Pakeliui į nokautą
Lengvatinis 9% PVM tarifas maitinimo įmonėms buvo įvestas nuo 2021-ųjų liepos, o viešbučiams toks pat tarifas taikomas septynerius metus – abu jie baigia galioti šių metų pabaigoje. Įprastas PVM tarifas yra 21%.
Pasak Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI), per aštuonis šių metų mėnesius abiejuose sektoriuose pradėtas 81 bankrotas – 2,6 karto daugiau nei 2019–2021 m., kai įmones „šienavo“ kovidas.
„Creditinfo“ duomenimis, vien rugsėjį maitinimo įmonių bankrotai sudarė apie 14% visų bankrotų. Nemažai restoranų dėl itin didelių energijos kainų užsidaro arba žiemai, arba visam laikui.
Finansų ministerija paskelbė, kad PVM lengvatos restoranams nebelieka, o dėl viešbučių spręs matydama biudžeto projektą.
Verslininkai pabrėžia, kad maitinimo sektorius patiria milžiniškų nuostolių, todėl nežino, ar pavyks išlaikyti verslus ir per artimiausius mėnesius nebankrutuoti. Pasak jų, nuostoliai susiję su skolomis, susikaupusiomis per pandemiją (nuomotojams, valstybei, kredito įstaigoms), darbo užmokesčio augimu, žaliavų (maisto produktų) kainų augimu, elektros ir komunalinių išlaidų augimu, taip pat užsienio turistų skaičiaus kritimu. Smulkus ir vidutinis maitinimo verslas per pandemiją sukaupė po 80.000–500.000 Eur skolų, kurias šiuo metu reikia grąžinti.
Restoranų atstovų teigimu, maitinimo, laisvalaikio ir apgyvendinimo veiklos buvo ir tebėra labiausiai pažeistos pandemijos ir karantino ribojimų. Todėl per pandemiją atidėti (VMI, „Sodra“) mokesčiai bei darbo užmokesčio subsidijos tapo kone efektyviausiomis priemonėmis, leidusiomis vykdyti įmonėms tarpusavio atsiskaitymus.
Tačiau, pasak maitinimo sektoriaus verslininkų, pandemija „buvo beveik gėlytės“, palyginti su tuo, kokius laikus restoranų verslas išgyvena dabar.
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija (LVRA) įspėja, kad 55.000 darbuotojų turinčiame svetingumo versle gali prasidėti masiniai atleidimai, veiklos stabdymas ar net bankrotai.
„Valdininkai rodo vienas kitam augančias restoranų pajamas ir tuo teisina nuo naujųjų metų planuojamą PVM grąžinimą į standartinį lygmenį. Tik gaila, kad, matydami pajamas, jie nemato išlaidų, kurių augimo niekaip kitaip nei kosminiu nepavadinsi“, – dėsto Evalda Šiškauskienė, asociacijos vadovė.
Pasak jos, biurokratų ataskaitose visas verslo sektorius įvardijamas kaip sėkmingas, nors gerus rezultatus demonstravo tik vasarą. Artėjanti metų pabaiga gąsdina išsprogusia infliacija ir siaubą keliančiomis energijos kainomis.
Maitinimo sektoriaus atstovai piktinasi, kad PVM grąžinimas į įprastą lygį svarstomas visiškai neatsižvelgiant į realijas – į milžinišką žaliavų, darbo užmokesčio bei energijos kainų kilimą ir jo įtaką didėjančioms pajamoms, pažymi ji. Nereaguojama ir į sektoriaus argumentus, kad tokie veiksmai didins galutines kainas, kurių gyventojai gali būti tiesiog nebepajėgūs pakelti. Tai didelę industrijos dalį nusviestų atgal į šešėlį.
