S. Gurijevas. Vakarų fronte neramu

Publikuota: 2022-11-29
IMAGO / „Scanpix“ nuotr.
svg svg
IMAGO / „Scanpix“ nuotr.
„Sciences Po“ universiteto prorektorius, ekonomikos profesorius

Laiku pasirodžiusi naujoji E. M. Remarque’o romano „Vakarų fronte nieko naujo“ ekranizacija primena, kokia dabartinė autokratijų ir demokratijų kova panaši į Pirmąjį pasaulinį karą. Dabar kaunamasi Ukrainoje, bet, kaip ir Pirmajame pasauliniame kare, platesne prasme karas vyksta keliais frontais: energetikos, grūdų ir mažiau pastebimame Vakarų fronte. Vakarų šalių sostinėse autokratų remiami lobistai, įgalintojai, idėjiniai pakeleiviai ir „supratėjai“ bando pagraužti demokratinio pasaulio vienybę ir susilpninti jo pasiryžimą išlaikyti sankcijas Rusijai ir ginklų tiekimą Ukrainai.

Originalus vokiškas Remarque’o romano pavadinimas Im Westen nichts Neues („Vakaruose nieko naujo“) – taiklus. Tai, kad autokratinės vyriausybės kišasi į Vakarų politiką, – anokia naujiena. Blogiausiai pagarsėjęs ir geriausiai dokumentuotas buvo Rusijos kišimosi į 2016 m. JAV prezidento rinkimus atvejis, bet tai tik vienas iš daugybės pavyzdžių. Kaip praeitą mėnesį sužinojome, Kinija kišosi į JAV vyriausybės vykdytą tariamo Kinijos bendrovės „Huawei“ sukčiavimo ir turto prievartavimo tyrimą, o paskui paleido socialinių tinklų robotus, kad skleistų klaidingą informaciją artėjant JAV kadencijos vidurio rinkimams. Neseniai vykusiuose rinkimuose Italijoje valdžia atiteko koalicijai, kurios sudėtyje – partija „Lega“, daugelį metų palaikiusi prorusišką poziciją ir tariamai remta Rusijos vyriausybės.

Kol Rusijos prezidentas V. Putinas begėdiškai pažeidinėja tarptautinę teisę Ukrainos fronte, jo lobistai Vakarų sostinėse veikia slapčiomis, kad prireikus galėtų įtikinamai viską užginčyti. Neseniai su kolega Danielu Treismanu išleidome knygą „Spin Dictators“ (liet. „Diktatoriai manipuliuotojai“), kurioje parodome, kad būtent taip dabar veikia dauguma nedemokratinių režimų. Dvidešimtojo amžiaus tironų karinės uniformos liko praeity. Šiandien autokratai dėvi rimtus verslininkų kostiumus ir apsimeta demokratais – to lig šiol pakakdavo patekti į aukšto rango Davoso ar G20 susitikimus, kur jie aktyviai savo pusėn traukia buvusius Vakarų politikus, teisininkus, viešųjų ryšių patarėjus ir analitikų centrus, kad išdėstytų savo argumentus Vakaruose.

Tai gudri strategija. Jei kenkėjiškos autokrato įtakos operacijos lieka nepastebėtos, jis gali toliau gauti kapitalo ir technologijų iš Vakarų. Tačiau, net jei vakariečiai sužino, kad jų institucijose cirkuliuoja korumpuotų autokratų pinigai, tai tik padeda diktatoriaus naratyvui namuose: „Manote, mūsuose korupcija bloga? – galėtų klausti toks diktatorius. – Pažiūrėkite į Vakarus, kur buvę politikai visi parsidavė daugiausia pasiūliusiajam.“ Tokios žinutės būtinos, nes šiuolaikiniai diktatoriai manipuliuotojai savo teisėtumą grindžia ne atviru teroru, bet kruopščiai puoselėjamu savo pačių (santykinės) kompetencijos įvaizdžiu.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Kitas tipiškas naratyvas skamba maždaug taip: „Taip, mes kišamės į rinkimus Vakaruose, bet vakariečiai kišasi į mūsiškius.“ Šis teiginys taip pat yra bent iš dalies teisingas. Jungtinės Amerikos Valstijos ir Europa iš tiesų palaiko pilietinę visuomenę ir nepriklausomą žiniasklaidą visame pasaulyje – ir teisingai daro. Tačiau didysis skirtumas yra tas, kad Vakarai pasididžiuodami puoselėja demokratines vertybes ir to neslepia, o modernieji diktatoriai kišasi slapčia, pasitelkdami neteisėtus finansinius srautus, o ne viešai registruotų nevyriausybinių organizacijų dotacijas.

