Apie baudas ir kraugerę Konkurencijos tarybą
Tai tema, dėl kurios Konkurencijos taryba dažnai atsiduria dėmesio centre. Godi, neracionali, kraugeriška Konkurencijos taryba (KT).
Ir visgi baudų skyrimas turi tikslą, o KT turi misiją. Saugodama konkurenciją dėl vartotojų gerovės, KT skiria baudas konkurenciją ribojančioms įmonėms tam, kad jas atgrasytų nuo tokio elgesio. Taip, atgrasytų. Ne tam, kad pasipelnytų (Konkurencijos tarybos skirtos baudos mokamos į valstybės biudžetą ir institucijos finansavimo niekaip nelemia skirtų baudų suma).
Ne tam, kad atrodytų sėkmingesnė (institucija matuoja savo veiksmais sukuriamą naudą, vadovaudamasi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) parengta metodika. Pagal ją naudos dydį lemia nutrauktos žalingos praktikos, o ne paskirtų baudų dydžiai). Ne siekdama dėmesio (komunikacijos specialistų teigimu, pastarąjį skatina protingų žmonių nuotraukos, todėl socialiniuose tinkluose skelbiame informaciją apie mokymus bei susitikimus su iškiliais akademikais ir kitais profesionalais).
Būtinybę už konkurencijos teisės pažeidimus skirti atgrasančias baudas išrado ne Konkurencijos taryba ir net ne Lietuvos įstatymų leidėjai. Ją pripažįsta visas civilizuotas pasaulis. Pavyzdžiui, Europos Komisija skelbia, kad, skirdama pinigines sankcijas, siekia atgrasyti įmones nuo konkurencijos ribojimų, EBPO rekomendacijoje dėl efektyvių veiksmų prieš kartelinius susitarimus numatyta, kad už pažeidimus turi būti taikomos veiksmingos atgrasančios sankcijos.
Lietuvoje numatytos baudų už konkurencijos teisės pažeidimus taisyklės pagrįstos tam tikra logika – jos turi užtikrinti atgrasymą ir sutrukdyti išvengti baudos sumokėjimo, bet kartu neleisti sukurti pažeidėjams nepakeliamos finansinės naštos. Todėl bauda negali viršyti pažeidėjo (ekonominio vieneto) 10% bendrųjų metinių pasaulinių pajamų praėjusiais finansiniais metais, pažeidėjas gali prašyti sumažinti ar išdėstyti jam skirtą baudą dalimis, pasinaudoti galimybe nemokėti baudos iki galutinio sprendimo įsiteisėjimo, pateikdamas finansinę garantiją ar laidavimo draudimą.
Kodėl bauda skiriama ekonominiam vienetui, t. y. dariniui, kurį gali sudaryti kelios skirtingos susijusios bendrovės, net jeigu pažeidimo veiksmus atliko tik viena ar kelios iš jų?
Įsivaizduokite situaciją. Bendrovė „Verslininkas ir sūnūs“ prekiauja prekėmis ir dalyvauja karteliniame susitarime dėl šių prekių kainų. Konkurencijos taryba išaiškina kartelį ir skiria bendrovei ženklią baudą. Bendrovei nepatinka bauda (atgrasymas veikia!). Bet tada verslininkui gimsta geniali mintis. Jis išskaido bendrovę į tris – „Verslininkas tėvas“ ir patronuojamas „Mėgstamiausias sūnus“ bei „Kitas sūnus“. Nauja įmonių grupė parengia sudėtingą veiklos strategiją (prisirašo įvairių sutarčių, sukuria matricinę (taip sako verslininkai) struktūrą ir t. t.), kurios rezultatas toks, kad „Kitas sūnus“ toliau dalyvauja kartelyje, tačiau praktiškai negauna pajamų (ne veltui verslininkas labiau mėgsta kitą sūnų!). Nėra pajamų – nėra nuo ko paskaičiuoti baudą už kartelinį susitarimą. Sudie, atgrasyme. Lik sveika, vartotojų gerove.
Neseniai viešojoje erdvėje skaičiau teiginį, kad Konkurencijos tarybos sprendimas lėmė vienos bendrovės bankrotą. Nepamenu tokio atvejo. Tiesa, mano pasąmonė atgaivina atvejį ar du, kai bendrovė paskelbė bankrotą, galimai siekdama išvengti baudos už konkurencijos teisės pažeidimą. Jeigu atmintis neapgauna, buvo ir atvejų, kai pažeidėja bankrutuoja ar nustoja gauti pajamas, tačiau ta pačia veikla ima verstis kita, tiems patiems asmenims priklausanti bendrovė-feniksas (gimsta naujas sūnus).
Jeigu bendrovė, dalyvavusi karteliniame susitarime, iš tiesų patiria finansinių sunkumų, KT vertina tokius duomenis. Pabrėžiu – duomenis. Ne deklaracijas. Jeigu tikrai egzistuoja išskirtinės aplinkybės, baudas sumažiname itin ženkliai. Pavyzdžiui, 2020 metais, atsižvelgusi į kino sektoriui per COVID-19 pandemiją taikytus veiklos apribojimus, KT sumažino filmų platinimo bendrovėms už dalyvavimą kartelyje paskaičiuotas baudas 80%.
Dar vienas užtikrintas būdas išvengti baudos – pranešti Konkurencijos tarybai apie dalyvavimą draudžiamame susitarime ir tokį dalyvavimą nutraukti. Pastaraisiais metais matome vis daugiau sąmoningo verslo, kuris naudojasi tokia galimybe.
Tai tiek tos mano refleksijos apie praeitį. Artėja Naujieji metai, tad geriau žvelgti į ateitį. Linkiu, kad ji atneštų kuo daugiau našumo ir klestėjimo verslui bei gerovės vartotojams. Ir kuo mažiau konkurencijos teisės pažeidimų. Tada nereikės ir skaičiuoti baudų.
Komentaro autorė – Eglė Malonytė, Konkurencijos tarybos Konkurencijos politikos grupės vadovė