„Mes nebeturime vadinamųjų verslo lašinių“, – sako Tomas Rimvydis, restorano „Ertlio namas“ vadovas. – Išlikimo žaidimas, kurį mes visi dabar žaidžiame, tęsiasi jau trejus metus. Kartu su mumis jį žaidžia mūsų tiekėjai: koks penkiasdešimt ūkininkų, medžiotojų, žvejų, žolelių augintojų ir kitų partnerių, kurie mums parduoda savo prekes. Dar žaidžia darbuotojai. Dabar, kai užsidaro ar veiklą stabdo daug restoranų, situacija labai keičiasi ir jiems, darbo vietos labai brangsta. O situacija tokia, kad ir tų darbo vietų gali tuoj nebelikti. Valdžia dar ėmėsi ir PVM. Gal geriau gauti daugiau mažesnio PVM nei išvis jokio?“
Penktadienį, rugsėjo 23 d., garsiausi Lietuvos šefai ir restoranų vadovai, susirinkę į diskusiją dėl sudėtingos maitinimo sektoriaus situacijos, išsakė daug abejonių dėl savo verslo ateities.
Vytautas Samavičius, „Momo Grill“ Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir „Monai“ Klaipėdoje įkūrėjas, prisiminė, kaip valstybė padėjo pritaikydama PVM lengvatą, ir pabrėžia, kad tai buvo pirma ryški valdžios pagalba restoranų verslui.
„Ką restoranų verslas padarė gavę lengvatą? Išlaikė visas darbo vietas ir kūrybingus žmones, pakėlė atlyginimus, sukūrė naujų darbo vietų. Ką valdžia gali padaryti šiandien? Paremti restoranų verslą lankydamiesi restoranuose patys ir atsivesdami savo svečius, pratęsti ar palikti PVM lengvatą, pritaikyti aiškų energijos kaštų kompensavimą. Jei nebus atsižvelgta į maitinimo sektoriaus verslininkų prašymus, galime tapti šalimi, kurioje lieka vos keli restoranai“, – akcentavo jis.
Liutauras Čeprackas, Viešojo maitinimo įstaigų asociacijos vadovas, kelių restoranų vykdomasis šefas ir savininkas, perdavė ironišką padėką Finansų ministerijos vadovei.
„Dėkojame finansų ministrei, kurios nuomone, PVM lengvata jau nebereikalinga, nes mūsų verslas jau suvaldė pandemijos iššūkius, atidavė skolas valstybei už subsidijas, optimizavo augančius restoranų žaliavų ir energijos kaštus ir dar turi iš ko pakelti algas savo darbuotojams dėl augančios infliacijos“, – apmaudo neslėpė jis.
Diskusijos dalyviai pridūrė: net ir normaliomis sąlygomis PVM lengvata maitinimo paslaugų sektoriui yra tikslinga ir ekonomiką stimuliuojanti priemonė, kurią taiko ne viena ES šalis. LVRA duomenimis, Europoje iš 27 šalių net 22 restoranų sektoriui taiko sumažintą PVM – dauguma jų tai daro ne tik krizės metu, bet nuolat.
Viso pasaulio maitinimo sektoriaus specialistai sako, kad prireiks mažiausiai 2 ar 3 metų atsigauti po pandemijos ir energijos išteklių krizės.
Aušrinė Armonaitė, ekonomikos ir inovacijų ministrė, sako matanti prasmę šią lengvatą pratęsti.
Ekonomistai teigia, kad šių laikinų lengvatų (įskaitant ir apgyvendinimo paslaugoms) būtų galima nepratęsti, jei valstybė kitomis priemonėmis padėtų verslui išgyventi.
Pasak Nerijaus Mačiulio, „Swedbank“ ekonomisto, jeigu Vyriausybė pasiūlys kokių nors priemonių, kaip šitą sudėtingą periodą išgyventi visoms smulkioms ir vidutinėms įmonėms, tuomet ta PVM lengvata galėtų baigti galioti. Jeigu ne, turbūt kokios nors paramos vis tiek reikia ir lengvatą reiktų išlaikyti.
„Ir pandemija, ir energetikos krizė, su kuria dabar susiduria Europa, yra netikėtas išorinis šokas, kuris niekaip nesusijęs su įmonių veikla, efektyvumu ir apsidraudimu nuo rizikų. Todėl tokias rizikas turi padėti valdyti valstybė“, – teigia N. Mačiulis.
