų eisenos idėja kilo Nacionalinio muziejaus vyriausiajam dailininkui Eimantui Ludavičiui ir šokėjai, choreografei Jūratei Širvytei. Pasak jos, projekto tikslas buvo svarbų istorinį įvykį, tapusį lozungais ir mitingais padabintu minėjimu, priartinti prie šiuolaikinio žmogaus.

Kūrėjai drąsiai interpretuoja ir klausia, kas vyko po to, kai signatarai pasirašė dokumentą, nulėmusį mūsų valstybės likimą? Kaip signatarai reaguotų į šiomis dienomis vykstančius įvykius? Ieškodami atsakymų į šiuos klausimus, menininkai pasitelkė gatvės teatrą – demokratiškiausią meno formą ir Lietuvą pamilusio ispanų režisieriaus Adriano Schvarzsteino kūrybinį potencialą. Šiemet jis siekia labiau koncentruotis į personažų atskleidimą per judesį ir choreografiją. Pasirodyme bus daug siužetiškumo, veikėjų tarpusavio santykių atskleidimo ir nuorodų į šių dienų aktualijas – šiandieninės Lietuvos istorijos kultūros ir realybės ženklų. 

Kostiumus „signatarams” paruošė dailininkė Daiva Petrulytė, pelniusi tarptautinį pripažinimą po darbo seriale „Černobylis”. 

Ir kiti renginiai

Vasario 14 d., penktadienį, 18 val. Šiuolaikinio meno centre (ŠMC) atidaroma Augusto Serapino personalinė paroda „Kūno kultūra“. 

„Kūno kultūra“ – tai per 1.000 kv. m užimanti sporto salės interpretacija, kurioje lankytojai bus kviečiami lavinti ir kūną, ir protą, o sykiu – didžiausias ir ambicingiausias iki šiol menininko kūrybos pristatymas. Parodoje – funkcionuojantys treniruokliai, kur menininkas vietoje svarmenų panaudojo gipsinių skulptūrų kopijas. Sukurti tokius objektus menininką įkvėpė patirtis, įgyta besimokant Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje, kur meninis ugdymas paremtas klasikine metodika – kopijavimu iš natūros, tobulinant piešimo, tapybos ir skulptūros technikas. 

Kurdamas šiuos objektus, menininkas grįžo į mokyklos archyvą ir atkūrė to meto skulptūrų bei gipso modelių, naudojamų piešimo įgūdžiams lavinti, kopijas, parodoje jos eksponuojamos greta A. Serapino mokykloje sukurtų darbų – jo klasės draugų portretų, slieko ar ateivio atvaizdų – kopijų. 

Parodos atidarymo vakarą sporto klubo „Re.Formatas“ treneriai performatyviai atgaivins A. Serapino sporto salę naudodamiesi menininko sukurta kūno lavinimo įranga, o M. K. Čiurlionio menų mokyklos moksleiviai lavins piešimo įgūdžius, eskizuodami eksponuojamų klasikinių skulptūrų kopijas.

Anot parodos kuratorės Neringos Bumblienės, A. Serapino instaliacija, aktyvuojama tiek piešimo, tiek sporto praktikas atliekančių žmonių, kviečia atidžiau pažvelgti į Vakarų kultūros meno istoriją ir pergalvoti šiuolaikinę edukacijos sistemą, daugiausia grįstą pasikartojančiais veiksmais ir sunkiu darbu – parodoje jis prilyginamas treniruotėms sporto salėje. 

Parodą lydinti viešoji programa apims tiek sporto, tiek piešimo užsiėmimus lankytojams ir bendruomenėms, ji bus paskelbta netrukus. 

Paroda „Kūno kultūra“ veiks iki gegužės 4 dienos. 

Vasario 14 d. klube Tamsta – merginų grupė „The Backs“.  

„The Backs“ – tai Eglės Gadeikytės, Bertos Timinskaitės, Silvijos Pankūnaitės ir Algės Matekūnaitės kvartetas, „Eurovizijos“ gerbėjams pažįstamas kaip Jurijaus Veklenko, šiame konkurse atstovavusio Lietuvą Izraelyje, pritariamoji grupė, džiazo mylėtojams – iš džiazo festivalių. 

Grupės skiriamasis bruožas – daugiabalsiškumas. Merginoms talkins Artūras Daunys (klavišai), Matas Ričkus (gitara), Tadas Žukauskas (bosinė gitara), Tuomas J. Räsänen (mušamieji). 

Vasario 14 ir 15 d. Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre – miuziklo pagal britų rašytojo Roaldo Dahlio knygą „Matilda“ premjera. 

Miuziklas skirtas visai šeimai, tačiau ypač aktualus paaugliams, jį režisavo Rūta Bunikytė. 

„Ši muzika įvairi kaip vaiko gyvenimas: čia skamba ir lyrika, ir džiazas, ir rokas, ir salsa... Manau, kad ji labai patiks jaunimui, mėgstančiam pokyčius ir veržlumą“, – sako Vytautas Valys, spektaklio muzikos vadovas ir dirigentas. Spektaklyje dalyvauja Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistai, choro artistai, simfoninio orkestro kamerinė grupė, baleto trupės nariai ir Klaipėdos vaikų operos studijos auklėtiniai.

Vasario 14–16 d. Neringoje vyksta viena laukiamiausių žiemos švenčių – „Stintapūkis“. 

Šiemet „Stintapūkis“ kviečia susipažinti ir su Kuršių nerijos istorija bei kultūra, ir su gastronomija – žadama, jog Neringos kavinės ir restoranai visą šventinį savaitgalį ruoš ypatingus žuvies patiekalus. 

