1. Pagrindinis
  2. Technologijos
2024-02-29 14:02
Akvilė Venckutė
Akvilė Venckutė

„BaltCap“ drama išryškino pinigų plovimo prevencijos pilkąją zoną: FNTT nespėja visko tikrinti

VŽ koliažas. Iš kairės: Tautvydas Užkuras, Greta Ranonytė, Eglė Lukošienė, Vaidas Cibas.
VŽ koliažas. Iš kairės: Tautvydas Užkuras, Greta Ranonytė, Eglė Lukošienė, Vaidas Cibas.
Šarūnas Stepukonis, buvęs „BaltCap“ infrastruktūros fondo vadovas, įtartinas operacijas vykdė per elektroninę pinigų įstaigą (EPĮ) „Paysera“, ir tai iškėlė į paviršių pinigų plovimo prevencijos sistemos painumą. VŽ kalbintų ekspertų teigimu, dabartinė tvarka veikia ir įstatymų keisti nereikia. Tačiau klausimų sukėlė tai, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) nepatikrina visų pranešimų, nes jų gauna tūkstančius.
  • Kodėl LB turėjo priekaištų „Payserai“, nors ši pranešė apie transakciją FNTT?
  • Pinigų plovimo prevencijos pamokos kitoms elektroninių pinigų įstaigoms.
  • FNTT nespėja tikrinti visų pranešimų ir neaišku, pagal kokius kriterijus atsirenka.

Finansų rinkos dalyvius prižiūrintis Lietuvos bankas (LB), atlikęs Š. Stepukonio sąskaitų analizę, vasario 19 d. pareiškė, kad „Paysera“ netinkamai taikė pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos principus. Tai sukėlė daugybę klausimų rinkoje, kodėl dėl visko kalta EPĮ, kuri įtartiną transakciją pastebėjo ir raportavo FNTT.

REKOMENDUOJAME

52795
130817
52791