„Žinutė restoranams ir maitinimo įstaigoms yra paprasta: jie paliekami sudraskyti rinkos sąlygomis ir nuspręsta jų negelbėti. Apskritai čia bus daug bankrotų, nes energijos kainos yra tokios, kad daliai jų veikti nebus jokių šansų“, – priduria Marius Dubnikovas, Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas.
VŽ nuomone, atrodo, kad bankrotų ir didelių atleidimų scenarijus šalies maitinimo versle įgauna vis ryškesnius kontūrus. Galbūt vis dėlto reikėtų apskaičiuoti, kas brangiau atsieis valstybei: ar mažiau sumokėto PVM, ar uždarytos arba bankrutavusios įmonės? Jos jau ne tik nesumokės jokio PVM (bei kitų mokesčių), bet dar į nedarbo „rinką“ paleis tūkstančius pašalpos prašančių bedarbių. Projektuojamas tikras „monkės biznis“.
Gal geriau būtų dabar imtis veiksmų, padėsiančių itin sudėtingoje situacijoje atsidūrusiam verslui, nei paskui užkarti valstybei bedarbių išlaikymą.
Ir jei politikai bei valdininkai taip mėgsta remtis kitų Europos šalių pavyzdžiu, tai gal ir šiuo atveju būtų verta atsižvelgti į europinę praktiką.
VERSLO TRIBŪNA
Didėjanti pasaulinė konkurencija dėl investicijų, neapibrėžta geopolitinė padėtis ir nestabili vidaus politinė aplinka skatina ekspertus ieškoti naujų būdų pritraukti užsienio kapitalą. Tiesioginių užsienio investicijų (TUI) plėtros agentūra „Investuok Lietuvoje“ skelbia, kad 2024 m. patvirtinti 47 investiciniai projektai, kurie Lietuvoje sukurs 3 tūkst. naujų darbo vietų ir pritrauks 351 mln. eurų investicijų. Šie rezultatai rodo, kad šaliai pavyko prisitaikyti prie pasikeitusios realybės ir pasiekti gerų TUI rezultatų. Vis dėlto, ekspertų teigimu, sumažėjęs globalus investuotojų aktyvumas daro tiesioginę įtaką ir mūsų regionui. Būtent atsakymų, kaip išlaikyti Lietuvos konkurencingumą, bus ieškoma rugsėjo 26 d. vyksiančiame jau ketvirtajame „Foreign Investors Annual Summit 2025“.
Jei golfo entuziasto pasiteirausite, kokie yra svarbiausi veiksniai, kurie lemia žaidimo sėkmę ir kokybę, jis neabejotinai įvardins ir golfo laukų vejos tinkamą priežiūrą. Kodėl tai svarbu? Tinkamai prižiūrimi golfo laukai ir jų veja lemia ne tik bendrą žaidimo kokybę, žaidėjų patirtį, lazdų ir strategijos pasirinkimą, bet ir žaidėjų saugumą, prisideda prie aplinkosaugos ir tvarumo, galiausiai – turi reikšmės klubo reputacijai ir turi įtakos jo ekonominiams rezultatams.
Šakinius krautuvus bei sandėliavimo techniką parduodanti, nuomojanti ir remontuojanti UAB „Krautera“ tvirtina savo pozicijas rinkoje. Bendrovė įsigijo toje pačioje srityje veikiančią UAB „Nirlita“, taip išplėsdama veiklos geografiją į Vakarų bei Šiaurės Lietuvos regionus, ir šiemet planuoja išlaikyti stabilų augimo tempą.
2024 m. Kanadoje nuskambėjusi byla tarp keleivio Jake’o Moffatto ir „Air Canada“ tapo postūmiu diskusijoms apie dirbtinio intelekto (DI) atsakomybę. Klientas siekė kompensacijos už skrydžio bilietus, remdamasis bendrovės tinklalapyje veikiančio chatbot nurodymais. Nors chatbot informavo, kad prašymą dėl kompensacijos galima teikti po bilietų įsigijimo, oficialios bendrovės taisyklės numatė priešingai – kompensacija skiriama tik prieš perkant bilietus. „Air Canada“ bandė gintis teigdama, kad chatbot yra „atskiras subjektas“, už kurio veiksmus avialinijos neatsako.
