Pakeliui į nokautą

Publikuota: 2022-09-26
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
svg svg
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“ Redakcijos nuomonė

Sudėtingoje situacijoje atsidūrusio maitinimo sektoriaus atstovai sako, nežinantys, ar pavyks išlaikyti restoranus šią žiemą dėl padidėjusių elektros, dujų bei žaliavų kainų ir atšaukiamo lengvatinio PVM. Prognozės nedžiuginančios: vieni galvoja stabdyti veiklą, kiti neatmeta ir bankroto scenarijaus – visa tai gresia masiniais atleidimais. Valstybė nesulauktų įmokų į biudžetą, vietoj to tektų atseikėti pašalpas bedarbiams.

Lengvatinis 9% PVM tarifas maitinimo įmonėms buvo įvestas nuo 2021-ųjų liepos, o viešbučiams toks pat tarifas taikomas septynerius metus – abu jie baigia galioti šių metų pabaigoje. Įprastas PVM tarifas yra 21%.

Pasak Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI), per aštuonis šių metų mėnesius abiejuose sektoriuose pradėtas 81 bankrotas – 2,6 karto daugiau nei 2019–2021 m., kai įmones „šienavo“ kovidas.

„Creditinfo“ duomenimis, vien rugsėjį maitinimo įmonių bankrotai sudarė apie 14% visų bankrotų. Nemažai restoranų dėl itin didelių energijos kainų užsidaro arba žiemai, arba visam laikui. 

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Finansų ministerija paskelbė, kad PVM lengvatos restoranams nebelieka, o dėl viešbučių spręs matydama biudžeto projektą.   Verslininkai pabrėžia, kad maitinimo sektorius patiria milžiniškų nuostolių, todėl nežino, ar pavyks išlaikyti verslus ir per artimiausius mėnesius nebankrutuoti. Pasak jų, nuostoliai susiję su skolomis, susikaupusiomis per pandemiją (nuomotojams, valstybei, kredito įstaigoms), darbo užmokesčio augimu, žaliavų (maisto produktų) kainų augimu, elektros ir komunalinių išlaidų augimu, taip pat užsienio turistų skaičiaus kritimu. Smulkus ir vidutinis maitinimo verslas per pandemiją sukaupė po 80.000–500.000 Eur skolų, kurias šiuo metu reikia grąžinti.

Restoranų atstovų teigimu, maitinimo, laisvalaikio ir apgyvendinimo veiklos buvo ir tebėra labiausiai pažeistos pandemijos ir karantino ribojimų. Todėl per pandemiją atidėti (VMI, „Sodra“) mokesčiai bei darbo užmokesčio subsidijos tapo kone efektyviausiomis priemonėmis, leidusiomis vykdyti įmonėms tarpusavio atsiskaitymus. 

Tačiau, pasak maitinimo sektoriaus verslininkų, pandemija „buvo beveik gėlytės“, palyginti su tuo, kokius laikus restoranų verslas išgyvena dabar.

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija (LVRA) įspėja, kad 55.000 darbuotojų turinčiame svetingumo versle gali prasidėti masiniai atleidimai, veiklos stabdymas ar net bankrotai.

„Valdininkai rodo vienas kitam augančias restoranų pajamas ir tuo teisina nuo naujųjų metų planuojamą PVM grąžinimą į standartinį lygmenį. Tik gaila, kad, matydami pajamas, jie nemato išlaidų, kurių augimo niekaip kitaip nei kosminiu nepavadinsi“, – dėsto Evalda Šiškauskienė, asociacijos vadovė.

Pasak jos, biurokratų ataskaitose visas verslo sektorius įvardijamas kaip sėkmingas, nors gerus rezultatus demonstravo tik vasarą. Artėjanti metų pabaiga gąsdina išsprogusia infliacija ir siaubą keliančiomis energijos kainomis.

Maitinimo sektoriaus atstovai piktinasi, kad PVM grąžinimas į įprastą lygį svarstomas visiškai neatsižvelgiant į realijas – į milžinišką žaliavų, darbo užmokesčio bei energijos kainų kilimą ir jo įtaką didėjančioms pajamoms, pažymi ji. Nereaguojama ir į sektoriaus argumentus, kad tokie veiksmai didins galutines kainas, kurių gyventojai gali būti tiesiog nebepajėgūs pakelti. Tai didelę industrijos dalį nusviestų atgal į šešėlį.

