VŽ rekomenduoja: renginiai per šventes

Gruodžio 20, 21 ir 28 d. Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre – teatralizuotas reviu „Sapnai apie Brodvėjų“. 

„Sapnai apie Brodvėjų“ – muzikinis pramoginis reviu, pasakojimas apie troškimą pasiekti savąjį Olimpą. Jame skamba žinomų miuziklų melodijos, jas papildo siužetinė choreografija. Reviu atliks teatro solistai, choristai, baleto trupės šokėjai. Režisierė Rūta Bunikytė šiame teatre pastatė miuziklus „Boni ir Klaidas“ bei „Čikaga“. 

Gruodžio 20–22 d. Vilniuje, menų fabrike „Loftas“ (Švitrigailos g. 29), – paskutinės minutės kalėdinė mugė. 

Jos rengėjai žada, kad „Uptown Christmas Market“ ir šiemet išgelbės neturėjusius laiko kankintis kamščiuose ir didžiuliuose prekybos centruose. Ant mugės prekystalių – beveik 100 originalių lokalių prekinių ženklų – vaikams, tėvams, seneliams, augintiniams, namams ir t. t. Daugiau informacijos – ČIA. 

20–22 d. Vilniuje, Kalėdos Lukiškių kalėjime: gastromugė. 

Mugės rengėjai žada „gurmaniškų skonių šventę, pilną uogienių, saldumynų, kavos, džiovintų svirplių, prieskonių, gardžių padažų ir kitų valgomų dovanų“, kurią „papildys degustacijos, naujų produktų pristatymai, muzika, šokiai, gyvi pasirodymai ir atributika, paruošta kelionei po eglute – sau ar kitiems“. Daugiau informacijos – renginio feisbuko paskyroje. 

Gruodžio 21, 22 d. Klaipėdoje, urbanistinėje HOFO erdvėje (Danės g. 8), – kalėdinis „Žibinto turgus“. Skelbiama, kad tai bus „tikra kūrybos ir šviesos šventė, kurioje savo kūrinius pristatys ir menininkai“.

Šeštadienį, gruodžio 21 d., šventinę nuotaiką stiprins „Ašaka“ – talentinga ir ambicinga Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) Klaipėdos fakulteto II kurso režisierių grupė, kuriai vadovauja žinomas vengrų režisierius Árpádas Schillingas, bei LMTA II kurso Valentino Masalskio aktoriai. Pirmąją renginio dieną užbaigs Klaipėdoje gerai žinomi DJ’ai „Diskonektai“. 

Nemokamas renginys gruodžio 21 d. vyks 14–20 val.; gruodžio 22 d., sekmadienį, – 12–16 val. 

Gruodžio 21 d. 14 val. Vilniuje, Sapiegų rūmuose, – dirbtuvės, jose menininkai Monika Kornilova ir Artūras Mitinas papasakos apie baroko architektūros ir dizaino subtilybes, padės suprasti meno kūriniuose slypinčias filosofines ir politines idėjas. 

Kartu su dirbtuvių dalyviais iššifravę puošnių reljefų ir įmantraus dekoro kalbą menininkai kvies kurti bareljefą, įkvėptą barokui būdingų technikų. 

Visai šeimai pritaikytų dirbtuvių trukmė – 1 val. 30 min. Jei lankytojams reikalingas vertimas į gestų kalbą ar norima dalyvauti dirbtuvių praktinėje dalyje, pritaikytoje turintiesiems regos negalią, kviečiama parašyti el. paštu [email protected].

Tuo pačiu verta priminti, kad Sapiegų rūmai tapo pirmąja institucija regione, bendradarbiaujančia su „Bloomberg Philanthropies“ ir prisistatančia „Bloomberg Connects“ programėlėje. Tai nemokama meno ir kultūros platforma, suteikianti prieigą prie daugiau nei 350 kultūros objektų visame pasaulyje. 

Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje tęsiasi koncertų ciklas „Kalėdos Filharmonijoje“. 

Gruodžio 22 d. 12 val. Kalėdų muzikos savaitėje – berniukų ir jaunuolių choras „Ąžuoliukas“ su kalėdinių giesmių programa, 28 d. 19 val. – Lietuvos kamerinis orkestras su savo meno vadovu ir solistu Sergejumi Krylovu bei norvegų violončelininke Sandra Lied Haga. 

Visa „Kalėdų Filharmonijoje“ programa – ČIA. 

Gruodžio 27 d. 17 val. Sapiegų rūmuose prasideda ilgasis svetingumo savaitgalis – iki pat Naujųjų metų rūmuose kviečiama lankytis nemokamai.

