Statybininkai meluoja geriau?
Atrodytų, kiek galima, bet dar kartą atsiduriame neįveikiamame viešųjų pirkimų labirinte, kuriame pasiklysti nėra pigu: ne todėl, kad padėsi galvą prieš pabaisą, bet dėl to, kad turi susidoroti su teisinėmis pasekmėmis.
Įsivaizduokite, vadovaujate daug metų veikiančiai įmonei, su komanda įgyvendinote ne vieną ir ne du statybos projektus. Užsakymų krepšelyje vietos dar yra, o čia visai neblogas konkursas pastatyti darželį mieste X. Pasidėliojote resursus, viskas kaip ir sueina, dalyvaujate ir, savo didžiai pragaiščiai, – laimite.
Antroje vietoje likusi įmonė peržiūrėjo jūsų ankstesnius projektus, suskaičiavo, kad jūs apsišaukėlis ir konkurse sakėte, jog atlikote darbų daugiau, nei jų atlikote iš tiesų. Na ir prasideda ėjimas devyniais pragaro ratais teismo procese.
Galų gale teismas išaiškina: taip, jūs apsišaukėlis, nes į savo jėgomis atliktus darbus įtraukėte ir subrangovo padarytuosius. Sveikiname, tapote melagiu ir einate ilsėtis ant melagingą informaciją pateikusių įmonių sąrašo suolelio.
Bet čia atsiranda pagrindinis niuansas: kokia buvo jūsų intencija? Jei jūs viską žinojote, bet siekėte žūtbūt laimėti konkursą, pats kaltas. O jei nežinojote?
Ir kokia tokio reikalavimo prasmė? Statybų sektoriui modernėjant, dalis įmonių užsiima vien projektų valdymu, generaline ranga, tad nemažai darbų atlieka subrangovai. Suprantama, kad norisi atsirinkti tokį tiekėją, kuris po mėnesio nebankrutuotų, bet kam skaičiuoti, kiek pats elektros laidų vedžiojai, jei ne kartą suvaldei 100 mln. Eur vertės projektą?
Dabar Viešųjų pirkimų tarnyba nurodo, kad darbai, atlikti savo jėgomis, – tokie, kuriuos tiekėjas atliko savo jėgomis kaip rangovas, tiekėjų grupės partneris ar subrangovas, nepasitelkdamas kitų ūkio subjektų.
Gerai, bet po tokio išaiškinimo lieka nebeaišku, ką daryti, kai technika yra nuomota, bet ja dirba savi darbuotojai. Ir ar į savo jėgomis atliktų darbų vertę įtraukti statybvietės, administravimo kaštus?
„Taip atsiranda galimybių nesusipratimams, o konkurencija šiuo metu labai didelė tarp rangovų“, – VŽ sako Ernestas Šeženis, generalinės rangos UAB „Conres LT“ direktorius.
Almantas Čebanauskas, rangos UAB „Eikos statyba“ direktorius, VŽ teigia, kad aiškios metodikos nebuvimas kelia problemų ne tik statybininkams, bet ir užsakovams.
Iš esmės statybininkai susiduria su dviem niuansais: įtraukti tai, ko įtraukti nereikėjo, arba savo jėgomis atliktus darbus susimažinti iki tiek, kad prarastų konkurencinį pranašumą prieš kitas įmones.
„Viešuosiuose pirkimuose melagingos informacijos supratimas yra reikšmingai platesnis nei kokiuose baudžiamosios teisės klausimuose. Tam užtenka paprasto neatsargumo ar nepakankamo atidumo pateikiant neteisingą informaciją“, – komentuoja Laura Ziferman, kontoros „Walless“ partnerė.
Teisininkė, remdamasi naujausiu Aukščiausiojo Teismo nutarimu, tikina, kad informacija nelaikoma melaginga, jei tiekėjas ją patikslina po pirmojo paklausimo.
„Visgi visus labai glumina tai, kad taisyklės yra kuriamos kiekvienoje byloje. Vis kas nors kuriama, modifikuojama, keičiama. Todėl vertinimas, ar informacija yra melaginga, išeina gana subjektyvus ir nenuspėjamas. Tai duoda didelį neužtikrintumą“, – sako ji.
Bet viskas, ko reikia, kad ši problema būtų išspręsta, yra aiški metodika. Pasakykite, kaip suskaičiuoti, ir mes nuo jūsų atstosime.
Šiuo klausimu ministerijos metė savo tradicinę kortą: „buvo diskutuota“, dabar viską paaiškinti turi Viešųjų pirkimų tarnyba. Nors oficialiai ji teigia, kad čia viskas aišku, bet, jei pačiai suprantama, kas yra tas savo jėgomis atliktas darbas, kodėl tada tiesiog neparašo metodikos?
Nors biurokratinių pyragų Lietuvoje prikepame ir taip per daug, VŽ mano, kad juodu rašalu ant balto popieriaus išdėstytos gairės nebepaliktų erdvės kūrybai lentelėse ir po konkursų niekas nesakytų, kad nesupranta, kas negerai, o kiti nebėgtų ieškoti teisybės į teismą.
Ir gal tada labirinte matysime daugiau šviesos ar bent mažiau tamsos.
