Butaforinis kinų neutralumas
Jensas Stoltenbergas, NATO generalinis sekretorius, praėjusią savaitę pareiškė, kad Ukrainai „dar ne per vėlu nugalėti“ Rusiją, jei jos sąjungininkai vykdys pažadus tiekti daugiau ginklų.
Jis pabrėžė, kad JAV Kongresas pagaliau pritarė įstatymo projektui dėl milijardų dolerių paramos Ukrainai, o kitos šalys, įskaitant Jungtinę Karalystę, Vokietiją ir Nyderlandus, taip pat pažadėjo naujų dalykų.
„Dabar mūsų pareiga šiuos įsipareigojimus paversti realiais ginklų ir šaudmenų pristatymais ir tai padaryti greitai“, – sakė jis.
NATO vadovas taip pat užsipuolė Kiniją, kaltindamas Pekiną, kad šis „remia Rusijos karo ekonomiką“, dalydamasis pažangiausiomis technologijomis, kurios gali būti naudojamos raketoms, tankams ir lėktuvams gaminti.
„Kinija sako, kad nori gerų santykių su Vakarų šalimis. O Pekinas ir toliau kursto didžiausią ginkluotą konfliktą Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų“, – sakė Aljanso vadovas ir perspėjo, kad „jie negali būti abiejose pusėse“.
Tai, kad Kinija šiame kare yra pasirinkusi savo pusę, interviu leidiniui „Politico“ sakė ir JAV ambasadorė NATO Julianne Smith.
Nors nėra įrodymų apie Kinijos perduodamą „letalinę paramą“ Rusijai, bet Pekinas siunčia įrangą, kuri gali būti naudojama tiek kariniais, tiek civiliniais tikslais. Anot diplomatės, JAV „mato augančią materialinę paramą“ iš Kinijos Rusijai, dvigubos paskirties komponentai vaidino kritiškai svarbų vaidmenį padedant Maskvai pasiekti kai kuriuos karo prieš Ukrainą tikslus.
Pavyzdžiui, stambi staklių partija iš Kinijos padėjo rusams padidinti balistinių raketų gamybą.
„Rusijai būtų sunku palaikyti savo puolimą prieš Ukrainą be Kinijos paramos“, – teigė ir Antony Blinkenas, JAV valstybės sekretorius, balandžio 26 d. Pekine susitikęs su Xi Jinpingu, Kinijos prezidentu.
Feng Yujunas, Pekino universiteto profesorius, Kinijos ir Rusijos santykių ekspertas, sako, kad Kinijos santykiai su Rusija nėra pastovūs ir juos paveikė pastarųjų dvejų metų įvykiai.
„Įžvalgūs stebėtojai pastebi, kad Kinijos pozicija Rusijos atžvilgiu grįžo nuo 2022 m. pradžioje, prieš karą, buvusios „jokių apribojimų“ pozicijos prie tradicinių principų – „neprisijungimo, nekonfrontacijos ir nesikėsinimo į trečiąsias šalis“, – „The Economist“ teigė ekspertas.
Pasak jo, nors Kinija neprisijungė prie Vakarų sankcijų Rusijai, ji jų sistemingai nepažeidė. Tiesa, 2023 m. Kinija importavo daugiau kaip 100 mln. t rusiškos naftos, tačiau esą tai nėra daug daugiau, nei ji kasmet pirkdavo prieš karą.
Nuo karo pradžios Kinija surengė du diplomatinio tarpininkavimo etapus. Nors sėkmės jie neatnešė, pasak profesoriaus, niekas neturėtų abejoti Kinijos noru užbaigti šį žiaurų karą derybomis. Jo nuomone, šis noras rodo, kad Rusija ir Kinija yra labai skirtingos šalys: viena siekia sugriauti esamą tarptautinę ir regioninę tvarką karu, o kita, Kinija, nori ginčus spręsti taikiai.
Tačiau automatiškai kyla klausimas: jei Kinija nori taikos, kodėl ji vis dėlto remia rusus?
Feng Yujunas, įsitikinęs, jog Rusija Ukrainoje tikrai pralaimės, nors mažai tikėtina, kad kovos greitai baigsis. Jis mato keturis veiksnius, turėsiančius įtakos karo eigai. Pirmasis – iki šiol nepaprastai didelis ukrainiečių pasipriešinimo ir nacionalinės vienybės lygis. Antrasis – tarptautinė parama Ukrainai, kuri, nors pastaruoju metu ir neatitinka šalies lūkesčių, išlieka plati.
Beje, JAV sprendimas tiekti Ukrainai ATACMS raketas atnaujino Vokietijoje debatus dėl galimybės siųsti į karo niokojamą šalį raketas „Taurus“: amerikiečiai tikisi, kad JAV ryžtas motyvuos Vokietijos valdančiuosius.
„Atėjo laikas siųsti „Taurus“, todėl kad jos panašios į ATACMS sistemas, atsiųstas iš JAV, ir jos labai reikalingos Ukrainai. Jos pasižymi kiek didesniu veikimo nuotoliu nei amerikietiškos sistemos ir sugeba pasiekti savo tikslų labai grakščiu būdu“, – aiškina Johannas Wadephulis, Vokietijos parlamento pirmininko pavaduotojas užsienio reikalų ir gynybos klausimais. Šis politikas atstovauja opoziciniam konservatyviajam blokui, kuris keletą mėnesių mėgina įtikinti kanclerį Olafą Scholzą.
Grįžtant prie kinų profesoriaus išryškintų veiksnių, turėsiančių įtakos karo eigai, minimas šiuolaikinio karo pobūdis – varžybos, kuriose svarbiausia pramoninės galios ir valdymo, kontrolės, ryšių ir žvalgybos sistemų derinys. Viena priežasčių, kodėl Rusijai sunkiai sekasi šiame kare, yra ta, kad ji dar neatsigavo po dramatiškos deindustrializacijos, kurią patyrė po Sovietų Sąjungos subyrėjimo.
Paskutinis veiksnys – informacija. Kai kalbama apie sprendimų priėmimą, V. Putinas yra įkalintas informacijos kokone, nes taip ilgai buvo valdžioje. Jis ir jo nacionalinio saugumo komanda neturi prieigos prie tikslios žvalgybos informacijos. Jų valdoma sistema neturi veiksmingo klaidų taisymo mechanizmo. Jų kolegos ukrainiečiai yra lankstesni ir veiksmingesni.
„Šių keturių veiksnių visuma lemia, kad galutinis Rusijos pralaimėjimas yra neišvengiamas. Ilgainiui ji bus priversta pasitraukti iš visų okupuotų Ukrainos teritorijų, įskaitant Krymą. Jos branduolinis potencialas nėra sėkmės garantas. Argi branduolinį ginklą turinti Amerika nepasitraukė iš Korėjos, Vietnamo ir Afganistano?“ – britų leidinyje primena F. Yujunas.
Pasak jo, nors karas Ukrainai kainavo labai brangiai, jos pasipriešinimo jėga ir vienybė sugriovė mitą, kad Rusija yra kariniu požiūriu nenugalima. Ukraina dar gali pakilti iš pelenų.
Šis karas yra lūžio taškas Rusijai. Putinui tenka spręsti sudėtingas vidaus politikos problemas, ir nors neseniai jis buvo perrinktas (neva), tačiau jam gresia įvairūs galimi „juodosios gulbės“ įvykiai. Be to, ekspertai prognozuoja, kad po metų kitų šalies ekonomika susidurs su rimtais iššūkiais. Sumenko ir Rusijos propaguojamos Eurazijos integracijos perspektyvos.
Šis karas parodė JT Saugumo Tarybos (ST) ydas ir suerzino tarptautinę bendruomenę – ši institucija nesugeba veiksmingai prisiimti atsakomybės už taikos pasaulyje ir regioninio saugumo palaikymą dėl kai kurių nuolatinių narių piktnaudžiavimo veto teise. Todėl didėja tikimybė, kad ST reforma paspartės: nuolatinėmis narėmis gali tapti Vokietija, Japonija, Indija ir kitos šalys, o penkios dabartinės nuolatinės narės gali netekti veto teisės.
Kol kas atrodo, kad Rusija pasirengusi toliau eskaluoti karinę agresiją, ir nesant esminių pokyčių šios šalies politinėje sistemoje ir ideologijoje, ji gali siekti įšaldyti esamą situaciją. Tai tik leistų agresorei po atokvėpio tęsti naujus karus ir kelti pasauliui dar didesnį pavojų.
Todėl, kaip sakė NATO vadovas, Vakarai savo paramos Ukrainai pažadus turi paversti greitais veiksmais. Diskutuoti ir aiškintis, kas „davė daugiau“, ko reikėtų dar palaukti ar pataupyti, laiko tikrai nebėra.
VERSLO TRIBŪNA
Įmonės „Vilmers“ vadovo Ovidijaus Jalonskio karjeros istorija netelpa į įprastus rėmus – vadovu jis tapo vos 27-erių. Per šešerius metus šiame vaidmenyje jam teko patirti ir spartų augimą, ir sudėtingus laikotarpius, per kuriuos jis išmoko ne vieną verslo pamoką. Visgi O. Jalonskis įsitikinęs – visko savo patirtimi net ir per ilgiausią karjerą neišsiaiškinsi. Prieš kurį laiką jis nusprendė žengti žingsnį, kuris nustebino ne vieną – grįžo į studijų auditoriją.
Suomijos „Rani Group“, viena sėkmingiausių pakuočių verslo įmonė, beveik prieš metus įsigijo vieną didžiausių Baltijos šalyse polietileno plėvelių ir pakuočių gamintoją UAB „Umaras“. Naujieji „Umaro“ savininkai ir Lietuvoje laikosi savo veiklos ir rėmimo filosofijos – planuoja įmonės plėtrą, pasirašyta rėmimo sutartis su Utenos krepšinio klubu „Juventus“.
„Lietuvos vardas Europoje skamba vis garsiau“ – su šia žinia grįžta antrą kartą organizuojama konferencija apie ES investicijų teikiamas galimybes ES+U, vyksianti rugsėjo 25 d. „Compensa“ koncertų salėje. Šių metų konferencijos tikslas – priminti, kokią įtaką Lietuva turi visai Europos Sąjungai.
Rygoje įvyko naujo kvartalo „Preses Nama Kvartāls“ vainiko iškėlimo ceremonija, simbolizuojanti moderniojo A klasės biurų pastato konstrukcinių darbų pabaigą. Tradiciškai ši ceremonija žymi momentą, kad pagrindiniai statybos darbai yra baigti.
