Varnas šaudyti galima ir biure
Susigrąžinti darbuotojus į biurus užsimojo jau ne tik verslas, pavyzdžiui, Naujosios Zelandijos vyriausybė nusprendė pritaikyti naują darbo iš namų tvarką valstybės tarnautojams ir valstybinių įstaigų darbuotojams.
Pateikiamose gairėse išreiškiamas lūkestis, kad darbuotojai dirbtų iš namų tik tada, kai tai nekenkia darbo rezultatams ir tam neprieštarauja nei komandos narys, nei darbdavys.
Verslo pasaulyje darbuotojų „parvarymo“ į biurus pavyzdžių kur kas daugiau. Automobilių gamintojas „Volkswagen“ ir „Deutsche Bank“ taiko panašius reikalavimus iš namų biuro sugrįžti į tikrąjį. Abiejose bendrovėse vadovai biure turėtų būti bent keturias dienas per savaitę, o visi kiti į darbovietę turėtų atvykti mažiausiai tris dienas. Šis reglamentas „Volkswagen“ galioja nuo praėjusių metų lapkričio, o „Deutsche Bank“ įsigaliojo šį birželį.
E. prekybos milžinė „Amazon“ nusprendė baigti taikyti hibridinį darbo modelį ir įpareigoti darbuotojus grįžti dirbti į biurą. Nuo sausio visas personalas turės dirbti biure 5 dienas per savaitę, pranešė naujienų portalas BBC.
Tiesa, jau iš seniau žinoma, kad Andy Jassy, „Amazon“ generalinis direktorius, yra nuotolinio darbo skeptikas. Visgi iki šiol darbuotojams buvo leidžiama dvi dienas per savaitę dirbti iš namų.
Įmonės vadovas tikina, kad grąžinimas į darbą biure padės darbuotojams „būti geriau pasirengusiems kurti“, tai taip pat „sustiprintų mūsų kultūrą“, o tokie dalykai kaip smegenų šturmas taptų „paprastesni ir veiksmingesni“.
„Žinoma, susibūrimas darbo vietoje gali paskatinti ryšius, naujoves ir mokymąsi. Geriausi gandai dažniausiai kyla iš atsitiktinių pokalbių. Kai kuriems kelionė į darbą veikia kaip spyruoklė. Tačiau biuras nėra visų darbo vietos problemų sprendimas“, – „Financial Times“ (FT) teigia Roula Khalaf.
Kai kurie žmogiškųjų išteklių vadovai pasakoja apie generalinio direktoriaus spaudimą matyti daugiau fizinio buvimo vietoje „dėl asmeninių pageidavimų ar nostalgijos“.
„Vienas ekspertas knygos „Over Work“ autorei Brigid Schultei pasakojo, kad jų komanda, dirbdama lanksčiai, iš tikrųjų buvo produktyvesnė ne tik darbo valandų, bet ir tiesioginiu požiūriu – pagal darbo rezultatus. Tai gali lengvai įrodyti generaliniam direktoriui, tačiau „negali priversti jo įsiklausyti, nes vietoj to jis klausosi savo kolegų generalinių direktorių“.
Jungtinės Karalystės verslo sekretorius Jonathanas Reynoldsas prieš gerą savaitę pareiškė, kad lankstus darbas gali padidinti produktyvumą ir galimybes. Laikraščiui „Times“ jis sakė, kad vyriausybė nori panaikinti „prezenteizmo kultūrą“ (ėjimo į darbą net sergant kultūra), ir tikino, kad darbas iš namų duoda „realios ekonominės naudos“.
Anot jo, reikia rasti pusiausvyrą, tačiau lanksčios darbo sąlygos gali padėti įmonėms įdarbinti daugiau žmonių.
Pastaruoju metu verslo pasaulyje stiprėja lankstaus darbo šalininkų gretos – darbdaviai paprastai yra pragmatiški. Kaip rašo FT, dauguma darbdavių, dirbančių su „baltosiomis apykaklėmis“, siūlo tam tikrą lankstumą dėl darbo vietos, nes tai naudinga darbuotojams ir vadovams. Remiantis „Flex Index“ ataskaita, JAV tokių yra 67% o Jungtinėje Karalystėje, Žmogiškųjų išteklių organizacijos CIPD duomenimis, – 83%.
Daugelio kitų tyrimų kitose įmonėse duomenims, kai biure dirbama tris dienas per savaitę, pasiekiamas maždaug toks pat našumas, kaip ir dirbant penkias dienas per savaitę. Nes ne paslaptis, kad kartais darbuotojams biure tenka priverstinai „tempti laiką“ – bukai spoksoti į kompiuterio monitorių ar išmanųjį telefoną, keliaujant per socialinių tinklų platybes, arba kitais būdais varnas šaudyti.
Prognozuojama, kad 2026 m. pasaulyje įmonių, siūlančių kiek nors laiko dirbti iš namų, dalis dar labiau padidės – iki 88% IT ir 57% apdirbamosios pramonės bendrovių. Manoma, kad padaugės ir darbuotojų, kurie pasinaudos tokiais pasiūlymais.
Lietuvos samdos specialistai nemano, kad šalies įmonėms bus taip lengva susigrąžinti darbuotojus į biurus kaip „Amazon“. Evelina Latyšovič, personalo sprendimų bendrovės „Manpower“ Lietuvos padalinio verslo operacijų vadovė, sako, kad mažesnėse rinkose veikiančios organizacijos dažniausiai negali sau leisti priimti tokių drastiškų sprendimų, nes tai galimai reikštų talentų praradimą.
„Kvietimas visą darbo savaitę dirbti biure šiuolaikinėje darbo rinkoje privalo atkeliauti ir su papildomomis naudomis darbuotojams“, – pabrėžia E. Latyšovič.
Taigi, darbdaviams lieka du pasirinkimai: kompensuoti darbuotojams kylančius nepatogumus kasdien važiuojant į darbą papildomomis naudomis, pavyzdžiui, konkurencingu atlyginimu, išskirtiniu naudų paketu, arba susitaikyti, kad naujų talentų teks ieškoti iš siauresnio potencialių kandidatų sąrašo, nes darbuotojai mieliau rinksis konkurentus, siūlančius galimybę dirbti nuotoliu arba pagal hibridinį darbo modelį.
VŽ nuomone, regis, vieną absoliučią teisybę šiuo klausimu būtų sunku rasti, greičiausiai ji kur nors per vidurį, t. y. lanksti. Drastiški sprendimai naudos neduotų niekam, juolab kad pandemijos laikai parodė, jog efektyviai ir sklandžiai dirbti įmanoma ne tik tada, kai visi darbuotojai yra fiziškai biure. Svarbiausia – pasitikėjimu ir sąžiningumu paremti darbdavio ir darbuotojo santykiai ir, kaip sako specialistai, vienodas supratimas, kad taisyklė „darbo metu reikia dirbti“ galioja ne tik biure, bet ir namuose.
Nuotolinis ir hibridinis darbo modeliai gali sėkmingai veikti beveik visose organizacijose, kurioms tai leidžia jų veiklos specifika, tad dauguma Lietuvos darbdavių artimiausiu metu, ko gero, neturėtų visiškai atsisakyti darbo iš namų.