18 val. Didžiojoje menėje vyks pirmosios šių rūmų parodos „Užuovėja“ leidinio sutiktuvės. Edgarą Gerasimovičių ir Virginiją Januškevičiūtę, parodos kuratorius ir knygos sudarytojus, kalbins meno istorikė Indrė Urbelytė. Leidinį sudaro parodos gidas, fotodokumentacija (fotografai Andrej Vasilenko, Emilija Filipenkovaitė ir Saulė Gerikaitė) ir tekstai, kuriuos parašė parodos dalyviai arba kurie skirti jų kūrybai. 

Paroda „Užuovėja“ Sapiegų rūmuose veiks iki šių metų pabaigos. 

Gruodžio 27 d. 20 val. Vilniuje, džiazo klube „Jazz Cellar11“ (Aušros vartų g. 11), – Leonido Šinkarenkos kvartetas „Jazz 4N“.

Vytautas Labutis (saksofonai), Leonidas Šinkarenko (boso gitara) ir Linas Būda (mušamieji) – asmenybės, apie kurias nereikia pasakoti istorijų, nes jos pačios kuria Lietuvos džiazo istoriją ir patenka į žinomiausių Lietuvos džiazo muzikantų dešimtuką. Prie kvarteto neseniai prisijungęs jaunasis pianistas Andrius Savčenko papildo ansamblio skambesį brandžia ir modernia muzikine kalba.

Gruodžio 28 d. 20 val. Vilniuje, muzikos klube „Tamsta“ – grupės „Antis“ 40-mečio koncertas. 

Žadama, kad Algirdo Kaušpėdo ir Viktoro Diawaros dueto „KAnDIs“ koncerte naujai suskambės legendiniai „Anties“ hitai. Kelionę per grupės muzikinę ir kultūrinę evoliuciją, pradedant nuo drąsių performansų sovietmečiu iki šių dienų eksperimentų, „papildys ypatingi svečiai“.

Vilniuje, Dailininkų sąjungos galerijoje (Vokiečių g. 2) atidaryta Evaldo Janso paroda „MOrka. Memai“.

2020–2024 m. „Paviljono“ rūsyje Vilniuje ir virtualiose erdvėse veikusi galerija „MOrka“, „sociokultūrinis Evaldo Janso performansas“, garsėjo „alternatyvių, ausaideriškų menininkų kūrybos pristatymais“. Sumanyta kaip alternatyva ir akibrokštas netoliese veikiančiam MO muziejui, „MOrka“ kartą sėkmingai įsiveržė į šio muziejaus salę, netiesiogiai pristatyta Oskaro Koršunovo kuruotoje parodoje „Vilniaus pokeris“ (2023). Tapybą, skulptūrinius objektus, erdvės instaliacijas, performansus, filmus, dokumentinius reportažus, literatūrą kuriantis E. Jansas meninėje praktikoje naikina skirtį tarp meno ir gyvenimo, gamtos ir kultūros, savęs ir kitų. Jo kūrybai būdinga skaudi ir brutali transgresija – tvarkų pažeidimas, veikimas anapus sveiko proto ribų. Jansas, regis, teikia pirmenybę tapsmui, o ne tapatybėms. 

Pasak menotyrininkės Erikos Grigoravičienės, „MOrka“ užsidarė, bet tebegyvuoja toliau. Jai labiau tinka ne in memoriam, o memų modelis. „MOrkos“ veiklos vaizdo dokumentai lyg replikatoriai plinta pasitelkdami įvairias „mašinas“, šiuo atveju – Janso asmeninę parodą LDS galerijos salėse. Prasidėjusi nuo paveikslo („Graužk morką“), „MOrka“ tam tikra prasme išlieka postinternetinėje, postskaitmeninėje Janso tapyboje. Nutapydamas pakeistą selfio, populiarios socialinių tinklų ar reportažinės fotografijos versiją, derindamas vaizdą ir tekstą, Jansas kartoja ir dekonstruoja memų sandarą ir replikacijos mechanizmus. Dažnai tapo ant fotodrobės, kur jau atspausdintas koks nors skaimeninis produktas – schema ar reklama. Be autoportretų, jį dar domina ekosistemų naikinimo tema, gyvūnų pasaulio realijos, į Apoloną atvirtusi Laisvės statula, varliagyvio reportažas iš meno šventovės. Ypač atkakliai kartojasi grybų motyvas. Baravykas tampa nuomonės formuotoju. Grybai – tai tarpininkai, trūkstama grandis ne tik tarp augalų ir gyvūnų, bet ir tarp genų ir memų. Be kitų plačiai žinomų savo veiklų, jie okupuoja smegenis turinčias genų talpyklas ir aktyviai dalyvauja memų apykaitoje. 