Šis skirtumas išryškina svarbų faktą: kad ir kokie būtų Vakarų demokratijų trūkumai, jos vis tiek turi tam tikros švelniosios galios, apie kurią jų autokratinės varžovės galėtų tik pasvajoti. Demokratija išlieka populiari visame pasaulyje tiek tarp demokratinių, tiek tarp nedemokratinių šalių piliečių. Štai kodėl šiuolaikiniai diktatoriai apsimeta esą demokratai.

Be abejo, netrūksta kritikos tam, kaip JAV ir Europa funkcionuoja, tačiau tai yra savaiminė spaudos laisvės ir politinės opozicijos, randamos tik demokratijose, išdava. Veiksmai iškalbingesni už žodžius: imigrantai iš viso pasaulio veržiasi į Europą arba Ameriką ir mažai kas bando patekti į Rusiją ar Kiniją.

Pirmas žingsnis stojant į akistatą su grėsme Vakarų fronte yra pripažinti problemą. Visai neseniai Putiną palaikiusių ir jam vandenį nešiojusių Vakarų politikų reputacija nė kiek nenukentėdavo. Nors dauguma dabar jaučiasi įpareigoti sakyti, kad nepritaria karui, jie toliau ginčija, kad sankcijų reikėtų atsisakyti. Tokių politikų ryšiai su autokratiniais režimais turėtų būti ištirti. Paaiškėjus, kad jie pažeidė įstatymą, jie turėtų būti nubausti, o jei dirba autokratų vardu, bet veikia pilkojoje zonoje, turėtų būti visuotinai smerkiami, ir paskui turėtų būti parengti nauji įstatymai, užveriantys tokius įtakos kelius.

Antra, Vakarai turėtų sumažinti savo priklausomybę nuo prekybos su autokratijomis. Laimei, šis procesas jau prasidėjo, propaguojant prekybos perkėlimą į „draugiškus krantus“. Tokia strategija ekonomiškai pagrįstesnė, nei įvertina kritikai, mat karo kaina gali lengvai nusverti menką papildomą pelną, uždirbamą prekiaujant su autokratijomis.

Galiausiai Vakarai turėtų labiau atkreipti dėmesį į autokratų skverbimąsi į tarptautines organizacijas. Nereikia toli ieškoti, kad suprastum, kodėl tai problema. Nuo 2021 m. Interpolui vadovauja Jungtinių Arabų Emyratų generolas,  apkaltintas kankinimu. Vien šiais metais Vengrijos narystė ES smarkiai pavėlino Europos Sąjungos embargą Rusijos naftai, o dėl Turkijos narystės NATO Suomijos ir Švedijos prašymai tapti narėmis buvo pakibę ant plauko.

Šiuolaikiniai autokratai bando kištis slapčia, tikėdamiesi apsisaugoti nuo sankcijų. Demokratijos turi tam pasipriešinti. Vien dėl to, kad fronte tylu, nereiškia, kad karas nevyksta.

 

Komentaro autorius – Sergejus Gurijevas, „Sciences Po“ universiteto prorektorius, ekonomikos profesorius

Autorių teisės: „Project Syndicate“, 2022 m.

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų ar klausimų?

Parašykite redaktorių komandai arba vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt. Konfidencialumą užtikriname.

Kai tenka rinktis Pietų Korėją 5

Beveik prieš metus Rusijos kariuomenei įsiveržus į Ukrainą ir gavus į kaktą pakeliui į Kijevą, netrukus...

Nuomonės
2023.02.06
N. Roubini. Lunatikai ant megagrėsmių kalno

Mūsų ateičiai grasina daugybė tarpusavyje susijusių megagrėsmių. Nors kai kurias iš jų jau seniai žinome,...

Nuomonės
2023.02.05
G. Ilekytė. Delsimo pereiti prie žaliosios transformacijos kaina 1

Kaip ir kiekvienais metais, šių metų sausį pasaulio elitas rinkosi Davose, 1.560 metrų aukštyje Šveicarijos...