„Mes nebeturime vadinamųjų verslo lašinių“, – sako Tomas Rimvydis, restorano „Ertlio namas“ vadovas. – Išlikimo žaidimas, kurį mes visi dabar žaidžiame, tęsiasi jau trejus metus. Kartu su mumis jį žaidžia mūsų tiekėjai: koks penkiasdešimt ūkininkų, medžiotojų, žvejų, žolelių augintojų ir kitų partnerių, kurie mums parduoda savo prekes. Dar žaidžia darbuotojai. Dabar, kai užsidaro ar veiklą stabdo daug restoranų, situacija labai keičiasi ir jiems, darbo vietos labai brangsta. O situacija tokia, kad ir tų darbo vietų gali tuoj nebelikti. Valdžia dar ėmėsi ir PVM. Gal geriau gauti daugiau mažesnio PVM nei išvis jokio?“

Penktadienį, rugsėjo 23 d., garsiausi Lietuvos šefai ir restoranų vadovai, susirinkę į diskusiją dėl sudėtingos maitinimo sektoriaus situacijos, išsakė daug abejonių dėl savo verslo ateities.   Vytautas Samavičius, „Momo Grill“ Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir „Monai“ Klaipėdoje įkūrėjas, prisiminė, kaip valstybė padėjo pritaikydama PVM lengvatą, ir pabrėžia, kad tai buvo pirma ryški valdžios pagalba restoranų verslui.

„Ką restoranų verslas padarė gavę lengvatą? Išlaikė visas darbo vietas ir kūrybingus žmones, pakėlė atlyginimus, sukūrė naujų darbo vietų. Ką valdžia gali padaryti šiandien? Paremti restoranų verslą lankydamiesi restoranuose patys ir atsivesdami savo svečius, pratęsti ar palikti PVM lengvatą, pritaikyti aiškų energijos kaštų kompensavimą. Jei nebus atsižvelgta į maitinimo sektoriaus verslininkų prašymus, galime tapti šalimi, kurioje lieka vos keli restoranai“, – akcentavo jis.

Liutauras Čeprackas, Viešojo maitinimo įstaigų asociacijos vadovas, kelių restoranų vykdomasis šefas ir savininkas, perdavė ironišką padėką Finansų ministerijos vadovei.

„Dėkojame finansų ministrei, kurios nuomone, PVM lengvata jau nebereikalinga, nes mūsų verslas jau suvaldė pandemijos iššūkius, atidavė skolas valstybei už subsidijas, optimizavo augančius restoranų žaliavų ir energijos kaštus ir dar turi iš ko pakelti algas savo darbuotojams dėl augančios infliacijos“, – apmaudo neslėpė jis.

Diskusijos dalyviai pridūrė: net ir normaliomis sąlygomis PVM lengvata maitinimo paslaugų sektoriui yra tikslinga ir ekonomiką stimuliuojanti priemonė, kurią taiko ne viena ES šalis. LVRA duomenimis, Europoje iš 27 šalių net 22 restoranų sektoriui taiko sumažintą PVM – dauguma jų tai daro ne tik krizės metu, bet nuolat.

Viso pasaulio maitinimo sektoriaus specialistai sako, kad prireiks mažiausiai 2 ar 3 metų atsigauti po pandemijos ir energijos išteklių krizės. 

Aušrinė Armonaitė, ekonomikos ir inovacijų ministrė, sako matanti prasmę šią lengvatą pratęsti.

Ekonomistai teigia, kad šių laikinų lengvatų (įskaitant ir apgyvendinimo paslaugoms) būtų galima nepratęsti, jei valstybė kitomis priemonėmis padėtų verslui išgyventi.  

Pasak Nerijaus Mačiulio, „Swedbank“ ekonomisto, jeigu Vyriausybė pasiūlys kokių nors priemonių, kaip šitą sudėtingą periodą išgyventi visoms smulkioms ir vidutinėms įmonėms, tuomet ta PVM lengvata galėtų baigti galioti. Jeigu ne, turbūt kokios nors paramos vis tiek reikia ir lengvatą reiktų išlaikyti. 

„Ir pandemija, ir energetikos krizė, su kuria dabar susiduria Europa, yra netikėtas išorinis šokas, kuris niekaip nesusijęs su įmonių veikla, efektyvumu ir apsidraudimu nuo rizikų. Todėl tokias rizikas turi padėti valdyti valstybė“, – teigia N. Mačiulis

„Žinutė restoranams ir maitinimo įstaigoms yra paprasta: jie paliekami sudraskyti rinkos sąlygomis ir nuspręsta jų negelbėti. Apskritai čia bus daug bankrotų, nes energijos kainos yra tokios, kad daliai jų veikti nebus jokių šansų“, – priduria Marius Dubnikovas, Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas.

VŽ nuomone, atrodo, kad bankrotų ir didelių atleidimų scenarijus šalies maitinimo versle įgauna vis ryškesnius kontūrus. Galbūt vis dėlto reikėtų apskaičiuoti, kas brangiau atsieis valstybei: ar mažiau sumokėto PVM, ar uždarytos arba bankrutavusios įmonės? Jos jau ne tik nesumokės jokio PVM (bei kitų mokesčių), bet dar į nedarbo „rinką“ paleis tūkstančius pašalpos prašančių bedarbių. Projektuojamas tikras „monkės biznis“.

Gal geriau būtų dabar imtis veiksmų, padėsiančių itin sudėtingoje situacijoje atsidūrusiam verslui, nei paskui užkarti valstybei bedarbių išlaikymą.

Ir jei politikai bei valdininkai taip mėgsta remtis kitų Europos šalių pavyzdžiu, tai gal ir šiuo atveju būtų verta atsižvelgti į europinę praktiką.

 

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų ar klausimų?