Galerija veikia II–V 12–19 val., VI 12–17 val., paroda veiks iki 2025 m. sausio 31 d. 

Kaune, Nacionalinio M. K. Čiurlionio muziejaus padalinyje Galaunių namuose-muziejuje, atidaryta pirmoji parodą iš serijos „Kolekcininkai“ – „Edvardas Mickevičius – dekoratyvinių lėkščių kolekcija". 

Pasak muziejininkų, ciklą „Kolekcininkai“ įkvėpė pats Paulius Galaunė, buvęs ne tik bibliofilas, bet ir grafikos kūrinių – ekslibrisų, estampų, piešinių – kolekcininkas ir tyrinėtojas. Šį pomėgį jis paveldėjo iš savo tėvo ir sukaupė daugiau nei 800 XVII–XX a. ekslibrisų, per 12.000 knygų ir daugiau nei 1.200 grafikos kūrinių, kurie šiuo metu saugomi Galaunių namuose-muziejuje. 

Pirmoje šios serijos parodoje „Kolekcininkai: Edvardas Mickevičius – dekoratyvinių lėkščių kolekcija“ pristatoma per 325 išskirtinių lėkščių iš kolekcininko rinkinio, kurį jis kaupia nuo 1985 m. – jau beveik 39 metus. Iš daugiau nei 1.000 per šį laikotarpį sukauptų lėkščių parodai atrinktos pačios įdomiausios – rankų darbo, įvairių formų, dydžių ir dekoravimo technikų lėkštės iš skirtingų pasaulio šalių. Eksponuojamos lėkštės pasižymi paskirčių ir dizaino įvairove: antikvarinės ir šiuolaikinės, dekoratyvinės, sieninės, kabinetinės, stalo, servizų, proginės, autorinės bei vienetinės. 
Paroda veiks iki 2025 m. kovo 30 d., visos parodos Nacionaliniame M. K. Čiurlionio muziejuje ir jo padaliniuose – ČIA. 

Telšiuose, Vilniaus dailės akademijos Telšių galerijoje, veikia Jurgos Barilaitės personalinė paroda „Dugnas“.

Ši paroda yra didesnio (AV17) galerijos vykdomo projekto dalis, kurio metu žymių tarpdisciplininių menininkų kūryba pristatoma nuo sostinės nutolusiuose Lietuvos miestuose. 

„Dugnas“ – trečioji Jurgos Barilaitės vystomo projekto „Gyvųjų sapnai ir mirusiųjų svajonės“ dalis. Šiuo projektu autorė tyrinėja skirtingus pasipriešinimo ar išsilaisvinimo iš radikalių galios ideologijų būdus. Ieškodama sąsajų tarp kūno, kalbos bei abstrakčios simbolikos, menininkė kuria alternatyvias rezistencijos strategijas, atskleidžia kovos prieštaringumą ir tuo pačiu ieško susitaikymo su likimu. 

Jurga Barilaitė (g. 1972) yra tarpdisciplininė menininkė, tapytoja ir asambliažų, tekstų, performansų bei videomeno kūrėja. Jos darbų yra įsigijęs Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, MO muziejus, „Noewe“ meno fondas bei meno kolekcininkai Lietuvoje, Latvijoje, Vokietijoje, Švedijoje, Austrijoje, Prancūzijoje, Šveicarijoje.

Paroda veiks iki sausio 11 d. 

Panevėžio menų centre „Stasys Museum“ veikia garsaus austrų tapytojo, performansų kūrėjo, avangardinio judėjimo Vienos akcionizmas įkūrėjo ir žymiausio atstovo Hermanno Nitscho (1938–2022) paroda „Gesamtkunstwerk“ („Totalinis meno kūrinys“). 

N-18 pažymėta ekspozicija kviečia pažvelgti į netradicinį H. Nitscho meno pasaulį – pirmą kartą Lietuvoje eksponuojamoje parodoje pristatoma plati menininko kūrybos kolekcija, paskolinta Graco meno kolekcininkų ir Vienoje veikiančio Nitscho fondo. 

Parodoje skleidžiasi technikų įvairovė, skirtingos medijos ir Vienos akcionizmo meistro filosofinės citatos, atspindinčios kone 60 metų trukusią jo kūrybą – gesamtkunstwerk manifestaciją, kelią link jo dramos O. M. teatro ir pirmąjį pilną 6 dienų trukmės performansą. 

Ekspozicijoje dalyvauja ir Jonas Mekas, ilgametis Nitscho draugas. Atskiroje muziejaus erdvėje – ilgame siaurame balkone, rodomas jo filmas „Scenos iš Hermanno Nitscho gyvenimo“ žymi abiejų menininkų per daugiau nei 50 metų nueitą draugystės kelią, jų ieškojimus, kelionių patirtis, šventes, dalyvavimą Nitscho akcijose.

Paroda pristato H. Nitscho kūrybą nuo 7-jo dešimtmečio pradžios, kai palikęs figuratyvinę tapybą, jis pradėjo kurti veiksmo tapybą (action painting): taškymas dažais, o vėliau ir gyvūnų krauju, vynu, pienu, vaisių sultimis ir t. t. H. Nitscho kūriniai eksponuojami ketvirtajame „Stasys Museum“ aukšte, šalia nuolatinės Stasio Eidrigevičiaus parodos „Icon-O-Stasys“. 

Paroda veiks iki 2025 m. kovo 30 dienos. 

Šiauliuose, Fotografijos muziejuje (Vilniaus g. 140), atidaryta fotomenininko Sauliaus Paukščio kūrybos apžvalginė paroda „Vaizdai ir Regėjimai“. 

Tai iki šiol didžiausias ir išsamiausias autoriaus kūrybos pristatymas,  apimantis daugiau kaip 4 dešimtmečių kūrybos laikotarpį – nuo pirmųjų mokyklinių fotografijos bandymų iki naujausių, šiais metais sukurtų darbų. Paroda aprėpia svarbiausias menininko kūrybines temas, idėjas, maišto formas, technikų raiškas. Ji svarbi formuojant vientisą autoriaus fotografinį paveikslą, atskleidžia platų jo kūrybos spektrą skirtingais laikotarpiais. 

Fotomenininkas avangardistas, visuomenininkas ir įvairių meno akcijų organizatorius S. Paukštys (g. 1964) Lietuvos fotografijos padangėje pasirodė paskutinį sovietmečio dešimtmetį. Pradėjęs fotografuoti klasiokų gyvenimą, studentavimo laikais Kaune 1982–1987 m. rimtai pasinėrė į fotografijos kūrybą, eksperimentus ir savito kūrybinio kelio paieškas. Čia lemiamos reikšmės turėjo pažintys su Arūnu Kulikausku, Gintautu Stulgaičiu, Visvaldu Dragūnu ir įsitraukimas į neformalios „Plėšriųjų“ grupės veiklą. Šis savotiškų fotografijos „chuliganų“ kūrybinis susivienijimas tapo išskirtiniu reiškiniu šiuolaikinėje Lietuvos fotografijoje, turėjęs įtakos ir S. Paukščio kūrybos filosofijos ir braižo formavimuisi. 

Kintant laikui S. Paukščio kūryba keitėsi ir yra labai įvairi, tačiau joje galima įžiūrėti pasikartojančių motyvų – visais laikotarpiais ryškus socialinis autoriaus kūrybos aspektas, fotografija jam svarbi kaip bendravimo būdas, kaip priemonė išreikšti poziciją, per fotografiją autorius permąsto istoriją, „stebi“ gimtojo Vilniaus istorinio ir šiuolaikinio peizažo kaitą ir santykį. 

Parodos kuratorė Vilija Ulinskytė-Balzienė, joje eksponuojami kūriniai iš Fotografijos muziejaus,  MO muziejaus, Lietuvos fotomenininkų sąjungos, Ramučio Petniūno rinkinių ir autoriaus archyvo. 

Paroda veiks iki 2025 m. kovo 2 d.

Nidoje, Kuršių nerijos istorijos muziejuje (Pamario g. 53), veikia gyvosios istorijos paroda „Muziejų kuriame kartu ’24. Atradimai“. 

Mažosios (Prūsų) Lietuvos bendruomenė ketvirtą kartą įsitraukė į gyvosios istorijos parodos „Muziejų kuriame kartu“ procesą ir pasidalijo jautriomis asmeninėmis istorijomis bei jas įkūnijančiais daiktais. Šių metų parodos tema – „Atradimai“, taigi žmonės buvo kviečiami pasidalinti savo „muziejinėmis vertybėmis“, kurias yra atradę pamario krašte. Tarp parodos eksponatų – vertingi radiniai, menantys Europos pašto kelią, asmeninės relikvijos, kuršininkų rankų darbo daiktai – ypatingą emocinį krūvį turintys autentiški krikštai bei kryžiai, išsaugoti šviesaus atminimo Eduardo A. Jonušo ir jo žmonos Vitalijos Jonušienės. 