Be tradicinių renginių, žvejybos varžytuvių, poledinės žūklės bumbinimo pamokų, koncertų ir kitų renginių naujojo kultūros centro „Agila“ erdvėse bei edukacinių užsiėmimų, pirmąkart vyks šventinė eisena su vietos žvejais ir ledrogėmis. Jei tik šaltukas išsilaikys, šventėje bus galima išvysti unikalų šio gamtinio regiono fenomeną – apskardą, kai Kuršių marios, vėjas ir šaltis pakrančių objektus paverčia tikrais meno kūriniais. 

Norintys giliau pažinti vietovės gamtą ir kultūrą, šeštadienį kviečiami dalyvauti visos dienos ekskursijose su vietiniais gidais. Dalyvių patogumui, ekskursijų pradžia numatyta ir Klaipėdoje, ir Nidoje.

Šventės proga įvažiavimas lengvaisiais automobiliais į Neringą nemokamas nuo vasario 14 d. 12 val. iki vasario 15 d. 12 valandos. Šventinio savaitgalio programa – ČIA. 

Valdovų rūmų muziejuje atidaryta paroda „Atsivėrimai. Iš Lietuvos banko dailės rinkinio“. 

Lietuvos banko dailės rinkinys – mažai žinomas ar juolab matytas. Valdovų rūmų muziejuje rengiama paroda suteikia unikalią galimybę pamatyti nedidelę dalį iš beveik 200 Lietuvos banko dailės kūrinių, plačiajai visuomenei jie pristatomi pirmą kartą.

Parodoje eksponuojami tarpukario ir šiuolaikinių Lietuvos dailininkų Petro Rimšos, Antano Žmuidzinavičiaus, Justino Vienožinskio, Augustino Savicko, Jono Švažo, Adomo Galdiko, Juozo Mikėno, Dalios Kasčiūnaitės ir kitų darbai. Lietuvos banko dailės rinkinys nuo pat pradžių buvo kaupiamas (ir dabar kaupiamas) kaip institucijos poreikius tenkinanti kolekcija. Rinkinio kaupimo principai atitinka daugelio Europos šalių centrinių bankų tradiciją: kūriniai įsigyjami interjerams puošti, estetinei aplinkai sukurti.

Vilniaus dailės akademijos parodų erdvėje „Titanikas“ atidaryta skulptoriaus Tauro Kensmino paroda „Įlanka“.

Paroda „Įlanka“ yra nuosekli autoriaus kūrybinių ieškojimų ir žaidimų tąsa. Savo meninėje praktikoje Tauras Kensminas neretai grįžta prie vandens, kaip tam tikros beribės ir neapčiuopiamos, viską supančios bei gyvybei palaikyti būtinos substancijos, temos. 

„Nuo tada, kai pradėjau save sąmoningai suvokti, visuomet jutau nepaaiškinamą trauką vandeniui. Tamsios gelmės baimė ir suvokimas, jog vanduo yra būtina egzistavimo sąlyga, mano sąmonėje visada buvo greta. Kartu svarbi vandens kaip kelio samprata. Teoriškai – keliaudamas vandeniu (ir palei jį), gali atsidurti beveik bet kuriame žemės taške. Tai kelias, kurio neįmanoma sunaikinti – gali pakeisti upės tėkmės vagą ar ją užtvenkti, tačiau vanduo vis vien ras būdą prasiskverbti“, – sako T. Kensminas. 

Vilniaus miesto galerijoje „Meno niša“ atidaryta jaunosios kartos menininkų dueto Paulinos Vasiliauskaitės ir Žilvino Baranausko paroda „Būtybė“. 

Parodos autoriai, Paulina Vasiliauskaitė ir Žilvinas Baranauskas, – dvi priešingos asmenybės, kuriančios skirtingose disciplinose. Tad ir parodoje susipina lygiagretūs, tačiau dabartyje susitinkantys žvilgsniai: praeities atgarsiais aidintis nostalgijos jausmas ir mitais apipintas nerimas dėl likimo. 

Paulina Vasiliauskaitė (g. 2000) – dizainerė, kurianti istorijas per daiktus, formas ir medžiagas. Jos kūryboje lietuvių tautosakos ir mitologijos įkvėpti dizaino objektai atspindi žmonių pasąmonę, meilę ir kolektyvines baimes. Paulina šiuo metu studijuoja Dizaino magistrantūrą Vilniaus dailės akademijoje. 2021–2022 m. ji studijavo Nyderlanduose Hagos Karališkojoje dailės akademijoje.

Žilvino Baranausko (g. 2000) kūryboje susiduria įvairios medijos: animacija, kompiuterinė grafika, performanso bei videomenas, piešimas mišria technika. Ž. Baranauskas yra Karališkosios Hagos menų akademijos, vizualiųjų menų bakalauro studijų absolventas, šiuo metu gyvenantis ir kuriantis Vilniuje.

Vasario 19 d., trečiadienį, 17.30 val. Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešojoje bibliotekoje (H. Manto g. 25) bus pristatomas Miglės Anušauskaitės komiksas „Daugiau, nei mato akys: komiksas apie Praną Domšaitį ir meno sroves“. 

Leidinys skaitytojus supažindins su vienu žymiausių lietuvių išeivijos tapybos atstovų, ekspresionistu Pranu Domšaičiu. 

Edukacinio pobūdžio komikse, skirtame ir vyresniųjų klasių moksleiviams, ir suaugusiesiems, patrauklia forma pasakojama apie P. Domšaitį ir plačiau supažindinama su meno srovėmis, su kuriomis daugiau ar mažiau susijusi šio dailininko kūryba.