Parašykite redaktorių komandai arba vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt. Konfidencialumą užtikriname.

S. Gurijevas. Vakarų fronte neramu 5

Laiku pasirodžiusi naujoji E. M. Remarque’o romano „Vakarų fronte nieko naujo“ ekranizacija primena, kokia...

Nuomonės
11:09
Antkaklis agresoriui: dar neveržia?

Neilgai trukus po to, kai Vakarai pradėjo taikyti Rusijai sankcijas dėl karo Ukrainoje, pasipylė prognozės...

Nuomonės
05:50
Žiebiasi skolų pavojaus lemputė

Nauja ekonominė bei geopolitinė realybė diktuoja Europos Sąjungos valstybėms naujas skolinimosi realijas –...

Nuomonės
2022.11.28
A. Skominas. Lietuva vejasi kaimynines šalis – užsieniečius įdarbinsime dar lengviau

Aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojus iš užsienio įdarbinti Lietuvoje netrukus taps dar paprasčiau.

Nuomonės
2022.11.27
K. Gečas. Kaip Ukrainai pavyksta laimėti informacinį karą? 7

Yra manančių, kad tai susiję su Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio asmenybe ir patirtimi žiniasklaidoje...

Nuomonės
2022.11.26
E. Leontjeva. Šešios auklės, o verslas be darbo rankų

Sumažinti biurokratijos migracijos procedūrose pavyko šią vasarą Seimui priėmus įstatymų pataisas. Jas...

Nuomonės
2022.11.25
Maisto pramonė dėlioja pasjansą

Lietuvos maisto pramonės lyderių dešimtuke – nauji vardai: jame neišsilaikė nė viena ten 2021 m. buvusi...

Nuomonės
2022.11.25
L. Bušinskaitė. Ar žiniasklaidos savireguliacijoje dalyvaus tik politikų išrinktieji?

Šalies žiniasklaidos bendruomenę stebina Seime kilusios idėjos iš žiniasklaidos savireguliacijos instituto –...

Nuomonės
2022.11.24
Tyliai beldžiasi defliacija 24

Gali pasirodyti netikėta, tačiau visiems kalbant apie žvėrišką maisto produktų brangimą ir milžinišką kaštų...

Nuomonės
2022.11.24
D. Jončas. A. Lukašenka grasina nacionalizuoti „nedraugiškų šalių“ įmones – kaip apsiginti

Minskui pagrasinus nacionalizuoti „nedraugiškų šalių“ investuotojų įmones, Baltarusijoje dar likęs Lietuvos...

Nuomonės
2022.11.23
Parlamentiniai pasižaidimai 6

Politinis serialas „Įspirkim valdantiesiems“ tęsiasi: Seime fiasko vakar patyrė jau ketvirtoji Vyriausybės...

Nuomonės
2022.11.23
A. Lukošiūnas. IT specialistų trūkumas – ar verslas gali išgyventi ir be jų? 2

Lietuvos skaitmeninių technologijų asociacija „Infobalt“ skaičiuoja, kad technologijų sektorius šalyje jau...

Nuomonės
2022.11.22
Iššūkiuose nepražiūrėti galimybių

Šiandien, lapkričio 22 d., „Verslo žinios“ kartu su „Swedbank“ rengia tradicinę metinę konferenciją „Verslas...

Nuomonės
2022.11.22
N. Roubini. Megagrėsmių amžius 1

Mūsų ateičiai kelia grėsmę daug įvairių megagrėsmių – jos kelia pavojų ne tik mūsų darbo vietoms, pajamoms,...

Nuomonės
2022.11.21
Ar išlįsime iš aviacinio užkampio? 14

Lietuvos pasiekiamumas oro transportu vis dar išlieka opi problema, kurią ne pirmus metus spręsti skatina...

Nuomonės
2022.11.21
L. Sesickas. Delsiant dėl aplinkosaugos direktyvos – rizikos verslui ir valstybei

Lietuvos teisėje veikia vienas kontraversiškas teisės aktas. Tai dar 1983 m. Sovietų Sąjungoje parengta...

Nuomonės
2022.11.20
J. Bambalas. Kaip nepaslysti kuriant virtualų restoraną?

Restoranai-vaiduokliai egzotiško verslo eksperimento etiketės atsikratė neįtikėtinai greitai. Šiandien tokių...

Nuomonės
2022.11.19
Ar naujasis Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimas įneš daugiau stabilumo ir ramybės?

Ketvirtadienį Lietuvoje veikiančios verslo organizacijos sulaukė pozityvių naujienų – Seimas priėmė Akcinių...

Nuomonės
2022.11.18
Gyvenimas po Putino 5

Pasirodo vis daugiau ženklų, kad Rusijos elito atstovai pradeda dėlioti ateities scenarijus, kaip ji atrodys...

Nuomonės
2022.11.18
D. Vitkauskas. ES teisinio elito akibrokštas: grąžina įtakingiems rusams turtus

Besidžiaugiant dėl Ukrainos karinių pergalių Charkivo ir Chersono srityse, mažai pastebėtas Rusijos...

Nuomonės
2022.11.17

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku