Sausis kine. Geriausi filmai – nuo popso iki puotų akims ir net širdims

Kūniškumas, lytiškumo akcentai yra neatskiriamas dabarties kino požymis, o kai kurių kūnų nuotykiai ne tik džiugina, bet ir trikdo.

Nicole Kidman. Kadras iš filmo „Gera mergaitė“.

Sausis kine kaip niekada sklidinas įvairių, įdomių filmų ir patvirtina taisyklę – kuo daugiau jų gaminama, tuo daugiau sukuriama vertų dėmesio kūrinių. Tradiciniams siužetams siekiama rasti netikėtų, stebinančių kino formų, ir – o stebukle – yra originalių, net provokuojančių istorijų.

Pagrindinių vaidmenų pozicijose ir net komerciniame repertuare randasi vis daugiau režisuojančių moterų, vadinasi, ir įvairesnių požiūrių. Kūniškumas, lytiškumo akcentai yra neatskiriamas dabarties kino požymis, o kai kurių kūnų nuotykiai ne tik džiugina, bet ir trikdo. Vis dažniau uždainuojantys personažai bet kurio žanro ir stiliaus filme gresia tapti eiliniu reiškiniu.

Grožis ir jo priešnuodžiai

Repertuare jau įsibėgėjo Paolo Sorrentino „Partenopė“, apie kurią socialiniuose tinkluose nepasisakė tik tinginiai. Tarp įvairių žiūrovų grupių populiaraus (tai retenybė) režisieriaus filmas man pasirodė dar viena asmeniška jo odė XX a. italų kinui, o ne vien jaunystės, Neapolio ir apskritai gyvenimo šlovinimas. Odė filmams, kuriuose liūdnų žmogiškų santykių apie tikrų jausmų troškimą istorijos visai natūraliai tapdavo šiuolaikiniais epais (Michelangelo Antonioni teatralogija), o asmeniški vaikystės prisiminimai deformuodavosi į šmaikščiausias ir tiksliausias universalias istorijas (Federico Fellini „Amarkordas“). Tų filmų epocha praėjo, bet jų ilgesys ir pastanga susigrąžinti laiką – ne. Gal todėl užburiančių formų, spalvų, peizažų „Partenopėje“ daugiau nei turinio, o siužetą sudaro jaunos antropologės Partenopės gyvenimo malonumų ir tragizmo stebėjimas. Filmas sukurtas kartu su Yves‘o Saint Laurent‘o mados namais, ir šis kone tiesioginis puotos akims pažadas įgyvendinamas su ypatinga aistra.