Paskutiniai pusryčiai: garsiausi Lietuvos šefai prašo pratęsti PVM lengvatą
Savo poziciją išsakė Liutauras Čeprackas, Viešojo maitinimo įstaigų asociacijos vadovas, „Gastronomika”, „Kiemas“, „Meat Steakhouse" Vilniuje, Palangoje ir Nidoje vykdantysis šefas ir savininkas, Martynas Praškevičius, valdantis restoranus „Džiaugsmas“, „Toda“ Palangoje ir Nidoje, Odeta Bložienė, restoranų „Jurgis ir Drakonas“, „Brooklyn Brothers“, „Detroito sesės“, Vilniuje ir Kaune vadovė, Vytautas Samavičius, „Momo Grill“ Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje bei „Monai“ Klaipėdoje įkūrėjas, Arminas Darasevičius, Lietuvos someljė asociacijos prezidentas, restorano „Dine“, „Somm“ Vilniuje įkūrėjas.
Ant bankroto ribos
Registrų centro duomenimis, maitinimo įmonių apyvarta 2021 m. sudarė beveik 460 mln. Eur ir buvo 25% didesnė nei 2020 m.
Pernai pelną fiksavo du trečdaliai ataskaitas pateikusių restoranų, kurių bendras ikimokestinis pelnas siekė 34 mln. Eur (2020 m. – 22 mln. Eur), o likusio trečdalio, nuostolingai veikusių restoranų, bendri ikimokestiniai nuostoliai sudarė 11,5 mln. Eur (2020 m. – 12 mln. Eur).
Diskusijos dalyviai teigia, kad realybė tikrai nėra tokia „graži“, kaip pateikiami augančių apyvartų ir pelno skaičiai. Didesnė apyvarta dar nereiškia didesnio pelno. Verslininkai pabrėžia, jog vienas svarbiausių PVM lengvatos rezultatų – sumažėjęs šešėlis, atsiradęs didesnis skaidrumas, kuris greičiausiai dings padidinus mokesčius, teigiama išplatintame pranešime.
Verslininkai pabrėžia, kad maitinimo sektorius patiria milžiniškus nuostolius, todėl nežino, ar pavyks išlaikyti verslus ir per artimiausius mėnesius nebankrutuoti.
Pasak jų, nuostoliai susiję su skolomis, susikaupusiomis per pandemiją (nuomotojams, valstybei, kredito įstaigoms), darbo užmokesčio augimu, žaliavų (maisto produktų) kainų augimu, elektros ir komunalinių išlaidų augimu, taip pat užsienio turistų skaičiaus kritimu.
Šie faktoriai ir augantys kaštai yra maitinimo įstaigų nemokumo riziką didinantys veiksniai.
Diskusijos dalyviai teigia, kad susikaupusias skolas būtų galima grąžinti per 3–4 metus, su sąlyga, jeigu padėtis rinkoje stabilizuotųsi, tačiau šiuo metu situacija tikrai nėra stabili.
Taip pat skaitykite: Restoranų savininkai: įliejus paramos iki mūsų pinigai neateis
A. Armonaitė įnešė vilties
Nuo 2021 m. liepos 1 d. įsigaliojo 9% lengvatinis PVM nuo pandemijos nukentėjusiam maitinimo sektoriui, tačiau ši priemonė galios laikinai – iki 2022 m. gruodžio 31 d. Taip prieš kelias dienas paskelbė Finansų ministerija.
Vis tik vakar ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pareiškė, matanti prasmę ją pratęsti.
Restoranų atstovų teigimu, maitinimo, laisvalaikio ir apgyvendinimo veiklos buvo ir tebėra labiausiai pažeistos pandemijos ir karantino ribojimų. Todėl per pandemiją atidėti (VMI, SODRA) mokesčiai bei darbo užmokesčio subsidijos tapo kone efektyviausiomis priemonėmis, leidusiomis vykdyti įmonėms tarpusavio atsiskaitymus.
O. Bložienė teigia, kad šiuo metu jaučia didžiulius ekonominius pokyčius: verslai dar moka per pandemiją sukauptas skolas valstybei, ženkliai pakilo dujų ir elektros kainos, augo žaliavų ir kuro kainos, taip pat didėjo darbo užmokestis.