Nuomonės
2023.02.04
Biurokratijos fiesta siaučia

Nepaisant daugelio vyriausybių pažadų ir galbūt atskirais atvejais – net užmojų – mažinti administracinę...

Nuomonės
2023.02.03
T. Jensen. 2023-aisiais tiekimo grandinės bus įtemptos, o verslas – atsargus

Pastarieji keleri metai verslui nebuvo lengvi. 2019-aisiais metais smogusi COVID-19 pandemija, vėliau...

Nuomonės
2023.02.02
Energetikos krizę keičia stagfliacijos grėsmė

2022 m., kuriais viena krizė keitė kitą, baigėsi geriau, nei daugelis galėjo įsivaizduoti. Sausio antrojoje...

Nuomonės
2023.02.02
K. Pupinis. Lietuva – pilka dėmė Europos elektromobilių įkrovimo taškų žemėlapyje. Kada tai pasikeis? 1

Šiandien Lietuvos keliais rieda per 12.000 elektromobilių (EV), iš kurių 7.100 varomi vien elektra. Tuo tarpu...

Nuomonės
2023.02.01
Erškėčiuotas, bet derlingas kelias 4

Mėgstantiems kartkartėmis paniurzgėti, kaip „blogai yra Lietuvoje“, nes kitur ir žolė žalesnė, ir piniginės...

Nuomonės
2023.02.01
Už viską sumoka valstybė. Ar mes? 15

Nukritus didmeninėms elektros kainoms sausį visi tiekėjai sumažino vartotojams siūlomų planų su fiksuota...

Nuomonės
2023.01.31
Prievaizdo bizūnas – pro šalį

Įmonių vadovų ir buhalterių kantrybė galutinai trūko, kai jie vėl gavo grėsmingą „Sodros“ laišką apie...

Nuomonės
2023.01.30
E. Leontjeva. Kai infliacija estafetę perduoda mokesčiams

Infliuoja visas mūsų gyvenimas – auga kainos, o pajamos stengiasi jas pasivyti. Tačiau yra rodiklių, kurie...

Nuomonės
2023.01.29
R. Aernoudtas. Verslo angelai – kertinė startuolių ekosistemos ašis

Verslo angelai yra itin svarbūs startuolių ekosistemai – jie įrodė esantys atsparūs krizėms. Visgi rinkoje...

Nuomonės
2023.01.28
Recesija – ant slenksčio. Ar liks anapus durų?

Ar galima šiandien nuspėti, kur link pasuks ant recesijos slenksčio esanti ekonomika? Pasaulines rinkas...

Nuomonės
2023.01.27
R. Skyrienė. Belaukiant mokesčių reformos: šioks toks stebuklas būtų visai ne pro šalį

Stebint šiomis dienomis kiek nedrąsiai prasidedančią diskusiją apie būsimą mokesčių reformą mintyse nejučia...

Nuomonės
2023.01.26
Ar visada pamatuotas Konkurencijos tarybos vėzdas

Konkurencijos taryba (KT) 2022-uosius palydėjo su trenksmu: nustačiusi, kad Lietuvos vaistinių asociacija ir...

Nuomonės
2023.01.26
Nepačiupinėjęs netikėk

Nors Europos Sąjungoje jau keletą metų veikia teisės aktai, reglamentuojantys tiesioginių užsienio...

Nuomonės
2023.01.25
M. Juonys. Kodėl tiek daug triukšmo dėl Konkurencijos tarybos sprendimų „asociacijų“ tyrimuose? 6

Pastaruoju metu žiniasklaidoje aptarinėjami du Konkurencijos tarybos gruodžio mėnesio nutarimai. Vienu...

Nuomonės
2023.01.24
Nesukčiauti – pigiau

Šių metų pradžioje viešuosiuose pirkimuose įsigaliojusi naujovė gali brangokai kainuoti jų dalyviams, jei bus...

Nuomonės
2023.01.24
J. Akelis. Didesnis finansinis skaidrumas – pigesnis kapitalas, mažesnė elektros kaina

Apie 11 trilijonų Eur. Maždaug tokio dydžio dabar yra listinguojamų vietinių Europos Sąjungos bendrovių...

Nuomonės
2023.01.23
Ukraina – dėl tankų delsiantiems Vakarams: „Galvokit greičiau“

Ramšteino karinių oro pajėgų bazėje Vokietijoje penktadienį susirinkę Ukrainos rėmėjai nusprendė skirti...

Nuomonės
2023.01.23

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku