Figos lapus praskleidus
Finansų rinką prižiūri Lietuvos bankas (LB), kuris jau eilę metų griežta ranka tikrina, kaip šalyje veikiančios elektroninės pinigų (EPĮ) įstaigos užtikrina pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją. Jis vertina formalias procedūras – kaip įstaiga laikosi įstatymų, kaip tikrina savo klientus ir jų atliekamas transakcijas.
Kol kas, remiantis LB skiriamų poveikių priemonių skaičiumi bei paties reguliatoriaus kritika, atrodo, kad bene nė viena EPĮ dar negeba puikiai užtikrinti pinigų plovimo prevencijos (angl. anti-money laundering, AML) procedūras. Dėl pernelyg griežto požiūrio, virstančio požiūriu „daugiau bausti, o ne edukuoti“, reguliatorių rinkos itin kritikuoja. Apie tai ne kartą jau rašė VŽ.
Tačiau šįkart ne apie šią grandinės dalį. „BaltCap“ situacija išryškino kitą pinigų plovimo prevencijos pilkąją zoną – FNTT impotenciją, nesugebant patikrinti visų pranešimų apie įtartinas transakcijas (angl. suspicious transaction report, STR). Plačiau apie tai skaitykite šiame straipsnyje.
Būtent FNTT atsakinga už STR analizę, ikiteisminių tyrimų vykdymą ir pan. Tačiau mažų mažiausiai keistai atrodo, kad „Paysera“ kaltinama atsiuntusi tik vieną pranešimą apie įtartiną transakciją, kai tarnyba pati viešai deklaruoja, jog ir taip gaunamų pranešimų nespėja sutikrinti. Tai anksčiau tarnyba sakė ir VŽ kalbėdama apie kriptobendroves. Beviltiškai liūdnai skambėtų, jei ir kitos priežiūros institucijos sakytų: „Mes nespėjame tikrinti, tai ir leidžiam nusikaltimams toliau vykti.“
Rodos, AML specialistų darbas – tarsi Sizifo darbas. Jie kasdien tikrina, tiria, ieško palaidų galų, ar tikrai asmuo, atsiskaitydamas už konsultacijas, nebando taip legalizuoti nešvarių pinigų. O FNTT net nepasižiūri. Tai kur problema – mažas AML specialistų profesionalumas, kad praneša ne apie tas transakcijas, ar nepakankamas FNTT darbas?
Vaido Cibo, LB Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktoriaus, teigimu, viena priežasčių, kodėl FNTT nespėja tikrinti, išties yra per maži tarnybos žmogiškieji resursai. Tačiau taip pat V. Cibas teigia, kad čia labai svarbus ir AML specialistų profesionalumas: „Esu tikras, kad tarp beveik 100.000 pranešimų gali būti nekokybiškų. Ką tai reiškia? Galbūt bendrovės pateikia tokius pranešimus, iš kurių nieko negali suprasti.“
Naujausia FNTT valdybos veiklos ataskaita rodo, kad 2022 m. tarnyba išties gavo daug STR – 99.911 (vidutiniškai 1.921 per savaitę). Tačiau apie realiai sustabdytas operacijas tokių pranešimų buvo 565 (vidutiniškai 11 per savaitę). Tik pastaruosius pranešimus jie privalo išnagrinėti per 10 darbo dienų, kitiems šis reikalavimas negalioja.
Vasario 14 d. duomenimis, FNTT dirba 364 darbuotojai. Neaišku, kiek jų dirba FNTT Pinigų plovimo prevencijos valdybos Analizės skyriuje, kurie tikrina gaunamus STR. Jeigu, tarkim, tą skyrių sudaro apie 10 asmenų, tai išties vargu tikėtis, kad jie viską gebės patikrinti, dirbdami nuo 8 val. iki 17 val. Galbūt galima būtų šiuos žmogiškuosius resursus padidinti?
Nežinia. FNTT net negali įvardinti, kiek papildomų darbuotojų jai reikėtų idant spėtų patikrinti visus STR. Negana to, ši tarnyba išvis nusprendė nebendrauti su žiniasklaida, nors tą daryti ją įpareigoja Visuomenės informavimo įstatymas. VŽ žurnalistams uždavus FNTT klausimus, pagal kokius kriterijus ji atsirenka, kuriuos pranešimus tirti ir kiek papildomų darbuotojų jai reikėtų, kad spėtų patikrinti visus STR, tarnyba atsisakė komentuoti.
Taip pat, vertinant „Payseros“ ir Šarūno Stepukonio istoriją, kilo nemažai klausimų dėl FNTT darbo –, kaip jie tikrina įtartinus pranešimus: ar vertina tik raportuojamąją transakciją ar visą visumą.
Tačiau į jokius VŽ klausimus tarnyba neatsakė, tik nurodė ateiti į spaudos konferenciją, kuri bus nežinia kada.
Suprastume, jei ta spaudos konferencija būtų kitą dieną. Tačiau, kai ji galimai bus už kelių savaičių ar mėnesių, taip pažeidžiamas Visuomenės informavimo įstatymas, pagal kurį valstybinės įstaigos privalo atsakyti į žurnalistų klausimus per vieną darbo dieną.
Juk išsiuntus užklausą EPĮ, ši privalo tarnybai atsakyti per vieną darbą dieną. Jei ji to nepadarys, pažeis įstatymą. O kaip FNNT atveju, ar ne tas pats? Kažkaip iš jūsų veiksmų dingo jūsų pačių šūkyje deklaruojamas Skaidrumas. Juk privalote atsiskaityti ne žurnalistams, o visuomenei.
Ogi, kalbėkimės! Štai LB sutiko pakomentuoti šią „BaltCap“ dramą detaliau – kad tai būtų pamoka ir kitoms EPĮ. Kartu paaiškėjo, kad nelaiko „Payseros“ pačia kalčiausia. Kai FNTT tyli, tada visi darosi išvadas patys. O jos – ne pačios geriausios.
Paaiškinkite, kaip tikrinate, įvardinkite, kiek papildomų darbuotojų jums reikia. Gal tai galėtų būti politinės diskusijos pradžia, kuri leistų pastiprinti jūsų pajėgumus. Kad gerai veikianti sistema galėtų užkardyti galimus nusikaltimus, nemėginant figos lapais pridengti trūkumus, tikintis, kad taip jų niekas nepastebės.