„Visa tai tampa nepakeliama našta maitinimo sektoriui ir išties rimtai kelia grėsmę verslo išlikimui. Mūsų pagrindinis tikslas išgyventi ir išlaikyti atvertas duris, išsaugoti žmones, mokėti jiems atlyginimus. Jau taupome visur kiek galime, bet PVM didinimas reikš labai daug, valstybei sukauptų skolų grąžinimas tamtų beveik neįmanomas“, – diskusijoje kalbėjo O. Bložienė.
Pasak A. Darasevičiaus, stebina ir tai kaip Finansų ministerija vertina statistiką ir teigia, kad restoranų verslas jau neva atsigavo.
„Tačiau mes ankstesniais metais bemaž pusę metų nedirbome, tad kai žiūrime šių metų rodiklius, jie tarsi atrodo gražiai, augimas didelis, neva dirbame pelningai. Tai yra absurdiška, pelnas yra tik popieriuje. Valdžios atstovai nesupranta pateiktos statistikos. Reikia žiūrėti plačiau apie pridėtinę vertę, nesame startuoliai, ilgus metus kūrėme restoranų sektorių ir jis iki šiandienos tikrai yra aukštame lygyje. Atėjo laikas tai įvertinti, paremti, kaip tai daro visa Europa. Jie myli savo restoranus, čia yra kultūros dalis, tad šalys skiria paramą, tad palikime tą lengvatinį PVM, kuris bent šiek tiek gelbsti svetingumo verslą. Mums reikia žmonių, negalime apsistatyti robotais“, – kalbėjo A. Darasevičius.
Be to, pasak L. Čepracko, reiktų ne vien aklai skaičiuoti PVM praradimus, tačiau dera įvertinti, kiek valstybė gavo per kitus mokesčius, restoranuose augusius atlyginimus ir t.t.
Taip pat klausykite: Virtuvės šefas L. Čeprackas: vieną rytą atsibudau milijonierius
„Šioje sudėtingoje situacijoje be valstybės paramos yra neįmanoma. Niekam nėra malonu stovėti ištiesus ranką, tačiau šiuo atveju turime prašyti pagalbos, kad nežlugtų verslai. Svarbu veikti bendromis jėgomis. Visi esame ekonomikos dalis – geriau dabar imtis veiksmų ir padėti verslui, nei vėliau valstybei išlaikyti bedarbius“, – teigia O. Bložienė.
VERSLO TRIBŪNA
Visų šventųjų dieną lapkričio 1 d. ir per Vėlines arba Visų mirusiųjų paminėjimą lapkričio 2 d. kapines Lietuvoje nušviečia žvakių liepsnelių jūros. Artimųjų kapų lankymas šiomis dienomis ir brangių žmonių prisiminimas uždegant žvakeles – sena tradicija. Vėlių pagerbimas buvo ir iki Lietuvos krikšto, tačiau tik XX a. pradžioje ėmė formuotis tradicijos ant kapų degti žvakes. Šiandien ši tradicija ypač puoselėjama – vien tik „Norfos“ pirkėjai prieš šias dienas nuperka tiek kapų žvakių, kad joms į parduotuves pristatyti prireikia per 70 vilkikų.
Prieš beveik dvidešimt metų, kai dauguma lietuvių dar nebuvo net pagalvoję apie pirkinius internetu, ambicinga komanda ryžosi eksperimentui – sukurti e. parduotuvę. Idėja buvo prekiauti viskuo – nuo avalynės iki aksesuarų. Ir tuo metu tinkamiausias pavadinimas pasirodė toks, kuris pabrėžtų, kad… parduotuvė dirba 24 val. per parą. Taip gimė „Open24“ – e. parduotuvė, dabar labiausiai žinoma dėl išskirtinio „Crocs“, „Reima“, „Keen“ ir kitų prekių ženklų asortimento.