Parodoje pristatomos ir dviejų ypatingų namų Preiloje bei Nidoje istorijos. Preilos seniūnui Fritzui Pinkiui priklaususiame name (dabar – Preilos g. 87), kuriame iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos veikė parduotuvė, paštas ir mažas viešbutėlis, buvo rasti palėpės lubų perdangoje paslėpti dokumentai. Intriguoja ir dokumentai iš namo Nidoje, buvusioje Atragio gatvėje (vok. Haken), kuriame tarpukaryje veikė Fritzo Leissnerio krautuvė. Šis namas nebeegzistuoja – dabar jo vietoje stovi Neringos savivaldybė (Taikos g. 2).

Paroda veiks iki 2025 m. vasario 28 d. 

VŽ primena: Lietuvos nacionalinio muziejaus Istorijų manuose (T. Kosciuškos g. 3, Vilnius) veikia Antano Sutkaus fotografijų paroda „Saldus (nomenklatūros) gyvenimas“. 

„Šios parodos idėja gimė, kai 2022 m. Vladimiras Putinas paskelbė plataus masto invazinį Rusijos karą prieš Ukrainą, – muziejaus pranešime cituojamas parodos kuratorius Thomas Schirmböckas. – Susisiekiau su Antanu Sutkumi ir sutarėme, kad savo turimomis priemonėmis – informacija ir fotodokumentais – galime atkreipti dėmesį į diktatūrinių sistemų keliamą pavojų. Žinojau, kad A. Sutkus savo archyvuose turi unikalių nomenklatūros gyvenimą atskleidžiančių fotografijų, kurios parodo skaudų disonansą tarp Sovietų Sąjungos viešai deklaruotos „beklasės visuomenės“ ir nelygybės kupinos realybės okupuotoje Lietuvoje.“ 

Parodoje eksponuojamos A. Sutkaus fotografijos pasakoja apie uždarus nomenklatūros vakarėlius, politinių sprendimų arenomis tapusias medžiokles, „broliškos meilės“ bučinius, prabangų gyvenimą ir kitiems nepasiekiamą galią. Greta eksponuojamos ir menininko fotografijos, rodančios tai, ką daug kas dar prisimena – paprastų neprivilegijuotų žmonių gyvenimą, jų kasdienybę ir valdžios organizuotas viešas šventes. 

Visos parodos ir renginiai Lietuvos nacionaliniame muziejuje ir jo padaliniuose – ČIA. 

VŽ primena: Lietuvos meno pažinimo centre „Tartle“ veikia paroda „Vien šventieji“, joje eksponuojama dalis didžiausios pasaulyje viešai prieinamos privačios lietuvių liaudies dailės kolekcijos, itin reti ankstyvieji bažnytinės dailės kūriniai, modernistų, lietuvių dailės klasikų ir jaunosios kartos menininkų darbai. 

Kuratorių dr. Skaidrės Urbonienės ir Emilijos Vanagaitės sudėliotas fragmentiškas septintosios „Tartle“ parodos pasakojimas pristato svarbiausias lietuvių liaudies krikščioniškosios dailės ikonografines temas: nuo universalių skausmą (Pieta, Rūpintojėlis, Jėzaus Nukryžiavimas), krikščioniškąją meilę bei viltį (Švč. Mergelė Marija Maloningoji), kovą prieš blogį (šv. Jurgis), atgailą (šv. Marija Magdalietė) išreiškiančių įvaizdžių iki lokalių, bet tautos religinei ir nacionalinei tapatybei svarbių atvaizdų (Aušros Vartų Švč. Mergelė Marija, Šiluvos Švč. Mergelė Marija, šv. Kazimieras). 

Pasivaikščiojimas po parodą su kuratore E. Vanagaite – ČIA. 

Dar vienas priminimas: Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose veikia tarptautinė paroda „Pacai. Istorijos sodo lelijos“. 

Paroda skirta ypatingai Lietuvos didikų giminei, palikusiai ryškų pėdsaką mūsų valstybės istorijoje. Grafai Pacai dalyvavo daugelyje Lietuvos valstybės ir visuomenės gyvenimo sričių. Dažnai išsiskyrė kaip įžvalgūs politikai ir diplomatai, talentingi karvedžiai, stropūs ganytojai, Bažnyčios rėmėjai, dosnūs meno mecenatai, sumanūs žemvaldžiai: nuo XV a. Pacų giminės atstovai 18-a kartų buvo tapę Lietuvos ir Lenkijos senatoriais, 11-a kartų užėmė LDK ministrų postus, 21-ą kartą buvo skiriami aukštais Lietuvos valstybės dignitoriais, net penki giminės atstovai buvo vyskupai. 

Parodos ir renginiai Valdovų rūmų muziejuje – ČIA.