Teisinių paslaugų rinka auga, iššūkių daugėja. Ko tikėtis kitąmet?
Išsivysčiusiose rinkose teisinių paslaugų dalis lyginant su BVP yra apie 1%, o 400 mln. Eur nuo Lietuvos BVP sudaro tik 0,5%. Tai reiškia, kad šalies rinka turi potencialo augti.
Tam palankios ir sąlygos. Pasaulis tampa kompleksiškesnis, sudėtingesnis, didesnė reguliavimo našta – reikia teisinio patarimo. Naujas ekonominis ciklas skatina investicijas, konsolidacinius sandorius, ekonomikos skaitmenizavimas lemia didelę naujų įmonių plėtrą todėl reikia teisininkų, kurie gali padėti tuos procesus organizuoti ir įgyvendinti. Kyla daugiau ginčų. Todėl natūralu, kad reikia daugiau teisinių paslaugų.
Anot rinkos tyrimų ir konsultacijų įmonės „Grand View Research“, prognozuojama, kad Europoje metinis teisinių paslaugų rinkos augimo tempas iki 2030 m. sieks per 4%, o JAV iki 2030 m. – 2,5% . Rinkos susijusios, todėl jeigu auga rinka JAV, auga ir Europoje. O jei Europoje, tai reiškia ir Lietuvoje rinka didės.
Prognozuojama, kad BVP Lietuvoje augs maždaug 2,5-3% kasmet per ateinančius 3-4 metus. Todėl teisinių paslaugų rinka natūraliai plėsis.
Rinkai trūksta žmonių
Per pastaruosius trejus metus rinka augo – nuo 2022 m. iki 2023 m. ji padidėjo 8,8%, rodo Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenys, nurodantys deklaruotas advokatų ir advokatų padėjėjų pajamas.
Tačiau dirbančių advokatų ir advokatų padėjėjų pokytis – itin menkas. Per pastaruosius 7 metus jis beveik nekito. Nuo 2022 m. iki 2023 m. advokatų skaičius padidėjo vos 38 – nuo 1.819 iki 1.857. O advokatų padėjėjų – 36 – nuo 1.145 iki 1.181, deklaravusius pajamas advokatus ir advokatų padėjėjus skaičiuoja VMI.
Taip pat ir studentų, norinčių studijuoti teisę, skaičius neauga – į rinką neateina nauji žmonės.
Tai reiškia, kad advokatų kontoros turės vis labiau varžytis ne vien tik dėl klientų, bet ir dėl pačių teisininkų.
Atlyginimų dinamika
Auganti konkurencija diktuoja ir kylančius atlyginimus. Tą jau rodo ir užsienio praktikos. JAV, Didžiosios Britanijos advokatų kontoros skelbia apie itin didelius, kartais net rekordinius atlygius siekiančias sumas, pavyzdžiui, 200.000 Eur per metus teisininkui, kuris ką tik išlaikė advokatūros egzaminą ir įgijo kvalifikaciją.
Lietuvoje prognozuojamas vidutinis 6% metinis atlyginimų augimas. Tai – vidurkis, o pokyčiai, priklausomai nuo specializacijos, stažo, gali siekti ir 10%. Tad prognozuojama, kad kaštai augs. O didėjančios išlaidos gali nulemti ir kontorų susijungimus.
Nors šalyje atlyginimai kyla, produktyvumas proporcingai neauga. Tai būdinga ir Lietuvos teisininkų rinkai – vidutinis teisininko išrašomų valandų kiekis šiandien yra net mažesnis nei prieš ketverius metus.
Ar technologijos pakeis teisininkus?
Didžiosios Britanijos kontoros skaičiuoja, jog dirbtinis intelektas (DI) gali pakeisti nuo 6 iki 16% darbų, kuriuos atlieka teisininkai, advokatai. Tai reiškia, kad maždaug 10% teisininkų technologijos gebėtų pakeisti. Bet kaip greitai tai įvyks ir kokius žingsnius tam reikės atlikti – neaišku.
Jau dabar teisininkų kontoros kasdienėje veikloje naudoja DI įrankius. 50% TOP 10 Didžiosios Britanijos kontorų dar tik išbando programas, 33% yra įdiegę jas ir mato padidėjusį produktyvumą, o dar 17% pažymi ne tik produktyvumą, bet ir piniginę naudą, pavyzdžiui, sumažėjusius kaštus. Tačiau galvoti, kad dirbtinis intelektas gali išspręsti žmonių trūkumo klausimą, nereikėtų. Įdomu, kad didžiosios kontoros DI vertina kaip galimybę, o mažosios – kaip grėsmę. Pagyvensim, pamatysim.
Komentaro autorius – Irmantas Norkus, advokatų kontoros COBALT vadovaujantis partneris