Miesto gyvenimo centre „Europa“ kuriamas sporto, grožio ir sveikatingumo „hubas“. Daugiau nei 2,3 tūkst. kv. metrų ploto patalpose savo flagmaną atidarys sporto klubų tinklo lyderis Lietuvoje „Gym+“. Šio klubo įrengimui numatomos didžiausios investicijos į vieną klubą tinklo istorijoje.
„Mūsų parduotuvėse pirkėjai randa visų didžiųjų Lietuvos mėsos gamintojų, o taip pat lenkų bendrovių produkcijos. Tačiau mūsų privačių prekės ženklų gaminiai yra tarp labiausiai vertinamų – jie sudaro iki 40% visų pardavimų ir ši dalis auga. Dabar mes pasigamina ir „Norfos“ tinkle parduodame per 700 tonų mėsos gaminių per mėnesį“, – pasakoja Dainius Dundulis, 160 parduotuvių Lietuvoje turinčios UAB „Norfos mažmena“ valdybos pirmininkas ir gamybos bei logistikos UAB „Rivona“ generalinis direktorius.
Prašo pratęsti
Diskusijos dalyviai teigia, kad pandemijos paveiktas maitinimo sektorius itin vertina lengvatinio PVM taikymą, kaip priemonę, pirmiausia skirtą gelbėti smulkų ir vidutinį verslą, o ne kainų galutiniam vartotojui mažinimą.
Ši lengvata skirta skoloms, susikaupusioms už patalpų nuomą bei per pandemiją atidėtiems (VMI, SODRA) mokesčiams, sumokėti. Per pandemiją smulkus ir vidutinis maitinimo verslas sukaupė po 80.000–500.000 Eur skolų, kurias šiuo metu reikia grąžinti ir valstybei, ir nuomotojams.
V. Samavičius prisimena, kaip valstybė padėjo pritaikant PVM lengvatą ir pabrėžia, kad tai buvo pirma ryški valdžios pagalba restoranų verslui.
„Ką restoranų verslas padarė gavę lengvatą? Išlaikė visas darbo vietas ir kūrybingus žmones, pakėlė atlyginimus, sukūrė naujų darbo vietų. Ką valdžia gali padaryti šiandien? Paremti restoranų verslą lankydamiesi restoranuose patys ir atsivesdami savo svečius, pratęsti ar palikti PVM lengvatą, pritaikyti aiškų energetikos kaštų kompensavimą. Neatsižvelgus į maitinimo sektoriaus verslininkų prašymus, taptume šalimi, kurioje lieka vos keli restoranai“, – akcentuoja V. Samavičius.
Kiek pikčiau pasisako ir Finansų ministrei ironišką padėką perduoda šefas Liutauras Čeprackas: „Dėkojame Finansų ministrei, kurios nuomone, PVM lengvata jau nebereikalinga, nes mūsų verslas jau suvaldė pandemijos iššūkius, atidavė skolas valstybei už subsidijas, optimizavo augančias restoranų žaliavų bei energetinius kaštus ir dar turi iš ko pakelti algas mūsų darbuotojams dėl augančios infliacijos.”
Kelti kainas – ne išeitis
Šefai ir verslininkai sako, kad dėl brangstančių maisto produktų bei energijos sąnaudų kainos maitinimo įstaigose kils, tačiau restoranų svečiai tam labai jautrūs.
Diskusijos dalyviai teigia, kad nenori kainų kompensuoti prastesnės kokybės produktais. Dėl didesnių kainų restoranuose klientų mažėja, o kainos 2022 m. vidutiniškai jau kilo 10–15%. Mažėja ne tik vietinių lankytojų, bet ir turistų. Statistikos departamento duomenimis, šiemet turistų sumažėjo net 76%.
Verslininkai teigia, jog didžioji dalis ES šalių taiko sumažintą PVM tarifą maitinimo sektoriui, taip padedant įmonėms išgyventi popandeminiu laikotarpiu bei skatinant smulkų ir vidutinį maitinimo verslą. Diskusijos dalyviai priduria, kad net ir normaliomis sąlygomis PVM lengvata maitinimo paslaugų sektoriui yra tikslinga ir ekonomiką stimuliuojanti priemonė, kurią taiko ne viena ES šalis.
