Kad žmonės pasitikėtų teismais, jie pirmiasiai t.b. nepriklausomi nuo politikų ir vykdomosios valdžios. Dabar teisėjai net skirdami atlyginti nukentėjusiai pusei bylinėjimosi išlaidas priversti vadovautis Teisingumo ministerijos nurodymais. Apie kitas teismų "nepriklausomumo" ir "nešališko" apraiškas, kai viena iš bylinėjimosi pusių yra valdžios institucija, ir šnekėti nereikia - vis dar tęsiasi Grybauskaitės darytas nuožmus spaudimas teismams "teisingai" atstovauti valstybės interesams / pozicijai.

Puikus straipsnis

"Advokatas taip pat siūlo persvarstyti Lietuvoje prigijusį standartą, pagal kurį negalima riboti nei advokatų teismui teikiamų dokumentų apimties, nei jų kalbų trukmės teismo posėdžio metu." Riboti negalima, bet ribojama:) Kitaip sakant, advokatas dokumentus gali teikti, bet teismas gali atsisakyti juos prijungti prie bylos. Vietoje argumento teisėjas gali bile ką pasakyti. "Tokias taisykles jis privalo „surasti“, jei reikia, išvesdamas jas iš bendrųjų principų ir neapibrėžtų kategorijų, tokių kaip teisingumas, sąžiningumas, gera valia, teisėti lūkesčiai ir pan. Natūralu, kad skirtingų teisėjų požiūris į tokias kategorijas gali skirtis. Tą požiūrį suvienodinti siekia Aukščiausieji teismai." Tai gal ir pradėkime nuo to, kodėl skirtingų teisėju požiūris į "teisingumą, sąžiningumą, gerą valią, lūkesčius ir pan." skiriasi?:) Ir nereikia kurti iliuzijų dėl Aukščiausiojo teismo, nes jis priima nagrinėti tik iki 5% bylų.

Sąžinės, moralės reik